Karas Ukrainoje

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susilaikė nuo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pasiūlymo padidinti rusiškų dujų pirkimus, skelbia „Bloomberg“. V. Putinas pažadėjo iki 2030-ųjų Kinijai kasmet tiekti ne mažiau kaip 98 mlrd. kubinių metrų dujų. Nors tai daugiau nei šešis kartus daugiau nei pernai parduota Kinijai vamzdynais, tai vis dar gerokai mažiau nei Rusija tiekė į Europą per patį piką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Donecko sritį ir aplankė ginkluotųjų pajėgų karius, kovojančius prie Bachmuto miesto. Tuo tarpu per Rusijos smūgį į daugiabučių namų kvartalą netoli fronto linijos esančiame pietrytiniame Zaporižios mieste žuvo mažiausiai vienas žmogus, o daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė jo meras. V. Zelenskio išvykos nuotraukų paskelbta prezidento kanceliarijos interneto svetainėje. „Donecko regionas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos karinių pajėgų raketų smūgį gyvenamajam daugiabučiui namui Pietų Ukrainoje, Zaporižioje. Pranešime „Telegram“ jis pabrėžė, kad „teroristinė šalis siekia sunaikinti mūsų miestus, mūsų valstybę, mūsų žmones“. „Zaporižia. Dabar Rusijos raketa pataikė į daugiaaukštį pastatą. Rusija žiauriai, žiauriai apšaudo miestą. Smogiama į gyvenamuosius rajonus, kuriuose gyvena paprasti žmonės, vaikai“, – sakė prezidentas.

Lenkijos ministras pirmininkas trečiadienį pavadino Pekino ir Maskvos aljansą pavojingu, Kinijos lyderiui Xi Jinpingui baigus trijų dienų vizitą Maskvoje. „Kinijos prezidento vizitas į Maskvą kelia mums nerimą, ši Kinijos ir Maskvos ašis yra pavojinga“, – žurnalistams po susitikimo su Japonijos premjeru Fumio Kishida Varšuvoje sakė lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Okupuoto Krymo pusiasalio gyventojai buvo raginami krautis „gelbėjimosi kuprines“ ir ruoštis evakuacijai į Rusijos Federaciją. Okupacinė Krymo valdžia tvirtina, kad programišiai įsilaužė į kelias Rusijos radijo stotis ir ištransliavo melagingą pranešimą. Apie tai savo „Telegram“ kanale rašė Krymo okupacinės valdžios vadovo patarėjas Olegas Kriučkovas. Internete pasirodė automobilių vairuotojų užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose galima išgirsti moters balsu įrašytą įspėjimą Krymo gyventojams.

Legendinio animacinio serialo „Simpsonai“ kūrėjai 34-ojo sezono 16-oje serijoje pašiepė karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jo diktatorišką politiką ir ilgą derybų stalą.  Epizodo siužetas sukasi apie vieną iš pagrindinių filmuko veikėjų Kirką Van Houteną, kuriam nepatiko mokykloje dėstoma istorija.  Taigi K. Van Houtenas užgrobė valdžią mieste ir sudegino visas knygas, kad iškreiptų istoriją pagal savo matymą.

Kinijos lyderiui Xi Jinpingui po trijų dienų vizito jau palikus Maskvą, JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai konstatuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patyrė fiasko – jam derybose su Kinija nepavyko pasiekti to, ko jis troško. Naujausioje savo ataskaitoje ISW ekspertai teigia, kad Rusijos prezidentui po susitikimo su Kinijos lyderiu nepavyko susitarti dėl glaudesnės dvišalės partnerystės.

Rusų karinis laivynas anksti trečiadienį atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolio uostą Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, sakė Maskvos paskirtas vietos gubernatorius Michailas Razvožajevas. „Juodosios jūros laivynas atrėmė antvandeninių dronų ataką prieš Sevastopolį“, – „Telegram“ paskelbė M. Razvožajevas. „Jie bandė prasiskverbti į mūsų įlanką; mūsų kariai šaudė į juos iš mažo kalibro ginklų. Taip pat veikė oro gynybos sistema“, – rašė jis.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė nemanančios, kad Kinija galėtų būti nešališka tarpininkė tarp Maskvos ir Kyjivo dėl karo Ukrainoje. Tai kol kas buvo konkrečiausiai suformuluota JAV kritika Kinijai dėl jos siekio būti tarpininke ieškant taikaus sprendimo. „Nemanau, kad į Kiniją kokiu nors būdu pagrįstai galima žiūrėti kaip į nešališką [veikėją]“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pranešė pasiekęs susitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl maždaug 15,6 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų paketo, skirto palaikyti karo alinamos šalies ekonomikos atsigavimą. Ukraina buvo įtraukta į mirtiną karą su Maskva nuo tada, kai praėjusių metų vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį.

