Karas Ukrainoje

Jungtinių Valstijų teisingumo vadovas trečiadienį karo nusikaltėliu pavadino Ukrainoje kovojančių Rusijos samdinių grupės „Wagner“ pajėgų lyderį Jevgenijų Prigožiną. Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas Senato posėdyje sakė, kad Teisingumo departamentas padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti nuo Rusijos invazijos pradžios, įskaitant ir pusiau privačios sukarintos „Wagner“ grupės nusikaltimus.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis įveikti nesutarimus dėl Ukrainos, o susitikimo Naujajame Delyje atidaryme pareiškė, kad pasaulinis valdymas „žlugo“. „Pastarųjų kelerių metų patirtis – finansų krizė, klimato kaita, pandemijos, terorizmas ir karai – aiškiai rodo, kad pasaulinis valdymas žlugo“, – sakė N. Modi įrašytame pranešime, kuriuo buvo pradėtas G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Ketvirtadienio naktį Rusijos karinės pajėgos atakavo Ukrainos pietuose esančią Zaporižią. Raketomis apšaudytas penkiaaukštis gyvenamasis namas. Po išpuolio darytose nuotraukose matyti, kad raketų smūgiai sunaikino kelis namo aukštus. Pirminiais duomenimis, per ataką žuvo du žmonės, gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 9 žmones, namas buvo beveik visiškai sugriautas. „Pirminiais duomenimis, žuvo du žmonės.

Ant visų laikinai okupuotame Mariupolyje esančių tiltų okupantai įrengė kontrolės postus, tiltus minuoja ir šalia jų kasa tranšėjas, sako miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka. Anot jo, tai rodo, kad rusai ėmė nerimauti. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:47 | Zelenskis: Ukraina atsakys Rusijai už išpuolį Zaporižioje Ukraina duos atsaką Rusijai už ketvirtadienį surengtą išpuolį Zaporižioje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau sunkioji žiema jau baigėsi, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad trečiadienį surengė posėdį dėl situacijos energetikos sistemoje. Anot jo, susitikime dalyvavo visi pareigūnai, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas. „Ši žiema baigėsi.

Ukrainos saugumo tarnyba per vieną naktį Luhansko srityje sunaikino šešis rusų tankus. Apie tai „Twitter“ pranešė pati tarnyba. „SBU specialiosios pajėgos per naktį sunaikino dar 6 rusų tankus. Dvi Specialiųjų operacijų centro A pareigūnų grupės surengė naktinę medžioklę Luhansko srityje. Po tikslaus darbo su smogiamaisiais bepiločiais lėktuvais priešo transporto priemonės buvo visiškai išjungtos“, – rašoma įraše socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjunga, atsižvelgiant į pasiūlymą, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, planuoja skirti papildomą milijardą eurų Ukrainos amunicijai.  Vakarai, remiantys Ukrainą, šiuo metu stengiasi padidinti 155 milimetrų kalibro sviedinių tiekimą, įspėdama, kad Kyjivui labai trūksta ginklų, prasidėjus intensyviam Maskvos pajėgų puolimui. Pasak ES pareigūnų, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 7 000 sviedinių, o Rusijos kariai – apie 50 000 sviedinių.

Rusijos pajėgos ruošiasi gynybai ir per laikinai okupuotą Melitopolį link fronto gabena įrangą ir karius, sako miesto meras Ivanas Fiodorovas, rašo „Ukrinform“. Anot jo, trečiadienį pastebėta per Melitopolį link Zaporižios judanti rusų kolona. Ją sudarė daugiau nei 50 transporto priemonių. Okupantai link fronto linijos gabena ir įrangą, ir karius. „Okupantai į Melitopolį masiškai gabena karinę įrangą ir personalą.

Vašingtonas tikisi, kad Indijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime bus pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną lydintis aukšto rango pareigūnas. „Manau, kad tikėsimės, jog ten bus formuluotės, atspindinčios daugumos, jei ne didžiosios daugumos G-20 šalių tolesnį pasisakymą prieš Rusijos karą“, – sakė pareigūnas A. Blinkeno lėktuve pakeliui į Naująjį Delį.

JAV nemato jokių ženklų, įrodančių, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas būtų pasiruošęs taikai, sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Anot jo, V. Putinas nėra pasiruošęs pradėti taikos derybas. Kiek anksčiau Kinija ir Baltarusija paragino pradėti derybas. „Priešingai, visi įrodymai yra priešingi“, – „New York Times“ cituoja A. Blinkeną. „Tikrasis klausimas yra tas, ar Rusija pasieks tokį lygį, kai bus iš tiesų pasirengusi nutraukti savo agresiją“, – pastebi jis.

