Karas Ukrainoje

Rusijos propaganda suskubo tiražuoti melagingą naujieną apie tariamą Lenkijos ketinimą įsitraukti į karą su Rusija, nepamirštant pridėti, kad tai būtų daroma „liepus JAV“. Iš tiesų tai Rusijos žiniasklaidos priemonės cituoja prorusišku vadinamą lenkų politologą, kuris neseniai paskleidė savo pasvarstymus šia tema. Melagingą informaciją išplatino dalis didžiųjų Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „RIA Novosti“, NTV, REN TV ir kitų.

Rusija į Donecko sritį perkelia padalinius iš Čečėnijos ir „Wagner“, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Anot ukrainiečių, daliniai perkeliami siekiant sustiprinti Rusijos karių grupuotę. Svarbiausios antradienio naujienos: 23:49 | Ukrainos premjeras: rusų padaryta žala Ukrainos energetikos sistemai siekia 1,9 mlrd. dolerių Ukrainos energetikos sistemai rusų okupantų padaryta žala siekia apie 1,9 mlrd. dolerių, sako Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, rašo UNIAN.

Prieš pradedant derybas su Rusija, okupantus reikia sustabdyti, nuginkluoti ir išvyti iš Ukrainos, sako šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Anot jo, rusai neieško sprendimų, o nori tik žudyti ir naikinti. Apie tai jis rašė komentare vokiečių leidiniui „Welt“. Ministras pastebi, kad pastaruoju metu vis pasigirsta balsų, raginančių užmegsti dialogą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.

Nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN. Vis dėlto, nepaisant to, nuvertinti priešo dar nereikėtų, mano jis. Apie tai pirmadienį jis kalbėjo sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Madride. Anot J. Stoltenbergo, Rusijos režimo lyderis, puldamas Ukrainą, padarė dvi dideles klaidas.

Ukrainos sveikatos apsaugos sistema „išgyvena pačias juodžiausias karo dienas“, įspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), rašo „The Guardian“. Anot organizacijos, būtina sukurti „humanitarinį sveikatos koridorių“, kad visas Ukrainos sritis galėtų pasiekti būtiniausi reikmenys. PSO skaičiavimu, nuo vasario 24-osios, dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, buvo įvykdyti 703 išpuoliai prieš Ukrainos sveikatos sistemą.

„Ukrainoje labai skaudžiai priimame žodį „derybos“ dėl vienos paprastos priežasties: kol Vakarų politikas ištarė žodį „derybos“, pas mus rūsyje nužudė dar vieną vaiką arba mirtinai nukankino žmogų“, – sako Ukrainos prezidento visuomeninis patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Apie tai jis pirmadienį kalbėjo TV3 laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ studijoje.

Praėjusią savaitę Lenkijoje nukritusi raketa buvo „tyčinė provokacija“ prieš Rusiją ir Baltarusiją, įsitikinęs autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, rašo „Sky news“. Praėjusį antradienį Lenkijoje nukritus raketai žuvo du žmonės. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių teigė, kad Lenkijoje nukrito Rusijoje pagaminta raketa, tačiau vėliau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad pareigūnai kol kas neturi jokių įrodymų, jog raketą butų paleidusi Rusija.

Ukrainos sostinėje Kyjive, kur dažnai dingsta elektra, vienas daugiaaukštis daugiabutis su vaizdu į miestą – kaip ir daugelis kitų – atrodo tarsi atsidūręs mirties spąstuose. Nėra šviesos, vandens ir galimybės pasigaminti maisto. Neveikia liftas, kuriuo būtų galima pabėgti iš 21-ojo aukšto, jei smogtų Rusijos raketa. Net vėl atsiradusi elektra niekada nedega ilgai. „Rusijos smūgiai bloškia Ukrainą į akmens amžių“, – sako Anastasija Pyroženko.

Nors skelbiama, kad rusų pajėgos šiandien apšaudė išlaisvintą Chersoną, gyvenimas pamažu sugrįžta į miestą. Ten žmonės traukia į vėl atsidariusį ukrainietišką prekybos centrą ir šluoja išsiilgtus skanėstus, o eilėse nesibodi laukti ir dvi valandas. Savo ruožtu Rytų fronte padėtis sunki. Vakar Luhansko sričiai teko atlaikyti bent 400-us rusų artilerijos atakų. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Ukrainiečių išlaisvintame Chersone gyvenimas pamažu grįžta į įprastas vėžes.

