„Jei mes susitarsime dėl konkrečių kuruojamų sričių, tai mano matymas ir pasiūlymas bus deleguoti ne kažkokius partinius ar politinius atstovus, bet, pirmiausia, ieškoti ir galvoti apie specialistus, kurie ateitų ir kaip profesionalai dirbtų šiose srityse“, – interviu BNS pirmadienį sakė išrinktasis sostinės meras.
Kaip svarbiausią prioritetą po koalicijos derybų jis įvardina ateinančių ketverių metų darbų planą „su konkrečiais rodikliais, su konkrečiais terminais, su konkrečiais atsakingais žmonėmis“.
„Tai yra pamatas, ant kurio statysime visus darbus ir visą kadenciją“, – kalbėjo dabartinis Vilniaus vicemeras.
Sostinės meru V. Benkunskas tapo antrajame mero rinkimų ture nugalėjęs „Laisvės ir teisingumo“ kandidatą Artūrą Zuoką. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, konservatorius surinko 52 proc., o buvęs miesto vadovas – 47 proc. rinkėjų balsų.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai miesto taryboje iškovojo 19 iš 51 galimo mandato ir pradėjo valdančiosios koalicijos derybas su Laisvės partija, gavusia devynis mandatus.
Vis dėlto V. Benkunskas jau anksčiau yra išreiškęs lūkestį, kad prie jų galėtų prisijungti ir socialdemokratai, turintys keturis mandatus.
Kitos interviu temos:
- Gatvių siaurinimo ateitis
- Dalyvavimas LGBT eitynėse
- Raudonos linijos derybose dėl koalicijos
- Pagalba Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams
- R. Šimašiaus būsimas vaidmuo
- Politinės ambicijos partijoje
– Esate pirmasis partinis kandidatas, iškovojęs didmiesčio mero postą nuo 2019-ųjų, sėkmė dažniau lydi komitetų atstovus. Kaip manote, kokios to priežastys?
– Na, sunku dabar įvertinti. Reikia paanalizuoti detaliau, kokios to priežastys, bet natūralu, kad yra nusivylimas politinėmis partijomis, yra auganti tendencija, bet, kita vertus, sostinės pavyzdys rodo, kad rinkėjai gali būti ir kitaip nusiteikę. Šiuo atveju Vilniaus rinkėjas visada pasižymi racionalumu, atsakingumu, renkant savo atstovus.
Matyt, gal reikės dar poros rinkimų, kad tą tendenciją iki galo pamatytumėme, į kurią pusę eina partijos. Tada bus galima apibendrinti.
– Nors ir iškovojote mero postą didžiausioje savivaldybėje, partijai rinkimai nebuvo sėkmingi. Kodėl?
– Kiekviena savivaldybė yra labai skirtinga, reikia pasižiūrėti, koks ten buvo kontekstas. Kai kur, kaip suprantu, ilgus metus dirbę mūsų kolegos galbūt tam tikrą nuovargį sukėlė rinkėjų tarpe, natūraliai norėjosi kažkokio naujumo ir šviežumo. Galėjo tai būti faktorius. Kai kur galėjo lemti nacionalinės politikos kontekstas regionuose.
Šioje vietoje tų priežasčių, matyt, yra ne viena, reikės analizuoti ir galvoti, bet bendra tendencija – taip, ji mūsų partijai yra nepalanki, regionus mes šituose rinkimuose praradome.
– Pereikime prie Vilniaus. Artimiausiu metu žadate imtis koalicijos formavimo, postų paskirstymo. Ką jūs pats norėtumėte matyti vicemerų postuose?
– Aš tik esu susitaręs ir apsisprendęs kol kas tik dėl administracijos direktoriaus pozicijos, tai bus dabartinis kolega Adomas Bužinskas bus siūlomas. O dėl vicemerų, matot, keičiasi jų išvis struktūra, vicemeras, kuris yra šiandien, po balandžio 26 dienos bus visai kitose pareigose. Tai bus nebe politikas, o politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, administracijos darbuotojas.
Čia labai priklausys nuo derybų, kaip seksis mums susitarti, ir kokius žmones mes deleguosime į šitas pareigas visos koalicijos partnerės.
– Ką jūs turite omenyje?
– Aš turiu minty, kad, visų pirma, tai turėtų būti specialistai. Jei mes susitarsime dėl konkrečių kuruojamų sričių, tai mano matymas ir pasiūlymas bus deleguoti ne kažkokius partinius ar politinius atstovus, bet, pirmiausia, ieškoti ir galvoti apie specialistus, kurie ateitų ir kaip profesionalai dirbtų šiose srityse.
