Karas Ukrainoje

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime. „Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos. „Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį sakė, kad žmonių aukų pareikalavęs raketų smūgis Lenkijai akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje keliamą grėsmę, tačiau nenurodė, kas paleido Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą. Po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Indonezijoje R. Sunakas sakė, kad viso šito „nebūtų buvę, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą“. „Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.

Lenkijos policija „Twitter“ paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuotas antradienį į Pševodo kaimą netoli Ukrainos pasienio smogusios raketos paliktas krateris. „Pševode, kur įvyko sprogimas, nuo įvykio pradžios policijos pareigūnai saugo teritoriją. Policijos ekspertai kartu su kitomis tarnybomis išsamiai aiškinasi įvykio aplinkybes ir renka įkalčius“, – „Twitter“ žinutėje rašė Lenkijos policija. Antradienio vakarą į Lenkijos–Ukrainos pasienio kaimelį Pševodą rėžėsi raketa.

Belgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas. „Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.

Kinija trečiadienį paragino išlikti ramiems po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio į Lenkijos kaimą netoli sienos su karo nuniokota Ukraina. „Esant dabartinei situacijai, visos susijusios šalys turėtų išlikti ramios ir santūrios, kad išvengtų situacijos eskalavimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning per įprastinę spaudos konferenciją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina. „Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.

Prieš pat vidurnaktį baigėsi trumpas Rusijos ambasadoriaus vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. „Efektyviai, tyliai, nespaudžiant rankų“, – keturias minutes trukusį susitikimą apibūdina Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, kurį cituoja Lenkijos radijas RMF FM. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėlų antradienio vakarą paskelbė, kad į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius.

Švedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 350 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų) vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius. Vyriausybė pranešė, kad Stokholmas skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą. Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys. Vyriausybė dėl „operacijos slaptumo“ neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė.

Ukrainoje trečiadienį, praėjus dienai po masinių Rusijos smūgių, nukreiptų prieš šalies energetikos infrastruktūrą, vėl aidėjo oro pavojaus sirenos. Sirenos skambėjo visuose šalies regionuose po to, kai apie 10 mln. ukrainiečių liko be elektros, dešimtims Rusijos raketų pataikius į elektrines per didžiausią oro ataką nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį. Naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad 8 mln.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys trečiadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje kenkia pasaulio ekonomikai ir perspėjo nemėginti panaudoti branduolinio ginklo konflikte bei negrasinti juo, teigiama galutiniame grupės pareiškime, dėl kurio formuluotės susitarė lyderiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės. Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP. Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją.  „Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda [Andžejumi Duda], kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pasisakė apie į Lenkijos teritoriją netoli sienos su Ukraina pataikiusias raketas.  Rusijos neigimas, kad ji susijusi su incidentu, yra „svarbus“, pareiškė R. T. Erdoganas.  „Galbūt įvyko techninis gedimas ar kažkas kito. Labai svarbu, kad pradėtas tyrimas“, – pridūrė jis.  Primygtiniai reikalavimai apkaltinti Rusiją būtų „provokacija“, pridūrė Turkijos prezidentas.

„Pagal vizualinius nuolaužų požymius, lapkričio 15 dieną į Lenkijos teritoriją nukritusi raketa galėjo būti sparnuotoji raketa „Ch-101“. Apie tai pranešė „Polsat News“ korespondentas Mateuszas Liachovskis po pokalbio su dviem kariniais ekspertais. Žurnalisto teigimu, vienas jo šaltinių – karinis specialistas ne iš Ukrainos ar Lenkijos, o antrasis – su Ukrainos gynybos ministerija susijęs ekspertas.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žvalgybos vadovais, kad informuotų juos apie savo įspėjimą Maskvai nenaudoti branduolinių ginklų, pranešė vienas JAV pareigūnas. W. Burnsas Kyjive lankėsi antradienį. Pirmadienį jis Ankaroje su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu Sergejumi Naryškinu kalbėjosi apie karą ir Maskvos grasinimus panaudoti taktinius branduolinius ginklus savo interesams ginti.

Rusai bus priversti sulėtinti apšaudymo kampaniją prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą, nes išnaudojo didelę dalį savo amunicijos, skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo analizėje. ISW, remdamasis surinktais duomenimis, teigia, kad per lapkričio 15 d. įvykdytus koordinuotus raketų smūgius Rusijos kariuomenė greičiausiai panaudojo didelę dalį savo tiksliai valdomų ginklų sistemų.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po vis dar neišaiškinto raketų smūgio Lenkijos teritorijoje pavadino Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilius gyventojus „barbariškais“. „Tai, ką jie daro, peržengia visas ribas“, – sakė J. Bidenas, susitikęs su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu.