Rusai įtariami deginę savo karių kūnus Chersono pakraštyje esančiame sąvartyne, rašo „The Guardian“. Tai matę tvirtina vietos gyventojai. Anot leidinio, minėtame sąvartyne dabar purve mirksta Rusijos vėliavos, uniformos, šalmai. Vietos gyventojai leidiniui pasakojo matę, kaip vasarą į vietą atvažiuoja sunkvežimiai su juodais maišais. Maišai būdavo padegami, o ore tuo metu pasklisdavo didelis dūmų debesis ir siaubingas degančių kūnų kvapas.

Kiek dar truks Rusijos karas prieš Ukrainą? Apie tai šį vakarą laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbėsis su Lietuvoje puikiai pažįstamu Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėju Oleksijumi Arestovyčiumi.

Ukrainos valdžios institucijos pradėjo evakuoti civilius gyventojus iš neseniai išvaduotų teritorijų Chersono ir Mykolajivo srityse, nes baiminasi, jog infrastruktūrai padaryta žala yra pernelyg didelė, kad žmonės galėtų ištverti artėjančią žiemą, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad Chersono mieste nustatė keturias vietas, kuriose Rusijos pajėgos kankino belaisvius prieš Maskvai anksčiau šį mėnesį išvedant karius iš šio pietinėje šalies dalyje esančio miesto.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų narys Nikita Čibrinas iš 64-osios motorizuotų šaulių brigados, kuri įtariama įvykdžiusi karo nusikaltimus Bučoje ir kitur, Ispanijoje paprašė politinio prieglobsčio, rašo „The Guardian“. Ukrainoje 27-erių rusas praleido daugiau nei keturis mėnesius ir yra pasiruošęs paliudyti viską Tarptautiniame baudžiamajame teisme.  N. Čibrinas Ispanijos sostinėje nusileido praėjusią savaitę ir buvo sulaikytas oro uosto imigracijos centre.

Okupuotoje Makijivkoje, Donecko srityje, pleškėjo Rusijos kuro atsargos vietos naftos bazės teritorijoje. Sudegė trys mobilios talpos ir 2 cisternos su degalais, skelbiama UNIAN. Okupacinės Rusijos atstovų regione teigimu, gaisras tariamai kilo dėl „sprogmens pataikymo“, rašoma UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lapkričio 21-ąją, kuomet šalis mini orumo ir laisvės dieną, pažymėjo, kad yra dalykai, kurie nesikeičia ir niekuomet nepasikeis – ukrainiečių troškimas gyventi laisvėje ir oriai. „Mes viską įveiksime, surasime viskam jėgų, išgyvensime ir nugalėsime“, – savo kalboje aiškino jis. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Orumo ir laisvės dieną ukrainiečiai rinksis Nepriklausomybės aikštėje Kyjive. „Ten, kur visada gynėme orumą ir laisvę.

Ukrainos pajėgos nukovė elitinio Rusijos desantininkų dalinio, 76-osios Pskovo oro desantininkų divizijos štabo vado pavaduotoją Sergejų Nikuliną, skelbiama UNIAN. OSINT eksperto Iralijaus Komachidzės teigimu, rusų socialiniuose tinkluose išplito informacija apie S. Nikulino žūti praėjusį savaitgalį. Nekrologuose nėra duomenų apie tikslias rusų karininko žūties aplinkybes ir datą.

Rusijos pajėgos pirmadienį vakare dar kartą smogė Ukrainos pietuose esančiam Chersonui. Anot Ukrainos prezidentūros, smogta butui, yra nukentėjusiųjų. Svarbiausi pirmadienio įvykiai: 23:48 | Zelenskis ragina gyventojus labiau taupyti elektrą Pirmadienį Ukrainoje neplanuotai nutrūko elektros energijos tiekimas, rašo UNIAN. Taip nutiko dėl to, kad suvartojama buvo daugiau, nei šalis galėjo aprūpinti. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad ir toliau svarbu taupyti elektrą.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis sekmadienį paneigė, kad Kyjivo pajėgos nužudė rusų karo belaisvius, teigdamas, kad Ukrainos kariai gynėsi nuo rusų, kurie apsimetė pasidavę. Šią savaitę Rusijos socialiniuose tinkluose buvo išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, rodomi rusų karių, nužudytų pasidavus Ukrainos kariams, kūnai. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad vaizdo įrašo „ištraukos“ rodo, jog rusai, „naudodamiesi surežisuotu paėmimu į nelaisvę.