– Ar matote buvusį miesto merą Remigijų Šimašių ne tarybos nario pareigose?
– Jis yra politikas, turintis didelę patirtį savivaldybės valdyme, bus tarybos narys, nežinau, kokias pozicijas frakcijoje užims ar kokios sritis norės kuruoti...
– Aš labiau turiu omenyje darbą administracijoje. Ar matote jį, pavyzdžiui, kaip vicemerą?
– Ne, manau, kad tikrai tokios galimybės nebus. Tuo labiau, kad jis yra pasirinkęs dirbti taryboje, o tarybos nariai nebegalės būti vicemerais. Jei mes susitarsime ir Laisvės partijai teks vicemero pozicija, tai, matyt, bus kažkoks kitas žmogus.
– Kalbant apie darbus, kampanijos metu pasisakėte prieš gatvių siaurinimą. Į konservatorių rinkiminį štabą sekmadienį atvykęs R. Šimašius žurnalistams sakė iš jūsų kitaip girdėjęs. Tęsite gatvių siaurinimą?
– Pozicija mano visą laiką buvo nuosekli. Su R. Šimašiumi mes apie tai šnekėjome, kad šiai dienai Vilniui reikia susitvarkyti su ta higiena ir rutina, kuri yra šiek tiek apleista ir kelia daug problemų mūsų miestiečiams. Artimiausiais metais mums reikia susitvarkyti su gatvių būkle, tvarkyti pėsčiųjų takus, tiesti dviračių takus.
Čia reikės didelių investicijų, didelių žmogiškųjų išteklių, sukoordinuoti visus procesus, užtikrinti kokybę ir nedaryti skubotų sprendimų. Čia bus didžiausias ir pirminis tikslas, o gatvių humanizavimo projektai, kurie buvo pradėti – vieni labiau pasisekė, kiti buvo padaryti su reikšmingom klaidom – jie bus padėti į šoną.
Mes prie jų grįšim, aišku, juos pertvarkant, peržiūrint, visiškai kitaip įgyvendinant, tik kai bus sutvarkyti ta rutininė dalis. Aš nematau problemų tęsti tokius dalykus kaip medžių sodinimas, tariantis daugiau su bendruomenėmis, su specialistais, kokie augalai turėtų būti sodinami. Tas pats humanizavimo projektas Konstitucijos prospekte – aš nieko prieš jį neturiu, man atrodo, kad Konstitucijos projektas, kaip viena pagrindinių Vilniaus arterijų, dabar atrodo geriau.
Bet prioritetas bus visai kitur.
– Kokie bus jūsų pirmieji darbai, suformavus koaliciją ir administraciją?
– Man mokytis ir pažindintis, kaip veikia savivaldybės mechanizmas, tikrai nereikės, tai, ką aš norėčiau iki kadencijos pradžios susidėlioti, yra mūsų darbų programos turinį, nes tai yra žemėlapis ateinantiems ketveriems metams, ką mes įsipareigojame padaryti. Su konkrečiais rodikliais, su konkrečiais terminais, su konkrečiais atsakingais žmonėmis.
Tai yra pamatas, ant kurio statysime visus darbus ir visą kadenciją. Didelis ir svarbus dėmesys bus šitai sričiai.
– Ar tą žemėlapį planuojate pristatyti viešai?
– Be jokios abejonės, kai tik susitarsime dėl koalicijos sutarties, bus darbas dėl darbų programos ir tada viskas bus paviešinta.
– O kalbant apie programines nuostatas, kokius darbus matote kaip pirmuosius?
– Pirmas darbas, ką mes darysime artimiausiame tarybos posėdyje, kai prisieksime, tai reikės peržiūrėti strateginius planus, kurie dabar yra priimti, kurie galbūt dar yra ilgalaikėje darbotvarkėje, reikės juos pakoreguoti ir pakeisti. Taip pat reikės perdėlioti prioritetus miesto biudžete, reikės padaryti pakeitimus tam tikrus nedidelius miesto administracijos struktūroje, nes naujas savivaldos modelis yra didelis iššūkis ir matysime praktikoje, kaip tam tikros sritys veikia. Kitas dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos yra perkeliamos į savivaldos kompetenciją, tai irgi yra iššūkis.
Tie pirminiai darbai turi būti padaryti, kad mes sklandžiai galėtume dirbti ateinančius ketverius metus.
– Kokius persidengiančius, sutampančius veiklos prioritetus tarp savęs ir galimų partnerių – Laisvės partijos ir socialdemokratų – matote?
