Karas Ukrainoje

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai.  Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje.  Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos.

Ketvirtadienį tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Namo grįžta 50 ukrainiečių karių. 20 iš jų yra Nacionalinės gvardijos kariai, 12 – karinių jūrų pajėgų kariai, 10 – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, šeši  – Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai, du – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų kariai. Tarp jų yra du karininkai ir 48 eiliniai bei seržantai.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad „Ukraina turi visas galimybes nutraukti savo kančias, tereikia sutikti su Rusijos sąlygomis“. Tokį pareiškimą jis paskelbė po praėjusią dieną vykusio masyvaus visos Ukrainos teritorijos apšaudymo raketomis.

Kai Lenkijos pasienio mieste nukrito čia užklydusi raketa, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes, galima Lenkijos vyriausybės reakcija kai kuriuos Europos lyderius neramino nė ką mažiau nei tikimybė, kad šį išpuolį surengė Rusija.

Vengrija, atsisakiusi prisidėti prie Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketo, nusiųs karo alinamai šaliai 187 mln. eurų finansinę paramą, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, ir dėl to sulaukė naujų kaltinimų, kad kenkia 27 narių bloko vienybei.

Slovakijoje ketvirtadienį vyksiančiame keturių Vidurio Europos šalių vadovų susitikime gali būti iš naujo apibrėžtas regioninis aljansas, patiriantis įtampą dėl skirtingų požiūrių į karą Ukrainoje. Pastaraisiais mėnesiais Višegrado ketverto (V4) – Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos – bloke atsirado tam tikrų nesutarimų dėl vangios Vengrijos paramos Ukrainai Rusijos invazijos metu.

Kai nėra elektros, iš sudėtingos padėties tenka suktis išradingais būdais. Būtent jie ir užfiksuoti Odesoje filmuotame vaizdo įraše. Dalis Ukrainos miesto Odesos gyventojų neturi elektros, bet tai jiems netrukdo surasti būdų, kaip išsidžiovinti plaukus ar net nusilakuoti nagus.  „Telegram“ plintančiuose vaizduose matyti, kaip vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje moteriai yra atliekamas manikiūras.

Maskva ketvirtadienį paskelbė, kad keturių Ukrainos teritorijų, kurias prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį paskelbė aneksavęs, gyventojams jau išdavė daugiau kaip 80 tūkst. rusiškų pasų. „Po keturių regionų prijungimo prie Rusijos Federacijos pagal teisės aktus daugiau kaip 80 000 žmonių gavo Rusijos Federacijos piliečių pasus“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos migracijos pareigūnė Valentina Kazakova. Ją citavo Rusijos naujienų agentūros.

Kremliaus statytinis Baltarusijos Aliaksandras Lukašenka, po Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikimo, žurnalistams pareiškė, kad Ukrainos laukia „visiškas sunaikinimas“, jeigu nebus nusileista Rusijos reikalavimams. „Dabar viskas yra Ukrainos rankose. Jeigu jie nenori žūties, beje, milžiniško žmonių skaičiaus, reikia tai sustabdyti, nes toliau jau bus visiškas Ukrainos sunaikinimas, – pareiškė Baltarusijos diktatorius.

Nuolatinis Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica pakomentavo ciniškus Rusijos atstovo Vasilijaus Nebenzios pasiaiškinimus dėl raketų atakos prieš Ukrainą. Jo teigimu, klausytis diktatoriaus Vladimiro Putino atstovo žodžių – vienas iš siaubingiausių jo darbo įsipareigojimų.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 400 mln. JAV dolerių (384 mln. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketą. Į jį įtraukti ir generatoriai, skirti padėti ukrainiečiams įveikti elektros energijos tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos smūgiai į energetikos infrastruktūrą. Daugiau kaip 200 generatorių „skirti tiek civiliniams, tiek kariniams elektros energijos poreikiams tenkinti.

