Karas Ukrainoje

JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad artimiausiais metais Rusijos Federacijoje gali pritrūkti šauktinių. Siekiant tai kompensuoti, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui greičiausiai reikės padidinti mobilizuojamų karių skaičių.  Analitikų teigimu, kasmet Rusijoje į karo tarnybą pašaukiama 260 000 naujų karių. Tačiau ateityje šis skaičius gali būti padidintas, kad mobilizacinis rezervas proporcingai augtų.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą grasina, kad iškilus Rusijos egzistavimo klausimui, kils abejonių dėl pačios žmonių civilizacijos egzistavimo. „Jei rimtai iškils pačios Rusijos egzistavimo klausimas, jis bus sprendžiamas ne fronte Ukrainoje, bet kartu su visos žmonijos tolesnio egzistavimo klausimu. Ir čia neturėtų būti dviprasmybių. Mums nereikia pasaulio be Rusijos“, – straipsnyje rusų leidiniui „Izvestija“ rašė D. Medvedevas.

Sekmadienio popietę Baltarusijos kariniame aerodrome Mačuliškiuose pasigirdo sprogimai ir tuomet buvo pranešta apie apgadintą Rusijos lėktuvą. Aiškėja, kad tai galėjo būti vietinių partizanų darbas. Apie tai pranešė prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą nusistačiusių buvusių jėgos struktūrų pareigūnų grupės BYPOL vadovas Aliaksandras Azarovas. Jis vietos žiniasklaidai patvirtino, kad išpuolį baltarusių aerodrome surengė Baltarusijos partizanai.

Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Anot jos, rusai naikina viską, tačiau patiria didžiulių nuostolių – per parą netenka nuo 600 iki 1 000 karių.

Žudikiška invazija į Ukrainą Putinui per metus kainavo daugiau nei šimtą milijardų eurų – vien tiesioginių išlaidų. Beveik tiek, kiek Vakarų šalys skyrė paramos Ukrainai per karo metus. O Kyjivas skelbia, kad sulaukęs Vakarų ginkluotės pavasarį pradės kontrpuolimą ir nesustos, kol okupantai nebus išvaryti ir iš Donbaso, ir iš Krymo.

Prieš metus, kelios dienos prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, garsus „New Yorker“ žurnalistas ir knygų apie Putiną autorės Mashos Gessen brolis lankėsi Maskvoje, ten, kur gimė ir iš kur išvyko dar būdamas vaikas. Jis rašo, kokios tuomet vyravo nuotaikos, kaip beveik niekas netikėjo, kad karas bus ir kaip viskas atrodo šiandien, kas pasikeitė. „Prieš metus, sausio mėnesį, išvykau į Maskvą sužinoti, ką galiu parašyti apie artėjantį karą – visų pirma, ar jis įvyks.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus. Šioje dalyje daugiausiai dėmesio skiriama V. Zelenskio istorijai jau prasidėjus plataus masto karui.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nekontroliuoja nei Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, nei „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmų, o situacija ateityje gali tik paaštrėti. O. Danilovas, stebėdamas bendrą situaciją, paaiškino, kad V. Putino pradėta karinė invazija lems Rusijos žlugimą.

Rusų nelaisvėje 10 mėnesių išbuvęs 62 metų baltarusis, kuris atvyko į Ukrainą savanoriškai padėti šalies gynėjams, sako, kad dabar jis vėl yra pasirengęs „ginti savo antruosius namus“, rašo UNIAN. Žurnalistas Dmitrijus Komarovas savo filme „Metai“ parodė pokalbį su savanoriu baltarusiu, kuriam netrukus švęs 63 metų sukaktį. „Aš atvykau ginti savo gimtinės. Mano antrų gimtųjų namų... Nes aš esu baltarusis“, – kalbėjo jis.