– Savivalda iš esmės yra apie mūsų kasdienybę, miesto buitį ir čia, natūralu, daug dalykų matai vienodai: reikia statyti mokyklas, reikia vykdyti tokius projektus kaip Nacionalinė koncertų salė, Nacionalinis stadionas, tvarkyti infrastruktūrą, skirti didesnį finansavimą socialinei politikai ar švietimui.
Man atrodo, kad visos partijos turime kokį 90 proc. vienodą požiūrį, Aišku, yra tas 10 proc., pirmiausia, apie prioritetus – kam skirti prioritetą, taip pat tam tikros temos, kurios kiekvienai partijai yra ideologiškai artimesnės. Čia ir bus derybų metu tas klausimas gvildenamas, kur mes susidėliojame savo akcentus.
Neatmetu galimybės, kad dėl kažkurių sričių, darbų galime sutarti, kad mes nesutariame, kaip yra buvę nacionalinėje politikoje, po praėjusių savivaldos rinkimų.
– Kokios temos jums yra raudona linija?
– Turbūt tai, ką dabar kuruoju – savivaldybės energetikos įmonių privatizavimas ar išnuomavimas privatiems subjektams, Vilnius savo istorijoje yra turėjęs. Ir tai, deja, labai skaudžiai kainavo. Tai jei būtų pasiūlymai galvoti apie privačia partnerystę šitose monopolinėse srityse, tikrai tai būtų raudona linija.
Taip pat yra tam tikros kryptis dėl istorinės atminties, kur mums – Tėvynės sąjungai – visą laiką yra svarbu turėti tinkamą požiūrį dėl istorinės atminties. Svarbiausi darbai yra padaryti praėjusioje kadencijoje, ką mes buvome įsipareigoję, pavyzdžiui, Petro Cvirkos paminklo nuėmimas, čia, aišku, padėjo kontekste Ukrainos karas, todėl tie dalykai daug sklandžiau buvo išspręsti, taip pat Antakalnio kapinėse stelų nuėmimas. Istorinėje atmintyje jeigu būtų bandymai niveliuoti ir aiškinti istorinį kontekstą, tai tikrai nepavyktų susitarti.
O dėl viso kito galime šnekėti.
– Vilniuje reguliariai vyksta LGBT bendruomenės eitynės. Ar dalyvausite jose?
– Taip, planuoju. Esu jau sakęs, kad palaikau. Manau, kad tai yra Vilniaus, kaip daugiakultūriško miesto, simbolis, kuris jau tapo Vilniaus dalimi. Tai ne naujiena, ne sensacija, o vienas iš gražių miesto renginių.
– Ar esate tikintis?
– Taip.
– Kodėl to klausiu, tikintiesiems svarbu turėti maldos namus, o būtent šiuo metu daugiausia Vilniuje besikurianti Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenė tokios vietos neturi. Ar planuojate kaip nors jiems padėti?
– Politika ir religija yra atskiri segmentai. Tai čia kažkokių didelių intervencijų iš miesto politikos į religinį dėmenį negali būti, bet tam tikra pagalba, ypač žinant kontekstą dėl karo Ukrainoje, jau yra teikiama. R. Šimašius susitikinėjo su kunigais, vykdė diskusijas, tai tikrai tą tęsime ir padėsime, kuo galėsime, išlaikant takoskyrą tarp religinės bendruomenės ir politinės visuomenės.
– O galvotumėte suteikti žemės sklypą, kuriame bendruomenė pati pasistatytų maldos namus?
– Taip, tokios galimybės padėti infrastruktūriškai su pastatais, su patalpomis, su žemės sklypais ar bent jau su procedūromis iš miesto pusės tikrai yra mažiausiai, ką galime padaryti. Bet iniciatyva ir lyderystė turi būti iš pačios religinės bendruomenės.
– Geri rinkimų rezultatai, matyt, gali įkvėpti norėti daugiau. Ar sieksite Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko posto?
– Nesieksiu.
– Kai baigsite ketverių metų kadenciją, kaip norėtumėte, kad vilniečiai jūsų valdymo laiką prisimintų?
– Norėčiau, kad prisimintų su pateisintu lūkesčiu, kurį turėjo per rinkimus.
Natūralu, kad per keturis metus gali būti ir pakilimų, ir nusileidimų, toks yra gyvenimas, bet bendras mano noras, kaip politiko, kaip žmogaus, kad tai, kas buvo deklaruota, būtų pasiekta ir vilniečiai būtų patenkinti savo sprendimu.
– Ačiū už jūsų laiką.