Rusija lapkričio 23-ąją surengus masinę raketų ataką prieš Ukrainos elektros tinklus, Moldovoje taip pat dingo elektra. Bendrą elektros tinklą su Ukraina turinčios šalies gyventojai socialiniuose tinkluose surengė akciją, smerkiančią teroristinius rusų veiksmus. Moldovos gyventojai pažymi, kad geriau bus tamsoje, tačiau be Rusijos.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienio parlamento posėdį pradėjo kviesdama politikus pagerbti prieš 90 metų Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – aukas., rašoma pranešime spaudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeiliniame posėdyje pareiškė, kad Rusijos oro smūgiai Ukrainos energetinei sistemai yra „akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“.  „Kai temperatūra žemiau nulio, o dešimtys milijonų žmonių neturi elektros, šildymo, vandens, tai yra akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“, – vaizdo ryšiu sakė jis.

Baltarusijoje prezidentu save vadinantis Aliaksandras Lukašenka pasvarstė apie savo ir kitų Kremliaus šalininkų likimus ateityje. Jo teigimu, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos atstovai „atsidurtų po griuvėsiais“, jeigu Rusija pralaimės karą ir subyrės. Neteisėtai valdžią Baltarusijoje uzurpavęs A. Lukašenka Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) vadovų susitikime Jerevane leido sau pasvarstyti apie galimą Rusijos pralaimėjimą kare.

Rusijos karinės nesėkmės ir dideli nuostoliai, bei sąmoningas karo tikslų slėpimas tik pakursto kritiškai svarbių V. Putino rinkėjų grupių nepasitenkinimą, skelbiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje. Kremlius neatsisakė jokių savo maksimalistinių tikslų dėl kontrolės Ukrainoje atstatymo, tiesiog Rusijos tikrieji tikslai yra slepiami, kad Vakarų šalys būtų suklaidintos, o Ukraina būtų priversta siekti taikos derybų, skelbiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skubiai sušauktoje Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, pareiškė, kad jos dalyviai turėtų palaikyti Ukrainos siūlomą taikos formulę ir pasmerkti Rusijos agresiją prieš civilius. Savo pasisakymo JT Saugumo Taryboje metu V. Zelenskis akcentavo, kad Ukrainai siūlo narėms priimti rezoliuciją, kuria būtų smerkiamas bet kokia forma galintis pasireikšti energetinis teroras. „Būtina reakcija visų, kurie palaiko JT Chartiją.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos susiduria su „reikšmingu“ artilerijos amunicijos stygiumi ir tai kenkia jų operacijoms Ukrainoje. „Rusai susiduria su logistikos sunkumais nuo pat pradžios, – sakė L. Austinas žurnalistams JAV kariniame lėktuve, turėdamas omenyje vasarį prasidėjusį karą. – Ir vis dar susiduria su logistikos sunkumais.

Rusijos pajėgos Chersoną ir kitas jo regiono gyvenvietes atakuoja beveik kas valandą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, toks teroras prasidėjo iškart po to, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta trauktis iš Chersono srities.

Visos Europos miestai trečiadienį buvo paraginti siųsti atsarginius generatorius Ukrainai, kad po rusų išpuolių prieš elektros infrastruktūrą padėtų šaliai išgyventi žiemą. Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai paraginus Europos Sąjungos nares pristatyti karo nuniokotai rytinei kaimynei gyvybiškai reikalingą įrangą, Ukrainos elektros tinklas vėl buvo bombarduojamas. Maskvai taikantis į itin svarbią infrastruktūrą, milijonams ukrainiečių nutrūko elektros energijos tiekimas.

Trečiadienį Europos Parlamentui (EP) paskelbus Rusiją terorizmą remiančia valstybe, į tai sureagavo ir šalies užsienio reikalų atstovė spaudai Marija Zacharova. Kaip įprasta, moteris neslėpė pykčio. Komentaru apie EP sprendimą ji pasidalijo savo „Telegram“ kanale. „Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija pripažįstama „terorizmo rėmėja“. Siūlau pripažinti Europos Parlamentą idiotizmo rėmėju“, – rašo ji.