Sekmadienį pasklido žinia apie neva Rusijos teritorijoje sudužusį šturmo lėktuvą Su-25. Visgi vėliau paaiškėjo, kad rusų lėktuvas buvo numuštas virš Avdiivkos. Nepatvirtintais duomenimis, „Obozrevatel“ rašo, kad rusų lėktuvą virš Avdiivkos galėjo numušti Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o pilotas buvo paimtas į nelaisvę. Kiek anksičiau viename iš „Telegram“ kanalų anonimu išlikęs autorius skelbė, kad lėktuvo pilotas spėjo katapultuotis ir neva liko nesužeistas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai sureagavo į Kinijos siūlymą nutraukti ugnį Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. „Kai aš girdžiu pranešimus, nežinau, ar jie yra teisingi, kuriais remiantis Kinija galbūt planuoja perduoti dronus kamikadzes Rusijai ir tuo pat metu pristato taikos planą, tokiu atveju siūlau vertinti Kiniją pagal jos veiksmus, o ne išsakomus žodžius“, – teigė jis.

Kalbant apie Vladimiro Putino karą Ukrainoje, niekas niekada nėra taip, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jau nuo pat pradžių Rusijos pajėgumai buvo pervertinti. Jos kariuomenės dydis ir jos tariama modernizacija daugeliui stebėtojų sudarė įspūdį, kad Rusija lengvai triumfuos.

Britų žvalgyba paviešino palydovinę nuotrauką, kurioje matyti itin didelė dalis sunaikintos rusų kariuomenės technikos Vuhledaro kryptimi. Kaip rašo UNIAN, cituodama britų žvalgybinę informaciją, buvo sunaikinta technika kuria naudojosi rusų kariuomenės 155-oji jūrų pėstininkų brigada. Teigiama, kad šios brigados kariai laikomi rusų kariuomenės elitiniais kovotojais.

Visai neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie reikšmingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtrą, siekiama jas dar labiau praplėsti. Tiesa, nors norai ir geri, bet realybė Maskvai yra kartesnė, nei norėtųsi. Taip, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad nauja mobilizacija išplės kariuomenę, bet paraleliai svarsto galimybę samdyti užsienio kovotojus, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė 660 rusų karių, rašo „Obozrevatel“. Taip pat skelbiama, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso Kremliaus pradėtame kare Ukrainoje žuvo 148 130 rusų karių. Be to, per pastarąją parą Ukrainos kariai sunaikino 7 rusų artilerijos sistemas (2 380 iš viso – red. past.), 6 tankai (3 381), 6 šarvuotąsias kovos mašinas (5 242) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus susitarta „dėl naujų žingsnių ir priemonių“ remiant Ukrainą. Taip pat jis sako besiviliantis, kad jame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 20:51 | Sieks sutarimo 2 proc.

Samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs sugauti rusų tinklaraštininką Aleksejų Stoliarovą. To priežastis – tariama antikarinė Stoliarovo, kuris yra Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu svainis, pozicija. Apie tai skelbia kanalas 24tv.ua. Rusijos „Telegram“kanaluose teigiama, kad A. Stoliarovas paspaude „Like“ ant Jurijaus Dudo įrašo, kuriame kalbama apie kruviną ir beprasmį karą, už kurį atsakinga V. Putino aplinka.

okietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą. Po derybų su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi O. Scholzas pabrėžė, kad besivystančios šalys patiria neigiamą poveikį dėl karo sukelto energijos ir maisto trūkumo, ir sakė besitikintis, kad Indija padės užtikrinti svarbiausių produktų tiekimą į Aziją, Afriką ir Amerikas.

Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį sakė, kad jo kovotojai užėmė vieną kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Bachmuto miesto. Tame rajone ištisus mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai. J. Prigožinas savo spaudos tarnybos išplatintame pareiškime teigė, kad „Wagner“ 19 val. visiškai užėmė Jahidnės kaimą, esantį į šiaurę nuo Bachmuto.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus. Kad Volodymyras Zelenskis turėtų siekti prezidento posto, Ukraina nusprendė anksčiau, nei jis pats. O šiandien jis – prezidentas, apie kurį šalis svajojo daugybę metų.

