Rusijos naujienų portale skelbiama, kad „būsimą miesto vadovą galima vadinti karjeros rusofobu“ ir primenama, kad V. Benkunskui dirbant valdžioje nuo 2019-ųjų buvo „aktyviai dekomunizuojamos miesto viešosios erdvės“.
Maža to, Rusijos portale aiškinama, kad 2022-aisiais V. Benkunskas „pačiu aktyviausiu būdu palaikė monumento žuvusiems Raudonosios armijos kariams Antakalnio kapinėse“. Rusų skaitytojams primenama, kad konservatorių partijos narys taip pat finansavo mieste „proukrainietiškus renginius“.
Labiausiai V. Benkunskas prokremliškai žiniasklaidai užkliuvo tuo, kad 2022-ųjų rudenį pateikė siūlymą nugriauti „Maskvos namus“ Vilniuje, kuriuos pavadino „rusų šnipų namais“.
Primename, kad Vilniaus mero rinkimus laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas, antrajame ture jo varžovui „Laisvės ir teisingumo“ kandidatui Artūrui Zuokui pripažinus pralaimėjimą.
Maskvos namų Vilniuje idėja vystyta nuo 2004-ųjų, po tuomečio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo apsilankymo Vilniuje, karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse. Tuomet nutarta panašų Vilniaus namų projektą vykdyti ir Maskvoje.
Skelbta, kad Maskvos namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.
2004-aisiais tuometinis Vilniaus meras A. Zuokas vizito Maskvoje metu sutarė su vietos valdžia dėl „Vilniaus namų“ steigimo. Projektą tuomet patikėta vystyti liūdnai pagarsėjusiam Vladimirui Romanovui.
2017 metų Valstybės saugumo departamentas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad „Maskvos namų“ projekto perspektyvos Vilniuje „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