Rusijos pajėgoms toliau vykdant smūgius Ukrainos energetikos sistemai, Kremlius trečiadienį pareiškė tikįs savo puolimo Ukrainoje „sėkme“. „Dėl specialiosios operacijos ateities ir sėkmės nėra jokių abejonių“, – lankydamasis Armėnijoje, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja operacija“ rusai vadina savo kruviną karą Ukrainoje. Į Jerevaną trečiadienį atvykusį prezidentą Vladimirą Putiną lydintis D. Peskovas išsamesnės informacijos nepateikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į JT Saugumo Tarybą, kuri šaukia skubų posėdį dėl naujausių Rusijos oro smūgių Ukrainai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas ir kaimyninėje Moldovoje, pranešė diplomatai. Sušaukti skubų posėdį paprašė Ukraina ir jis prasidės Niujorke 21 val. Grinvičo laiku (23 val. Lietuvos laiku). Į Saugumo Tarybą V. Zelenskis kreipsis vaizdo ryšiu, naujienų agentūrai AFP patvirtino du diplomatai.

Kremlius vis užsimena apie norą sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tačiau Kyjivas atšauna, kad kol Rusija bombarduoja Ukrainos miestus ir žudo žmones, jokių pokalbių negali būti. Tam pritaria ir Vakarai, kurie pažymi, derybos įmanomos tik Rusijai išvedus kariuomenę iš Ukrainos ir tik tokiomis sąlygomis, kurias padiktuos Kyjivas. Situaciją naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Rusija ir Ukraina dar kartą apsikeitė karo belaisviais, praneša Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. Ukraina atgavo 35 kariškius ir vieną civilį. Anot A. Jermako, tarp išlaisvintųjų yra kariai, kurie gynė Mariupolį, buvo „Azovstal“ plieno gamykloje, taip pat Nacionalinės gvardijos kovotojai, kurie pirmosiomis karo dienomis buvo paimti į nelaisvę Černobylio atominėje elektrinėje.

Po trečiadienį rusų surengtų naujų atakų prieš Ukrainą, šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad derybos su Rusija įmanomos tik per Ukrainos „gynybos pajėgų taikiklį“. Anot jo, ukrainiečių derėtis su rusais jų sąlygomis neprivers jokios raketų atakos. „Mes diktuojame skiemenimis. Nei jūsų raketos. Nei jūsų „šachidai“ (Irano rusams tiekiami bepiločiai orlaiviai – red. past.). Nei jūsų (rengiami – red. past.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad per surengtus reidus keliuose ortodoksų vienuolynuose konfiskavo „prorusiškos literatūros“, grynųjų pinigų ir apklausė dešimtis žmonių. Reidai taip pat sulaukė reakcijos iš Kremliaus.  SBU antradienį paskelbė surengusi reidų įvairiose vietose, įskaitant į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą XI amžiaus Kyjivo Pečorų lauros vienuolyną, dėl galimų ryšių su Rusijos agentais.

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas papasakojo, kaip Europos politikai vertino Rusijos Federacijos puolimo Ukrainoje perspektyvas. Jo teigimu, vokiečiai manė, kad Kyjivui geriau ilgai nesipriešinti, o Prancūzija net netikėjo, kad karas išvis gali prasidėti. „Vokietija kažkuriuo metu manė, kad jeigu tai (įsiveržimas) prasidės, tai bus katastrofa, ir visa tai geriau greitai užbaigti“, – pareiškė B. Johnsonas interviu CNN metu.

Jungtinė Karalystė pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą siųs užpultai šaliai sraigtasparnių, trečiadienį pranešė britų Gynybos ministerija. Dešimt ukrainiečių aptarnaujančio personalo ir inžinierių įgulų dalyvavo šešių savaičių trukmės mokymo programoje JK, britams suteikiant „pirmuosius sraigtasparnių pajėgumus Ukrainai“, nurodė ministerija.

Strasbūre vykusio balsavimo metu europarlamentarai nubalsavo už Rusijos pripažinimą terorizmą remiančia valstybe. Taip ES sureagavo į didelio masto Rusijos puolimą prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus. „Europos Parlamentas... griežtai smerkia karo nusikaltimus ir teroro aktus prieš civilius gyventojus, kuriuos įvykdė Rusijos Federacija ir jos pakalikai“, – rašoma tekste.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pasveikino Lietuvos kariuomenę su jos 104-osios įkūrimo metinėmis.  Jis padėkojo už lietuvių tautos pagalbą sunkią ukrainiečiams akimirką ir palinkėjo Lietuvai klestėjimo, bei kuo greičiau visiems kartu pasidžiaugti pergale prieš rusų agresiją. Jis pažymėjo, kad šiame nesąžiningame kare, kurį prieš Ukrainą pradėjo Rusijos Federacija, ukrainiečiai su lietuviais stovi petys į petį.