Lenkija padidino savo karinę parengtį po to, kai šalies prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad tai „greičiausiai“ buvo Rusijoje pagamintos raketos smūgis. Štai keletas svarbiausių kitų valstybių reakcijų: JAV Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį su sąjungininkais surengė „skubią apskritojo stalo diskusiją“ raketos smūgiui aptarti.

Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų. „Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trečiadienį paskambino savo lenkų ir ukrainiečių kolegoms po dviejų gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijoje ir pažadėjo koordinuoti veiksmus, kol „nustatysime atitinkamus tolesnius žingsnius“. „Pažadėjome artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir bus nustatyti atitinkami tolesni žingsniai“, – tviteryje rašė A. Blinkenas, JAV prezidentui Joe Bidenui susitikus su sąjungininkais Balyje vyksta...

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės. „Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.

Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas. „Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną. NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas po skubaus pasaulio lyderių susitikimo pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa, dėl kurios Lenkijoje įvyko sprogimai ir žuvo du žmonės, buvo paleista iš Rusijos. Šį JAV lyderio pareiškimą cituoja „The Guardian“. J. Bidenas pabrėžė, kad pirmiausia nori išsiaiškinti, „kas atsitiko“, o tada nuspręsti dėl „kito žingsnio“. Paklaustas, ar raketa buvo paleista iš Rusijos, Bidenas sakė: „Yra išankstinė informacija, kuri tai paneigia.

JAV kol kas nematė duomenų, kurie prieštarautų teorijai, kad Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečių pajėgos, nurodo Baltieji rūmai. Vis dėlto Vašingtonas pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už šį incidentą tenka Maskvai, kuri antradienį stipriai atakavo Ukrainą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“. Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti. „Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje. Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį vakare pakalbėjo su JAV prezidentu Joe Bidenu, rašo „The Guardian“. Telefoninio pokablio metu J. Bidenas išreiškė JAV paramą Lenkijai ir teigė, kad dės visas įmanomas pastangas, siekiant išsiaiškinti sprogimų aplinkybes Lenkijos teritorijoje.  Savo ruožtu A. Duda pranešė J. Bidenui naujausią informaciją apie sprogimus Lenkijos teritorijoje, kurių metu žuvo du žmonės.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo tarybą. Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. Pasak prezidento kanceliarijos vadovo Pawelo Szroto, posėdis numatytas 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pareiškė užuojautą dėl šios NATO narės teritorijoje nugriaudėjusio sprogimo, pareikalavusio dviejų gyvybių. Tai jis paskelbė pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. „Pareiškiau užuojautą dėl Lenkijos piliečių žūties nuo Rusijos raketų teroro.

Ukraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“. Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje. „Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas pasisakė, ką galvoja apie NATO sutarties 4 ir 5 straipsnių taikymą. „Manau, kad tai nėra tyčinis Rusijos puolimas. Arba gedimas, arba ukrainiečių gynybos, numušant rusišką raketą, rezultatai. Tačiau aiškus priminimas apie neapgalvotą Rusijos norą šaudyti per arti Lenkijos/NATO/ES sienos. Konsultacijos dėl 4 straipsnio atrodo tinkamos“, – rašė jis.

Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias raketas siekia surengti G-20 derybas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas paragino surengti derybas Indonezijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, naujienų agentūrai AFP vėlai antradienį pranešė Eliziejaus rūmai. Dedamos pastangos „išnagrinėti galimybę rytoj ryte surengti diskusiją vadovų lygmeniu.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pareiškė, kad jį sukrėtė pranešimai, jog bloko narėje Lenkijoje žuvo žmonių po raketos ar kitos ginkluotės smūgio. „Šokiruotas žinios apie Lenkijos teritorijoje žmones pražudžiusią raketą ar kitą amuniciją. Reiškiu užuojautą šeimoms“, – tviteryje parašė Ch. Michelis. „Palaikome Lenkiją. Palaikau ryšius su Lenkijos valdžios institucijomis, Europos Vadovų Tarybos nariais ir kitais sąjungininkais“, – rašė jis.

Po pranešimų, kad Lenkijoje nukrito raketų, Ukraina ragina sušaukti skubų NATO susitikimą. Ukraina antradienį paragino NATO nares „nedelsiant“ sušaukti aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų imtasi griežtų priemonių prieš Maskvą pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketų nukrito Lenkijos teritorijoje. „Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus turi būti griežtas ir principingas.