Vykstant karui Ukrainoje Rusijos ir Ukrainos strategijos vis labiau skyrėsi. Iš pradžių Rusija siekė netikėtai užklupti Ukrainą, naudodama staigius manevrus, kurie duotų greitą ir ryžtingą pergalę.

Pietų Afrikos karinis jūrų laivynas, kaip ir didžioji šalies dalis, yra gana skurdus. Jo laivai jūrose praleidžia perpus mažiau laiko nei prieš dešimtmetį. Dėl Afrikos nacionalinio kongreso sprendimo sumažinti biudžetą, dabar laivyne yra vos keletas veikiančių laivų. Taigi nenuostabu, kodėl šalis norėtų pasimokyti iš kitų šalių karinių laivynų.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje. Susitikimas paskelbė G-20 pirmininkės Indijos reziumė ir dokumentą apie rezultatus. Juose sakoma, kad nepavyko susitarti dėl formuluočių apie karą Ukrainoje.

Tarp miegančių keleivių, praeitą mėnesį skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną, buvo du keliautojai iš priešingų šnipinėjimo varžybų pusių, rašo „The Washington Post“. Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi padėkojo Lietuvai už nuolatinę paramą. Anot jo, nėra srities, kurioje Ukraina nebūtų pajutusi Lietuvos nuoširdumo ir ryžto.   V. Zelenskis šeštadienį „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo, kad ukrainiečiai ir lietuviai kartu eina per Europos istoriją. „Mus vienija kartos ir šimtmečiai. Išgyvenome gerus ir tragiškus laikus, taikius laikus ir žiaurius laikus.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrams šeštadienį per derybas Indijos Bengalūro mieste sunkiai sekasi tartis dėl bendro pareiškimo pasaulio ekonomikos klausimu, nes Kinija siekia sušvelninti bet kokias užuominas apie Rusijos karą Ukrainoje, sakė pareigūnai. Ispanijos atstovė Nadia Calvino  sakė, kad dėl kai kurių šalių „ne tokio konstruktyvaus“ požiūrio 20-iai didžiausių pasaulio ekonomikų sunku susitarti dėl pareiškimo.

Vasario 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai likvidavo dar 650 okupantų ir sunaikino 12 Rusijos tankų. Iš viso Rusijos okupantų personalo nuostoliai siekė 147470 žmonių.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Vasario mėnesį vykusios Volodymyro Zelenskio kelionės į Europą metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trišaliame susitikime Paryžiuje bandė įtikinti Ukrainos prezidentą pradėti taikos derybas su Rusija, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamiesi savo šaltiniais.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją dieną galingai smogė Rusijos pajėgoms.   UNIAN skelbia, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti Rusijos sraigtasparnį Mi-24, kainuojantį beveik 12 mln. eurų, ir droną su amunicija.   Ukrainos aviacija per parą surengė 14 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas. Apie tai vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus.

 Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo. Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Praėjus metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Kinijos pasiūlymas, kaip spręsti konfliktą Ukrainoje, yra „svarbus indėlis“, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai, pabrėždamas Pekino raginimą vengti branduolinių ginklų panaudojimo. „Manau, kad Kinijos vyriausybės pateiktas planas yra svarbus indėlis.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas gavo apdovanojimą... nuo savęs.   UNIAN skelbia, kad R. Kadyrovas anksčiau įkūrė Čečėnijos Respublikos didvyrio titulą. O šiandien skelbiama, kad Kremliaus statytinis pats save šiuo titulu apdovanojo.   Pranešama, kad R. Kadyrovas tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu šį apdovanojimą.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. „Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį tylos minute paminėjo pirmąsias karo Ukrainoje metines po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusiją vykdant genocidą jo šalyje. Tačiau tylos minutė paskelbta tik po to, kai Rusijos JT pasiuntinys Vasilijus Nebenzia primygtinai pareikalavo, kad Taryba pagerbtų „visus tuos, kurie žuvo“ per konfliktą. „Visos gyvybės yra neįkainojamos“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas spaudos konferencijoje su žurnalistais, sakė, kad jam nėra svarbu, kas bus su Rusija po Ukrainos pergalės.   Prezidentas pažymėjo, kad jei Rusija galvotų apie savo šalį, apie tai, kaip ją padaryti klestinčią, karo nebūtų.   „Jie turi savo valstybę ir privalo galvoti apie savo valstybę. Jei jie galvotų apie savo šalį, karo nebūtų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui reikia bendradarbiauti su Kinija, siekiant užbaigti karą po to, kai Pekinas pateikė poziciją dėl konflikto Ukrainoje. „Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą ir tai nėra blogai, – sakė V. Zelenskis. – Man atrodo, kad gerbiamas mūsų teritorinis vientisumas, saugumo klausimai.“ „Šiuo klausimu turime bendradarbiauti su Kinija... Mūsų užduotis – suvienyti visus, kad izoliuotume vieną“, – pridūrė jis.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis sako, kad Ukraina, kartu su sąjungininkais, susilpnins Rusiją taikomomis sankcijomis, izoliacija, turto konfiskavimu ir tribunolu, skelbia „Ukrinform“.  „Ukraina taps stipresnė. Mes padarysime Rusiją silpnesnę. Dirbsime kartu su sąjungininkais. Sankcijos. Turto konfiskavimas. Izoliacija. Rusija jau dabar moka didelę kainą už savo agresiją. Mokės dar daugiau. Tribunolas yra privalomas. Tai tikrai įvyks.

Ukrainai minint Rusijos sukelto karo metines, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tik Kyjivo pergalė gali užtikrinti taiką ir teisingumą, o Rusija pasitikėti negalima. „Be pergalės negali būti teisingos taikos, be pergalės negali būti teisingumo, nes negalime tikėti, kad Rusija laikysis taikos, jei nebus Ukrainos pergalės“, – Niujorke penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis sako, kad nors pavasario ir vasaros laikotarpis bus sunkus, tačiau Ukrainos pajėgos yra pasirengusios bet kokiai karo raidai, skelbia „Ukrinform“.  „Situacija išlieka labai sunki, nes Rusijos Federacija neatsisakė savo pirminių planų... Pavasario-vasaros laikotarpis bus labai sunkus, tą suprantame, ruošiamės.

JAV finansų ministerija vasario 24-ąją paskelbė naujas sankcijas Rusijos bankams, o taip pat bendrovėms, kurios dirba karinėms reikmėms, ir pavieniams asmenims, kurie yra siejami su Kremliaus vykdoma agresija Ukrainoje. JAV paskelbė sankcijas 11 rusų bankų (kuriems dar nebuvo anksčiau skelbtos sankcijos, – red. past.). Sankcijų sąraše atsidūrė devynių Rusijos regionų vadovai, devyni ministrai, o taip pat ir vicepremjerė Tatjana Golikova.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė jau metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje žmogiškąją kainą ir paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas teisingumas jo aukoms. V. Turko biuras patvirtino, kad iki vasario 15-osios mažiausiai 8 006 civiliai gyventojai žuvo, o 13 287 buvo sužeisti. Visgi tikrieji skaičiai yra daug didesni.

Švedija penktadienį paskelbė, kad pristatys Ukrainai maždaug 10 tankų „Leopard 2“ ir priešlėktuvinių sistemų. Švedija yra dar viena Vakarų šalis, pažadėjusi atsiųsti į Ukrainą sunkesnių ginklų. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir gynybos ministras Palas Jonsonas spaudos konferencijoje, surengtoje paminėti invazijos į Ukrainą metines, sakė, kad Šiaurės šalis į Ukrainą atsiųs maždaug 10 Švedijos tankų „Leopard 2A5“ ir priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T ir HAWK.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.