Bachmuto apylinkėse žemė „nuklota okupantų lavonais“, UNIAN cituojamas ukrainiečių 93-iosios brigados karys. „Tavo draugas Stusas“ pseudonimu pasivadinęs ukrainietis praneša, kad Rusija sutraukė šia kryptimi dideles pajėgas, tačiau norimo rezultato mūšio lauke pasiekti jiems nepavyksta. „Faktiškai nenutrūkstančių mūšių diena. Nuostaba nuo to, kiek rusai suvarė čia žmonių, auga vis labiau. Belaisviai „zekai“ įvardija 2 tūkst. skaičių visa linija. Jau pradedu tuo tikėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją „teroru ir žudymu“, per rusų raketų smūgį gimdymo namams Zaporižios srityje žuvus kūdikiui. „Priešas ir vėl nusprendė bandyti teroru ir žudymu pasiekti tai, ko negalėjo pasiekti devynis mėnesius ir negalės pasiekti“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V. Zelenskis. „Vietoje to jis tik bus patrauktas atsakomybėn už visą blogį, atneštą į mūsų šalį“, – pridūrė jis.

JAV vyriausybė antradienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,4 mlrd. eurų) finansinę paramą „ekonominiam stabilumui sustiprinti ir pagrindinėms vyriausybės paslaugoms paremti“. Parama suteikiama Kyjivui kovojant su Rusijos invazijos padariniais. Maskvos pajėgos, patirdamos vis daugiau nuostolių mūšio lauke, intensyvina oro smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje antradienį buvo surengta drono ataka, pranešė Kremliaus įsteigta valdžia ir pridūrė, kad Maskvos pajėgos šiame pusiasalyje yra „parengtyje“. Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų duomenimis, kuria informacinį pagrindą „puolimui po svetima vėliava“ Belgorodo srityje, tikėtina, taip bandant sugrąžinti visuomenės palaikymą agresijai Ukrainoje.  Anot ISW, beprasmiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą palaikymas ženkliai mažėja pasienio regionuose. Mažiau palaiko karą ir gyventojai likusioje Rusijos dalyje, o tai verčia Rusijos valdžią galvoti naują būdą, kaip išlaikyti visuomenės dėmesį savo tikslų siekimui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JT Saugumo Tarybą ir paragino organizaciją pasmerkti rusų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. V. Zelenskis pareiškė laukiantis reakcijos į Rusijos terorą ir pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi išlaisvinti dar apie du tūkstančius gyvenviečių, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečiams jau pavyko išlaisvinti daugiau kaip 1,8 tūkst. gyvenviečių. Tiesa, jos liko suniokotos, išgrobtos ir užminuotos, sako V. Zelenskis. „Iš viso yra apie du tūkstančiai miestų ir kaimų, kuriuos dar turime išlaisvinti ir atkurti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija turi būti pasirengusi karo Ukrainoje eskalacijai, rašo „Sky news“. „Atsižvelgdami į karo raidą ir akivaizdžias bei vis didėjančias Rusijos nesėkmes, turime būti pasiruošę eskalacijai“, – Berlyne antradienį kalbėjo jis. Anot jo, eskalacija gali apimti ir dar didesnį Ukrainos infrastruktūros naikinimą.

Ukraina atkovojo beveik visą pietinę Mykolajivo sritį, esančią izoliuotame pusiasalyje prie Juodosios jūros, kur tebevyksta kovos, antradienį pranešė srities karinės administracijos vadovas. Kyjivo kariai stumia Rusijos pajėgas iš Ukrainos pietuose esančių Mykolajivo bei Chersono sričių ir neseniai atgavo Chersono miestą, kuris buvo vienintelis Maskvos pajėgų nuo vasario užimtas Ukrainos sričių centras. „Atkuriame visišką srities kontrolę.