Trečiadienį Pekine susitikę Baltarusijos ir Kinijos lyderiai Aliaksandras Lukašenka bei Xi Jinpingas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti derybas, rašo „The Guardian“. Bendras abiejų lyderių raginimas prilygo Pekino praėjusią savaitę paskelbtam taikos planui, kuriame reikalaujama gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį vientisumą“. 12 punktų dokumente nenurodyta, kas nutiktų su regionais, kuriuos Rusija okupavo po invazijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, pirmąją pavasario dieną, sakė, kad jo šalis ištvėrė visus žiemos mėnesius trukusius Rusijos smūgius ypatingos svarbos infrastruktūrai. Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos energetikos objektus, taip sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimą milijonams žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje. Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas. Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas.

Pentagono pareigūnai antradienį pareiškė, jog nėra įrodymų, kad Ukraina būtų netinkamai naudojusi dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės paramą, suteiktą nuo Rusijos invazijos pradžios. Nuo invazijos pradžios karinė pagalba Kyjivui viršijo 50 mlrd. JAV dolerių (apie 47 mlrd. eurų) ir daugiau nei pusę jų skyrė Jungtinės Valstijos. Tai kritikavo kai kurie amerikiečių politikai, įskaitant 11 respublikonų, parengusių rezoliuciją dėl pagalbos Ukrainai nutraukimo.

Vidutinė Rusijos kario gyvenimo trukmė kare Ukrainoje – 60 dienų. Po šio laiko tarpo su jais nebeįmanoma susisiekti, skelbia leidinys „Novaja Gazeta“, ištyrinėjęs 10 000 rusų socialinio tinklo „VKontakte“ įrašų apie dingusius rusų karius. „60 dienų – tiek vidutiniškai kariai dalyvavo kare, kol nustojo bendrauti. Jų paieškos užtrunka mėnesius, o mažiausiai 85 karių likimas jų artimiesiems nežinomas net po pusmečio paieškų“, – skelbia tyrimo autoriai, rašo UNIAN.

Triskart viešai besiskundę sąlygomis kariuomenėje rusų mobilizuotieji Irkutsko gyventojai buvo išsiųsti į frontą Avdijivkoje, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Mobilizuotieji rusai buvo įsitikinę, kad turi būti laikomi užnugaryje, kaip jiems žadėjo Rusijos valdžia, o vietoje to iš jų buvo suformuotas „šturmo dalinys“. Praėjusių metų rudenį mobilizuoti Irkutsko (Rusija) gyventojai kelis sykius viešai skundėsi tuo, kad juos žadama siųsti į priešakines kovos Ukrainoje linijas.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas praneša apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios skinasi kelią Rusijos Federacijoje. Pataisos, kurioms dar nėra pritarta, numato, kad asmenims, diskredituojantiems „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red.) dalyvius, įskaitant ir savanorių būrius, numatoma bauda iki 5 mln. rublių (62,7 tūkst. eurų), priverstinis darbas iki 5 metų arba realus laisvės atėmimas iki 15 metų.

Ukrainoje praėjusią naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities buvo numušta iki 5 dronų, pranešė pareigūnai. Oro pavojus buvo paskelbtas šiaurinėse Černihivo, Sumų, Kyjivo, rytinėje Charkivo, centrinėse Poltavos, Čerkasų, Kirovohrado srityse, Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone. Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas per platformą „Telegram“ pranešė, kad srityje buvo numuštas rusų dronas.

JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Colinas Kahlas neatmeta, kad karas Ukrainoje gali trukti dar dvejus ar trejus metus. Paklaustas, kiek laiko Vakarams užtruks palaikyti Ukrainą dėl karo, jis sakė: „Sunku prognozuoti, nes nežinome tikslios konflikto trajektorijos. Konfliktas gali baigtis po šešių mėnesių, o gali trukti ir dvejus ar trejus metus.

Trečiadienio vakarą didžiojoje Ukrainos dalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Pranešama apie smūgį Kremenčugui, taip pat skelbiama apie sprogimus neteisėtai aneksuotame Kryme. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:41 | Generolas: ukrainiečiai numuša apie 80 proc. rusų raketų Ukrainos oro gynybos pajėgos numuša 80 proc. okupacinių pajėgų paleistų raketų, sako Ukrainos generolas leitenantas Serhijus Najevas, rašo UNIAN. „Šiuo metu numušamų raketų procentas labai pasikeitė ir siekia 80 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad kovų intensyvumas „tik didėja“ netoli Bachmuto miesto prie fronto linijos Rytų Ukrainoje, kur jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai. „Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute... Rusija visai neskaičiuoja žmonių, siunčia juos nuolat pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – vakariniame kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis.