Kinija sekmadienį pranešė apie pirmą per pastaruosius šešis mėnesius mirties nuo COVID-19 atvejį, Pekine mirus 87 metų vyrui. Šalyje užsikrėtusiųjų skaičiui vis auga, nepaisant griežtos „nulinio COVIDo“ politikos. Kinija, paskutinė iš didžiųjų ekonomikų, kuri vis dar laikosi viruso netoleravimo politikos, vykdė skubų uždarymą, masinius testus ir karantinus, net ir visam pasauliui prisitaikant prie gyvenimo su koronavirusu.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas šeštadienį perspėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą nurodo pasaulio, kuriame branduolinį ginklą turinčios šalys gali kelti grėsmę kitoms tautoms, viziją, ir sakė, kad Pekinas, kaip ir Maskva, siekia pasaulio, kuriame ginčai sprendžiami naudojant jėgą. „Rusijos įsiveržimas – tai galimo tironijos ir suirutės pasaulio, kuriame niekas iš mūsų nenorėtų gyventi, peržiūra.

Buvęs Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu grįžta į valdžią. Ilgamete draugyste su Putinu besididžiavusiam politikui Ukraina bus strateginis išbandymas. Nuo pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą dienų Izraelio vyriausybė bandė subalansuoti abiejų šalių interesus.

Luhansko kryptimi rusų karinės pajėgos daugiau ginasi nei kontratakuoja – iniciatyvą perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Sergejus Čerevatijus. Anot jo, rusų kariai patyrė nemažai pralaimėjimų, todėl siekia bent kažkur laimėti. „Luhansko srityje okupantai jau patiria pralaimėjimą – 12 gyvenviečių jau po Ukrainos vėliava.

Ukrainos elektros tiekimas šiuo metu kontroliuojamas, nepaisant daugybės Rusijos atakų prieš elektros energijos gamybos infrastruktūrą, pranešė šalies energetikos ministerija. Rusijos raketų smūgiai sužlugdė beveik pusę Ukrainos energetikos sistemos, o Kyjivo valdžia penktadienį pareiškė, kad visiškai įmanoma išjungti sostinės elektros tinklą.

Irynos Diagilevos dukra lankė mokyklą, pagal kurios mokymo programą jai reikėjo atmintinai išmokti Rusijos himną. Tačiau mokytojai to nepaisė. Verčiau jie rytais pasitikdavo mokinius tyliai sakydami: „Šlovė Ukrainai!“, rašo „The New York Times“. Okupacijos vadovybė paprašė Olhos Maliarčuk, vienos taksi įmonės administratorės, atsiskaitinėti tik rubliais. Tačiau ji ir toliau mokėjo Ukrainos valiuta – grivina.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pasmerkė ataką prieš Rusijos kontroliuojamą Zaporožios atominę elektrinę.

Nuo vasario 24 iki lapkričio 20 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė apie 84 210 Rusijos karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Šis skaičius yra 330 didesnis nei praėjusią parą.

Rusijos kariuomenė, atsitraukusi iš Chersono, stengiasi sustiprinti savo pozicijas okupuotose teritorijose, praneša JAV Karo studijų instituto (ISW), analitikai. Jų teigimu, artimiausiomis savaitėmis Rusija taip pat pritrauks papildomų pajėgų iš mobilizuotų asmenų. ISW analitikų teigimu, dėl iš Chersono srities išvesto personalo ir mobilizuotų kariškių Rusijos kariai pradeda stiprinti savo pozicijas okupuotose Luhansko, Donecko ir rytiniuose Zaporižios regionuose.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios užregistruota daugiau nei 45 tūkst. karo nusikaltimų ir daugiau nei 19 tūkst. nusikaltimų nacionalinio saugumo pagrindams. Generalinė prokuratūra užfiksavo 8311 civilių žūtį dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tarp jų 437 vaikai, praneša „Unian“. Be to, buvo sužeista daugiau nei 11 tūkstančių civilių, sakė generalinis prokuroras Andrejus Kostinas. „Šiandien užregistruota daugiau nei 45 tūkst. karo nusikaltimų ir daugiau nei 19 tūkst.

Okupantų traukimasis iš Chersono suteikė Rusijai galimybę perkelti 20 tūkst. karių sustiprinti savo pajėgas kitomis fronto kryptimis. Dalis jų buvo išsiųsti į rytus nuo Donecko srities. Kaip rašo „UNIAN“, cituojant „The Wall Street Journal“, Ukraina ten ruošiasi naujam puolimui, nes iš Chersono išvesti kariai prisijungs prie naujai mobilizuojamų rusų. Be to, okupantai padvigubino puolimų ta kryptimi intensyvumą.