Putino neteisėtai aneksuotoje Zaporižios srityje okupantai su žeme lygina miestus ir kaimelius, o šiandien apšaudė ir humanitarinės pagalbos skirstymo punktą. Ir panašu, kad šis teroras tęsis. Ukrainos pareigūnai skelbia, kad į Zaporižią rusai permeta dar daugiau ginkluotės, kurią neabejotinai naudos ir apšaudydami didžiausią Europos atominę elektrinę. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau yra herojus, interviu „Current Time“ sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį publikuotame interviu Lietuvos prezidentas aptarė karo Ukrainoje ir regiono saugumo aktualijas. Interviu metu jo buvo paklausta apie prezidento santykius su V. Zelenskiu. G. Nausėda nuo karo pradžios ne kartą lankėsi Ukrainoje, o V. Zelenskis ne kartą dėkojo Lietuvai už paramą. „Gerbiu jį.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šią savaitę susitiks su mobilizuotų rezervistų, kariaujančių Ukrainoje, motinomis, rašo CNN. Viešojoje erdvėje nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios buvo matyti daug rusų karių skundų dėl jų aprūpinimo, situacijos fronte. „Iš tiesų, toks susitikimas planuojamas, galime patvirtinti“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Prezidentas dažnai rengia tokius susitikimus, jie ne visi būna vieši.

Ukrainos tyrėjai antradienį pranešė, kad neseniai išvaduoto Chersono miesto kalėjimo pareigūnas yra įtariamas išdavyste, nes manoma, kad prieš Rusijos kariuomenės atsitraukimą jis paleido nuteistuosius.  Lapkričio 11-ąją Kremliaus kariuomenė atsitraukė iš pietinio Chersono miesto ir tai traktuojama kaip didelė nesėkmė Rusijai, kurios lyderis Vladimiras Putinas rugsėjo mėnesį paskelbė apie šio ir dar trijų Ukrainos regionų aneksiją.

Rusai sistemingai žudė, kankino ir grobė ukrainiečius, o aukščiausio rango pareigūnai taip pat galėjo dalyvauti vykdant karo nusikaltimus, pirmadienį pareiškė JAV Valstybės departamento ambasadorė pasaulinio baudžiamojo teisingumo klausimais. Daugėja įrodymų, kad Rusijos įsiveržimą į Ukrainą „lydėjo sisteminiai karo nusikaltimai, vykdyti visuose regionuose, kur buvo dislokuotos Rusijos pajėgos“, sakė ambasadorė ypatingiesiems pavedimams Beth Van Schaack.

Lietuvoje lankosi ypatingas svečias – Oleksijus Arestovyčius. TV3 žinių reportaže – pokalbis su juo apie įsimintiniausias karo patirtis, Lenkijoje nukritusią rusišką raketą ir įspėjimas apie Rusijos rezgamus teroro išpuolius Astrave. Minint Maidano revoliucijos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona Olena atėjo pagerbti žmonių, kurie prieš aštuonerius metus paaukojo gyvybę už tai, kad Ukraina suktų europietišku keliu. Ukrainoje buvo minima Orumo ir laisvės diena.

Rusijoje teismas skyrė dviejų mėnesių namų areštą Genaralinio štabo pulkininkui Ivanui Merviščevui, kuris yra kaltinamas gavęs kyšį skalbimo mašinos pavidalu iš vieno savo prižiūrimų karininkų.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį pranešė surengusi reidą garsiame istoriniame Kyjivo ortodoksų vienuolyne, dėl įtariamos Rusijos agentų veiklos. Į pietus nuo sostinės centro esanti XI amžiaus Kyjivo Pečorų laura, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšakos, anksčiau buvusios Maskvos jurisdikcijoje, centras. Ryšius su Rusija Bažnyčia nutraukė netrukus po rusų kariuomenės invazijos į Ukrainą.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, iki lapkričio 20-osios užpultoje šalyje užregistravo 16 784 civilių žūties ar sužeidimo atvejus, nurodoma naujausioje ataskaitoje, paskelbtoje OHCHR interneto svetainėje. Per Rusijos invaziją Ukrainoje žuvo 6 595 civiliai, tarp jų 415 vaikų, o dar 10 189 civiliai, įskaitant 755 vaikus, buvo sužeisti, nurodoma ataskaitoje.