Kovos prie Bachmuto intensyvėja, tačiau ukrainiečiai toliau ruošiasi savo žemių išlaisvinimui, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo antradienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Anot prezidento, antradienį buvo surengtas posėdis su svarbiais šalies pareigūnais, tokiais kaip žvalgybos, Gynybos ministerijos, ginkluotųjų pajėgų atstovais. Kaip sako V. Zelenskis, išsamiai aptarta padėtis fronte.

Rusija per artimiausias dvi dienas gali surengti naują masinę raketų ataką, perspėja Ukrainos pietų operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į laiką, kuris praėjo nuo paskutinės rusų atakos ir dėl okupantų lėktuvų bei dronų aktyvumo pastarosiomis dienomis. N. Humeniuk pažymi, kad buvo pastebėta tam tikra rusų lėktuvų veikla, tačiau ji kol kas nėra susijusi su tiesioginiu pasirengimu išpuoliui.

Rusija jau nebeturi išteklių nevaržomai varžytis ginklavimosi varžybose, sako JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas H. Kahlas, rašo CNN. Apie tai jis antradienį kalbėjo paklaustas apie Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimą sustabdyti branduolinės ginkluotės sutarties (START) galiojimą „Atvirai kalbant, Rusija nėra pasirengusi nevaržomoms branduolinio ginklavimosi varžyboms.

Paviešintos pirmosios Baltarusijos karinio aerodromo Mačuliškiuose nuotraukos po sekmadienio popietę jame įvykusių sprogimų. Nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidalijo CNN žurnalistas Gianluca Mezzofiore, rašo UNIAN. Nuotraukose užfiksuotas aerodromo kilimo ir tūpimo takas, nuotraukos padarytos vasario 28-ąją „Maxar“ palydovo. Kaip pažymi ukrainiečių naujienų agentūra, palyginus kelias nuotraukas, panašu, kad Rusijos lėktuvas A-50 buvo perdislokuotas.

Praėjus beveik mėnesiui nuo tada, kai Berlynas leido Europos sąjungininkėms siųsti Vokietijoje pagamintus tankus į Ukrainą, daugelio lyderių žadėtas tankų srautas atrodo labiau panašus į menką srovelę, rašo „The New York Times“. Kai kurios šalys sužinojo, kad jų turimi tankai iš tikrųjų neveikia arba jiems trūksta tam tikrų dalių. Be to, politikai susidūrė su nenumatytu pasipriešinimu savo pačių koalicijose ir net gynybos ministerijose.

Ukrainos pietinėje Chersono srityje antradienį per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai. Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities administracija, 71-erių chersonietis žuvo prie namo laiptinės, į jį pataikius skeveldroms. Rusų sviediniai taip pat užmušė 45 metų Komyšanų gyventoją, jis mirė ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Mykolajivkos kaime per apšaudymą gyvybės neteko 68 metų moteris.

Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB), atliekančio žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas, metinėje ataskaitoje skelbiama, kad Rusija neplanuoja nutraukti karo veiksmų Ukrainoje ir vis dar svarsto galimybę atnaujinti puolimą prieš Kyjivą. „Skaičiuojame, kad karo veiksmai tęsis bent jau visus 2023 metus... Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė, todėl tikėtina, kad po pertraukos žiemą ji planuoja atnaujinti puolimą.

Ukraina antradienį pranešė, kad jos pajėgos patiria spaudimą Bachmute – beveik sugriautame mieste rytinėje Donecko srityje, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando užimti. „Padėtis aplink Bachmutą yra labai įtempta. Nepaisant didelių nuostolių, priešas išsiuntė geriausiai apmokytus „Wagner“ šturmo dalinius, kad šie bandytų pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Po neeilinės UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos 16 Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, kreipėsi į UNESCO vadovus dėl, jų teigimu, neteisėto Rusijos dalyvavimo aukščiausiuose UNESCO organuose, antradienį pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Pasak vieno iš į nelaisvę Ukrainoje paimtų Rusijos karių, kare žuvusių rusų kūnai specialiai nėra iš karto siunčiami į Rusijos Federaciją, kad valstybė galėtų jų artimiesiems nemokėti išmokų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija antradienį, kelios dienos po pirmųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių, paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai: įšaldytas 48 asmenų ir 74 organizacijų turtas, paskelbta eksporto apribojimų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu „Amerikos balsui“ teigia, kad kiti trys mėnesiai fronte bus labai aktyvūs ir nulems tolesnę įvykių eigą kare. „Jie bus gana aktyvūs. Labai aktyvūs ir nulems tolesnę įvykių eigą. Šie aktyvūs karo veiksmai... Iš tiesų, jie įvyks. Bus bandymų iš jų pusės ir iš mūsų“, – sakė K. Budanovas. Ji pažymėjo omenyje turintis ne tik Rytų Ukrainą, kur pastaruoju metu verda aršiausios kovos.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Savo vizito metu A. Lukašenka susitiks su Kinijos prezidentu Xi JInpingu. Į Kiniją jis atvyksta po to, kai Pekinas paskelbė poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurioje pabrėžė, kad yra neutrali šalis, ir paragino abi šalis palaikyti dialogą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“. Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas pareiškė, kad Kinijos pagalba Rusijai turės „tragiškų pasekmių“ ir sukels kitų šalių klausimų dėl Pekino politikos.