Iranas ir Rusija pasirašė susitarimą dėl bepiločių orlaivių gamybos Rusijos teritorijoje, skelbia „Urainska Pravda“, cituojant „The Washington Post“. Leidinio teigimu, Maskva neviešai susitarė su Teheranu pradėti gaminti šimtus bepiločių orlaivių Rusijoje. Pranešama, kad Rusijos ir Irano pareigūnai užbaigė susitarimą per susitikimą Irane lapkričio pradžioje, sakė trys anonimiški pageidavę pareigūnai, o abi šalys greitai perkelia dizainą ir pagrindinius komponentus.

Ukrainos karinė žvalgybos atstovai skelbia, kad Rusija savo ruožtu planuoja įvykdyti teroristinį išpuolį Baltarusijoje esančioje Astravo AE. Svarbiausios sekmadienio naujienos apie karą Ukrainoje:  20:46 | Ukraina neigia įvykdžiusi egzekuciją rusų belaisviams Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis sekmadienį paneigė, kad Kyjivo pajėgos nužudė rusų karo belaisvius, teigdamas, kad Ukrainos kariai gynėsi nuo rusų, kurie apsimetė pasidavę.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d., buvo atlikta daugybė konflikto tyrimų ir analizių, įskaitant galimą karinę JAV ir Kinijos konfrontaciją dėl Taivano. Tačiau karinėje istorijoje gausu pavyzdžių, kaip armijos mokėsi iš blogų buvusių karų pamokų ir taikė jas kituose karuose, o tai atnešė pragaištingą poveikį. Karo pobūdį iš anksto gana sunku nuspėti.

Lenkijoje šeštadienį įvyko vienos iš dviejų anksčiau šią savaitę įvykusio raketos sprogimo aukos laidotuvės; manoma, kad incidentas, kai raketa nukrito į viename kaime netoli Ukrainos sienos, buvo nelaimingas atsitikimas. Varšuva ir NATO teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant atremti Maskvos ataką, tačiau pabrėžė, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai, vasarį užpuolusiai savo kaimynę.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį atvyko į Kyjivą – tai pirmasis jo vizitas nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, pranešė Ukrainos prezidentas. „Nuo pat pirmųjų karo dienų Ukraina ir Jungtinė Karalystė buvo stipriausios sąjungininkės“, – „Facebook“ pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Per šiandienos susitikimą aptarėme svarbiausius klausimus tiek mūsų šalims, tiek pasauliniam saugumui“, – pridūrė jis.

Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo.

Lietuvos kariuomenės mokykloje baigėsi kelias savaites trukę tarptautiniai instruktoriaus kursai, juose dalyvavo ir kariai iš Ukrainos, šeštadienį pranešė kariuomenė. Minimas kursas buvo skirtas NATO valstybių ir partnerių šalių kariams. Kurso metu klausytojai buvo mokomi karinio mokymo pagrindų, šaudybos ir ginkluotės, bei fizinio rengimo mokymo dalykų, karinės pedagogikos žinių ir įgūdžių, būtinų savarankiškai suplanuoti ir rengti užsiėmimus, teigiama pranešime.

Išlaisvintame Snihurivkos mieste (Mykolajivo sritis, Ukraina) Rusijos pajėgos išgrobstė vietos Pensijų fondo patalpas. Smogikai išvogė ne tik kompiuterinę techniką, baldus, bet ir išsinešė unitazą, skelbiama „Obozrevatel“. Įstaiga šiuo metu šiuo metu atstatinėja savo darbo aplinką, skelbia Mykolajivo srities Pensijų fondo valdyba savo „Facebook“ paskyroje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas klausimą, kaip jis pats susitvarko su spaudimų karo metu, pajuokavo, kad spaudimo nejaučia, nes yra „gana ramus žmogus“ ir pasiūlė apie spaudimą galvoti Rusijos Federacijos vadovui, kurio „jau metai nebe tie“. Bendraudamas su Airijos studentais V. Zelenskis pažymėjo, kad dėl karo kilusį stresą priima „absoliučiai normaliai“ ir tai „nėra kažkoks spaudimas“. „Absoliučiai normaliai. Man tai nėra spaudimas. Aš esu gana ramus žmogus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė „trumpų paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų situaciją.  „Rusija dabar nori trumpų paliaubų, atokvėpio, kad atgautų jėgas. Kažkas tai gali pavadinti karo pabaiga, bet toks atokvėpis situaciją tik pablogins“, – teigė V. Zelenskis Halifakso tarptautiniame saugumo forume.