Rusijos gynybos ministerija antradienį provokacija pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito Rusijos raketų. „Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų pareiškimai apie Rusijos raketų smūgį į Lenkijos teritoriją yra sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, – platformoje „Telegram“ pareiškė ministerija.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis antradienio vakarą paskelbė, kad šaukia skubų vyriausybės posėdį dėl oficialiai dar nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketų smūgius Ukrainos kaimynėje Lenkijoje. „Rytoj 10 val. sušaukiau neeilinį vyriausybės posėdį, kad išklausytume atsakingų ministerijų ir institucijų pranešimus apie saugumo padėtį regione ir pasiruoštume tolesniems veiksmams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius NATO narę Lenkiją raketomis ir pavadino tai „labai reikšmingu Rusijos invazijos eskalavimu“. Savo ruožtu V. Zelenskis tikino, kad Vakarų valstybės buvo seniai įspėtos apie tai, kad Rusija nesustos ties Ukraina. „Šiandien Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, [Ukrainos] sąjungininkės teritoriją. Žuvo žmonių. Priimkite mūsų užuojautą“, – sakė V. Zelenskis kreipimesi į tautą.

Lenkijos žiniasklaidos priemonės ZET žurnalistas Mariuszas Gierszewskis paskelbė, kad jo šaltinių duomenimis, Lenkijos teritorijoje nukrito Ukrainos kariuomenės numuštos Rusijos raketos liekanos.  „Mano šaltiniai tarnybose tvirtino, kad tai, kas pataikė į Pševodovą, greičiausiai, yra Ukrainos kariuomenės numuštos raketos liekanos“, – rašė jis savo „Twitter“ paskyroje. Primename, kad ZET radijas buvo pirmieji Lenkijoje paskelbę apie nelaimę pasienyje su Ukraina.

Antradienį pranešta, kad Lenkijoje nukrito Rusijos raketos, kurios pražudė du žmones. Liudininkai pasakojo, ką matė, rašo lublin.wyborcza.pl. Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama, kad sprogimas įvyko kaimiškoje vietovėje, tačiau buvo girdimas 15 km atstumu. Jis įvyko vienos iš buvusios valstybinės žemės ūkio bendrovės teritorijoje. Lenkijos leidinio lublin.wyborcza.pl žiniomis, sprogimas įvyko prie pat įrenginio, kuriame įmonės darbuotojai sveria grūdus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pavadino naują Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą „spjūviu į veidą G-20 šalims“. „Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų.

Antradienį paskelbus, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketos ir dėl to žuvo du žmonės Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė į tai reagavo socialiniame tinkle „Twitter“. „Atidžiai seku labai aktualias naujienas iš Lenkijos. Konsultuosimės su Lenkija ir su visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – parašė ji.

Pentagonas antradienį pareiškė negalintis patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad dvi Rusijos raketos nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, tačiau sakė, kad šiuos teiginius tiria. „Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

Iki šiol viena ištikimiausių Kremliaus propagandisčių Margarita Simonian Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas pašiepė. Ji parašė: „Va ir pas Lenkiją atsirado savo Belgorodo sritis. O kaip jūs norėjote?“ Tokiu jos įrašu dalinasi JAV naujienų svetainės „The daily beast" žurnalistė Julia Davis. Dvi galimai nuo trajektorijos nuklydusios raketos nukrito Pževodo kaime, Liublino srityje, netoli sienos su Ukraina.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko antradienį pranešė, kad daugiau kaip 7 mln. Ukrainos gyventojų po Rusijos paleistų raketų svarbiems infrastruktūroms objektams liko be elektros, rašo CNN. Teigiama, kad iš viso buvo suniokota 15 energetikos infrastruktūros objektų.  Skaičiuojama, kad Ukrainos oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 70 rusų kariuomenės paleistų raketų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos surengtų atakų skirtinguose šalies miestuose kreipėsi į gyventojus ir pasiuntė perspėjimą, kad Rusija, antradienio vakarą gali paleisti dar 20 raketų.  „Akivaizdu, ko siekia priešas [V. Putinas]. Jis nepasieks savo tikslo.  Todėl prašau jūsų: rūpinkitės savimi ir kurį laiką likite slėptuvėse. Žinau, kad po [Rusijos] suduotų smūgių elektros tiekimas nutrūko daugelyje miestų.