Padėtis Bachmute išlieka itin sudėtinga. Kaip sako ukrainiečių karys Andrijus Babičevas, taip sunku dar niekada nebuvo, situacija yra tiesiog pragariška. Miestas apšaudomas, o tam rusai naudoja viską, ką turi. Ukraina skelbia į Bachmutą siunčianti papildomus dalinius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad padėtis aplink karštąjį Bachmuto fronto tašką darosi vis sudėtingesnė. „Situacija darosi vis sudėtingesnė“, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje.

Juodojoje jūroje padaugėjo Rusijos laivų, o tai gali reikšti, kad okupantai ieško naujos taktikos, kuri padėtų veiksmingiau rengti raketų smūgius, sako Ukrainos Pietų karinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk. Apie tai ji pranešė pirmadienį, rašo „Ukrinform“. „Atidžiai stebime įvykių raidą, kaip priešas koncentruoja ir naudoja savo ginklus. Pastebime, kad padidėjo raketų paleidimo įrenginių skaičius. Jie padidino bendrą grupuotę.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ pranešė stabdanti skrydžius į Moldovos sostinę Kišiniovą, rašo „The Guardian“. Teigiama, kad toks sprendimas priimtas nerimaujant dėl šalies oro erdvės saugumo. „Wizz Air“ atidžiai stebi saugumo padėtį Moldovoje ir nuolat palaiko ryšius su įvairiomis vietos ir tarptautinėmis valdžios institucijomis bei agentūromis, kad užtikrintų aukščiausio lygio saugą ir operacijų saugumą.

Jungtinės Valstijos perveda papildomą 1 mlrd. dolerių sumą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį paskelbė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Po netikėto praėjusią savaitę įvykusio JAV prezidento Joe Bideno vizito Kyjive J. Yellen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad šios šalies vyriausybei bus pervesta „papildomai daugiau kaip 1,2 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma“. Tai būtų pirmoji dalis iš maždaug 10 mlrd.

Maskva pirmadienį užsipuolė Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, joms priėmus naujausius sankcijų paketus Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad praėjusią savaitę priimtas naujausias Briuselio sankcijų paketas yra „absurdas“. 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui įvestos bloko sankcijos yra jau dešimtasis paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus ir karinį apsirūpinimą.

Fronto linija Ukrainoje pastaruoju nesikeičia. Vis dėlto artimiausių savaičių laikotarpyje ukrainiečiai gali pradėti kontrpuolimą. Anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo Vytauto Jono Žuko, masyvaus kontrpuolimo per visą frontą įgyvendinti nepavyks, tačiau kalbama apie sumatų ukrainiečių planą dėl Krymo pusiasalio.

Jeigu Ukrainos narystė NATO būtų tik karinis klausimas, šalis jau būtų Aljanso narė, sako buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas. Apie tai jie pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Viskas yra politikų rankose“ Šių metų viduryje Lietuvoje vyks NATO vadovų susitikimas. Šiuo metu vyksta diskusijos apie Ukrainos galimybę įstoti į NATO.

Rusija rado, kuo pakeis rusų prieš karą mėgtą IKEA. Į šalį žengia Baltarusijos bendrovė „Swed House“, prekiaujanti švedų bendrovės IKEA baldų kopijomis, rašo UNIAN. Rusijos propagandos agentūros TASS duomenimis, jau pasirašyta sutartis su „Swed House“. Skelbiama, kad dar iki šių metų pabaigos Maskvoje bus atidaryta iki 10 parduotuvių, o per ateinančius metus – iki 50 parduotuvių visoje Rusijoje.

Kokių pajėgumų reikia ukrainiečiams, kad iš aklavietės išjudintų įstrigusią fronto liniją? „Dėmesio centre“ svečiai – buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka žurnalistams pareiškė, kad Baltarusijos kaimynės Lietuva ir Lenkija esą nori gyventi taip, kaip Baltarusija.