Rusijos naikintuvai atliko „nesaugų ir neprofesionalų skrydį“ netoli NATO šalių karinio laivyno Baltijos jūroje vykusių pratybų metu. Du iš jų priartėjo prie Vakarų šalių laivų per 73 ir 91 metrus, skelbiama „Amerikos balse“. Incidentas įvyko lapkričio 17-osios rytą. NATO karinės jūrų laivyno vadovybės duomenimis, prieš atlikdami pavojingą skrydį rusų pilotai neatsakė į perspėjimo signalus.

Savo brutaliu įsiveržimu į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavertė save ir savo parankinius karo nusikaltėliais – ir jie tai žino. Klausant Rusijos ekspertų ir politinių veikėjų kalbų, spaudos konferencijų bei interviu žiniasklaidoje, galima pajausti tvyrančią baimę atsidurti „tribunole“, kaip nutiko buvusios Jugoslavijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui, rašo „Politico“. Kremliaus karo mašinai stojant dėl aršių Ukrainos kontratakų, nykstant pergalės tikimybei ir augan...

Ukrainos teisėsauga aptiko rusų okupantų įrengtus kankinimo kambarius deokupuotoje Chersono srities teritorijoje. Patalpose civiliai buvo laikomi savaitėmis, kai kurie net ir iki trijų mėnesių – jie buvo rišami prie kėdžių ir talžomi lazdomis. Maža to, rusai nesibodėjo  grobti ir paauglių.

Penktadienio naktį Zaporižios srityje rusai nušovė šeimą su dviem mažais vaikais, rašo UNIAN. Apie tai pirmiausia pranešė „Ukrainskaja Pravda“, o vėliau ir karo korespondentas Andrejus Caplienka. Anot „Ukrainskaja Pravda“ šaltinių, išpuolis prieš šeimą įvykdytas Komyš-Zoryjos kaime. Pasak A. Caplienkos, šalia šeimos namų įsikūrė prorusiški veikėjai. Pranešama, kad okupantai pradėjo priekabiauti prie moters, vyras bandė ją užstoti, tačiau buvo nušautas.

Palyginus šių metų rugsėjo ir spalio duomenis  matyti, kad kalinių skaičius Rusijos pataisos kolonijose sumažėjo apie 23 tūkst., rašo „Mediazona“. Pabrėžiama, kad tai vyksta karo Ukrainoje kontekste, tuo pačiu metu, kai vyksta verbavimas į „Wagner“ padalinius. Rusijos federalinės įkalinimo įstaigų tarnybos duomenimis, bendrojo ir griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose rekordiškai sumažėjo kalinčių vyrų skaičius.

Rusija atnaujino smūgius rytiniuose Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, rašo CNN. „Priešas sutelkia pastangas, kad sutrukdytų mūsų gynybos pajėgoms konkrečiose teritorijose <...> pradėdamas puolimus Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimi“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas. Dėl Bachmuto ir Avdijivkos jau kelis mėnesius vyksta įnirtingos kovos, gyvenvietės išlieka ukrainiečių rankose.

Rusų pasitraukimas iš Chersono buvo labai skausmingas įvykis Rusijos elitui, nes tada jie suprato, kad karas Ukrainoje yra pralaimėtas, rašo „Meduza“. Vis dėlto, anot minėto leidinio šaltinių, Kremlius vis tiek išlieka nusiteikęs optimistiškai. „Suprantama, kad pralaimėjome tikrąjį karą. Žmonės pradeda galvoti apie tai, kaip jie nori gyventi, kokią vietą jie norėtų užimti ateityje, kokius statymus jie norėtų žaisti. (Viena vertus – red. past.), bus revanšistinių nuotaikų.

Po aštuonis mėnesius trukusios okupacijos Chersono gyventojai pamažu prisitaikė prie naujo gyvenimo be Rusijos kariuomenės, daugeliui ruošiantis sunkiai ir nežinomybe paženklintai žiemai. Besitraukiantiems rusams sugriovus svarbiausius energetikos infrastruktūros objektus, pietiniam Ukrainos miestui buvo nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, todėl gyventojai skubiai ėmėsi kaupti būtiniausių atsargų.

Išvakarėse virš Kyjivo numuštoje vienoje iš sparnuotųjų raketų buvo sumontuota imitacinė branduolinė galvutė, penktadienį skelbia vienas ukrainiečių portalas, rašantis apie karinius reikalus. Pasak portalo „Defence Express“, kuris remiasi savo šaltiniais, tai buvo Ch-55 tipo sparnuotoji raketa. Pranešama, kad prie šios raketos vietoj kovinės galvutės buvo prisuktas branduolinės galvutės imitatorius.