Nors rinkimai buvo gana nesėkmingi ir Laisvės partijai, ji, politikos ekspertų vertinimu, turi daugiau perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose, o sėkmingiausi rinkimai akivaizdžiai buvo socialdemokratams.
„Socialdemokratai yra akivaizdūs laimėtojai, dar jiems užtvirtino ta daug kam netikėta pergalė Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.
„Kalbant apie pralaimėtojus, karčiai saldus konservatorių yra pasirodymas: žiūrint į visą Lietuvą, tikrai reikia susirūpinti – penki merai vienai iš didžiausių partijų ir valdančiajai yra prastas pasirodymas, – sakė jis. – Kad ir kiek tu Vilniuje džiaugtumeisi pergale, kurį po daug metų susigrąžino Tėvynės sąjunga, faktas yra tas, kad buvo vadinamasis baudimo efektas – čia ne vien apie Lietuvą kalbame, valdančiosios daugumos pagrindinė partija gali būti baudžiama rinkėjų“.
Socialdemokratai rinkimuose iškovojo daugiausia –17 – merų postų, antri liko įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus – turės penkis merus.
Sostinėje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo konservatorius Valdas Benkunskas, partija iškovojo dar keturis merų postus, tačiau nėra patenkinta rezultatais, nes turės dvigubai mažiau merų, nei dabartinėje savivaldos kadencijoje.
„Jeigu pirmajame ture taip nepajutome tokio bendro balsavimo prieš valdančiuosius, ypač konservatorius, tai šitas labai pasijuto antrajame ture. Kitaip tariant, bendros rinkėjų nuotaikos, nusivylimas, labai stipriai sufonavo“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Pralaimėtojai – Darbo partija
Politikos ekspertai sutinka, jog prasčiausiai rinkimuose pasirodė Darbo partija ir Laisvės partija, likusios be merų.
Laisvės partija, pralaimėjus vienintelei mero posto dar siekusiai kandidatei Elektrėnų savivaldybėje parlamentarei Silvai Lenvginienei, liko be savivaldybių vadovų.
Darbo partijos kandidatai varžėsi antrajame ture Kėdainiuose ir Ukmergėje, tačiau tiek Viktoras Fiodorovas, tiek Rolandas Janickas liko antri.
Pasak politologų, jeigu „laisviečiai“ dar turi perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose pasiekti geresnių rezultatų, „darbiečius“ išgelbėti galėtų nebent dar vienas buvusio pirmininko Viktoro Uspaskicho sugrįžimas.
„Turbūt šitų rinkimų apskritai didžiausia pralaimėtoja yra Laisvės partija ir Darbo partija, nors Darbo partija yra pralaimėtoja numeris vienas“, – sakė R. Urbonaitė.
M. Jastramskis taip pat teigia, jog net ir Kėdainiuose be mero likusi Darbo partija yra „visiškas pralaimėtojas“.
„Jie skęsta tarp opozicinių partijų gausos. Faktas yra tas, kad socialdemokratai įsitvirtino kaip pagrindinė opozicinė partija pagal įtaką ir populiarumą, „valstiečiai“ ir Demokratai pasirodė palyginti neblogai, o Darbo partijai tiesiog neturi kaip atkreipti dėmesio“, – kalbėjo jis.
„Manau, kad jie skęs tiesiog. Nenoriu daryti labai drąsių prognozių, bet manyčiau, kad jiems perspektyvos labai niūrios yra“, – pridūrė jis.
R. Urbonaitė taip pastebėjo, jog nėra aiški šios partijos tapatybė.
„Natūralu, kad jau mes matome visišką merų badą, tiesiog jų nebėra. (...) O kaip mes matome, be V. Uspaskicho ir Seimo rinkimuose pasirodyti yra labai sunku“, – sakė ji.
„Darbo partijai prognozės yra dar liūdnesnės. Aišku, galbūt Viktoras (Uspaskichas) grįš ir įvyks dar vienas prisikėlimas, ko neatmetu, bet kol kas panašu, kad jau jo faktorius irgi nelabai veikia“, – kalbėjo politologė.
Pasak TSPMI docento, Laisvės partijos „keliami klausimai yra nacionalinio lygmens“, todėl prastas pasirodymas savivaldos rinkimuose savaime nereiškia, jog jiems nepasiseks ir Seimo rinkimuose.
R. Urbonaitė taip pat mano, jog ši partija savivaldoje „neturėjo turėti daug vilčių“, nes kol kas neturi itin stiprių skyrių.
„Galų gale, tai nėra partija, kuri galėtų būti stipri regionuose su savo darbotvarke. Jos darbotvarkė geografiškai šiek tiek rinkėją lokalizuoja, ir mes labiau kalbame apie Vilnių“, – sakė politologė.
„Manau, kad Vilniaus rinkėjas juos ir Seimo rinkimuose gali šiek tiek tempti, klausimas, ar ištemps iki frakcijos dydžio – yra klaustukas“, – pridūrė ji.