Rusijos karinės pajėgos trečiadienio naktį atakavo Ukrainą, nusitaikydamos į Kyjivo sritį. Tačiau miesto valdžia skelbia, kad buvo numušti visi dronai-kamikadzės. „Šią naktį teroristinė šalis vėl paleido savo mirtinus bepiločius orlaivius sostinės kryptimi. Preliminariais duomenimis, tai buvo „Shahed“ amunicija. Visus taikinius, aptiktus oro erdvėje aplink Kyjivą, sunaikino mūsų oro gynybos pajėgos“, – „Telegram“ pranešė Kyjivo karinės miesto administracijos vadovas Sehijus Popko.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė surengęs produktyvias derybas su vizito į Kyjivą atvykusiu Japonijos premjeru Fumio Kishida. „Mūsų derybos su p. Kishida buvo gan produktyvios“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą  dirbti drauge su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį dėl tarptautinės tvarkos, saugantis nuo agresijos, saugantis nuo Rusijos teroro“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis „atsakys į kiekvieną smūgį“ po to, kai per Rusijos atakas žuvo mažiausiai septyni žmonės Kyjivo regione ir dar vienas  pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste.

Rusijos pajėgos nesiliauja apšaudyti Chersono srities, rašo UNIAN. Antradienį okupantai nusitaikė į kapines. Rusai smogė Ukrainos pietuose, Chersono srityje, esančio Beryslavo kapinėms. „Karas prieš vaikus, senelius ir net... mirusiuosius. Tai viskas, ką reikia žinoti apie Rusijos kariuomenę. Beryslavo rajone rusų okupantai nusitaikė į kapines“, – cituojamas Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Anot jo, kapinėms smogė aštuoni rusų sviediniai.

Ukraina diplomatiniais kanalais perdavė Kinijai kvietimą dalyvauti įgyvendinant ukrainiečių taikos formulę Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Tai per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paliaubos tiesiog kaip reiškinys niekam netinka, nes mes su jomis gyvenome gana ilgai.

Rusijos laivynas Juodojoje jūroje tam tikra prasme atsidūrė spąstuose, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovės Natalijos Humeniuk, Azovo jūra nėra pakankamai gili, kad rusų laivai, sutelkti Juodojoje jūroje, galėtų plaukti kur nori. „Priimti tarptautiniai teisės aktai ir sankcijos neleis jiems išplaukti iš Juodosios jūros per Bosforo sąsiaurį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Kyjivą nenorint įgyvendinti Kinijos pasiūlyto taikos plano, kuriuo būtų siekiama nutraukti kovas Ukrainoje. „Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali būti laikomos taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – po derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sakė V. Putinas. „Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – pridūrė jis.

Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN. Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė. „Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė. Rusija ne kartą yra apšaudžiusi Ukrainą „Kalibr“ raketomis.

Ir Ukrainos, ir Rusijos laukia „kritinis pusmetis“, rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis savo šaltiniais tarp NATO atstovų. Vakarų tiekiami ginklai bus naudojami jau gegužę, kad išstumtų įsiveržusią Rusijos kariuomenę iš Pietų ir Rytų Ukrainos. „Pasiruošimas, medžiagos, logistika ir duomenys iš slaptųjų tarnybų – Ukrainos partneriai šiuo metu daro viską, kas įmanoma, kad įvykdytų sėkmingą kontrpuolimą“, – „Bild“ cituoja NATO atstovą.

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį atvyko į Kyjivą su netikėtu vizitu, pranešė Japonijos televizija NHK. Nacionalinio transliuotojo filmuotoje medžiagoje matyti, kaip F. Kishida eina traukinių stoties peronu, lydimas kelių žmonių, panašu – Ukrainos pareigūnų. Jo vizitas vyksta tuo metu, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitinka su Rusijos pareigūnais Maskvoje.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba praneša, kad artimiausiomis savaitėmis tūkstančiai nuteistųjų, kurie kare Ukrainoje kariavo „Wagner“ gretose, greičiausiai bus paleisti į laisvę. Naujausioje savo ataskaitoje britų žvalgai skelbia, kad kalinių verbavimu privati karinė bendrovė „Wagner“ gausiausiai užsiėmė pernai rudenį, kuomet rusų kaliniams buvo žadama sutrumpinti jų bausmes už pusmetį tarnybos kariaujant Ukrainoje.

Ukrainos karinė žvalgyba – Vyriausioji žvalgybos valdyba – neabejoja, kad Rusijos Federacijoje įvyks režimo pasikeitimas. Pasak Valdybos atstovo Andrijaus Jusovo, yra keletas būdų tai pasiekti. Anot A. Jusovo, režimo pasikeitimą palengvina Tarptautinio baudžiamojo teismo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui iki gyvos galvos išduotas arešto orderis.

Vengrija melagienomis vadina pranešimus, kad ji sutrukdė paskelbti bendrą Europos Sąjungos šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo Zaltano Kovacso, šalis pritarė TBT sprendimui dėl arešto orderio ir daugiau komentarų šia tema nepanoro pateikti.  „Vengrija sutiko su TBT sprendimu ir nenori jo kaip nors komentuoti.

Rusija balandžio pradžioje planuoja surengti neoficialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir jame aptarti, jos teigimu, į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų „realią padėtį“. Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su ukrainiečių vaikų grobimu.

Japonijos premjeras Fumio Kishida antradienį per netikėtą vizitą Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad parodytų „solidarumą ir tvirtą paramą“, pranešė japonų Užsienio reikalų ministerija. F. Kishida yra paskutinis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Rusijos užpultoje Ukrainoje, ir buvo vis labiau spaudžiamas nuvykti į Kyjivą, Japonijai planuojant gegužę surengti šios šalių grupės viršūnių susitikimą.

Praėjusius daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Turkija  didėjančio JAV bei Europos spaudimo sąlygomis nuo šio mėnesio sustabdė Vakarų sankcijomis uždraustų prekių tranzitą į Rusiją, agentūrai „Reuters“ pareiškė vienas Turkijos aukščiausio rango eksportuotojų ir diplomatas.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Krymo miesto Džankojaus okupacinė valdžia paskelbė įvedusi nepaprastąją padėtį savivaldybių lygmeniu po naktinė ukrainiečių dronų atakos.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūra vėlai pirmadienį pranešė apie incidentą, kuris atrodo kaip drąsi ataka prieš Rusijos okupuotame ir neteisėtai aneksuotame Kryme geležinkeliu gabentas rusų sparnuotąsias raketas. Rusijos paskirtas aneksuoto Krymo gubernatorius taip pat pranešė apie incidentą to paties šiaurinio Džankojaus miesto rajone, bet nepaminėjo raketų kaip atakos taikinio. Pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukrainos žvalgyba praneša, kad Rusijos Federacija paslapčia tebevykdo mobilizaciją, bet mobilizuotų karių moralė yra žema. Apie tai Ukrainos televizijai sakė šalies Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.  „Jei kalbėtume apie situaciją kariuomenėje, tai, kad Rusijoje tęsiasi slapta mobilizacija ir ruošiamasi tolimesnėms mobilizacinėms priemonėms, rodo, kad net vykdomos mobilizacijos nepakanka.

Antradienio vakarą Odesoje nugriaudėjo sprogimai. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos į Odesą paleido naikintuvus. Dalį jų paleistų raketų ukrainiečiams pavyko numušti, tačiau viena smogė gyvenamajam pastatui. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:53 | JAV: ugnies nutraukimas tik leistų Rusijai iš naujo apsirūpinti Kinija pateikė 12 punktų planą, kuriuo siūloma, kaip nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sako, kad JAV prezidentas neatmeta galimybės vėl užmegzti pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, rašo CNN. Tiesa, J. Kirby sako, kad kol kas tikslus laikas abiejų valstybių lyderių pokalbiui nėra suderintas, mat JAV nori įsitikinti, kad „dabar tam būtų tinkamas laikas“.  „Svarbu išlaikyti komunikacines linijas, ypač dabar, kai įtampa yra didelė“, – sakė jis.

Galiojantys Europos Sąjungos (ES) šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti „Rosatom", tik reikia politinės valios tai padaryti, pirmadienį vykusioje Užsienio reikalų taryboje bei bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti "Rosatom" – tereikia politinės valios tai padaryti.

Norvegija pirmadienį paskelbė pristačiusi Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“, kurie, pasak jos, kartu su kitų šalių parama turės daug svarbos artėjančiam ukrainiečių kontrpuolimui.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie 350 mln. dolerių (326,5 mln. eurų) vertės naują karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant šaudmenis raketų paleidimo įrenginiams HIMARS. „Viena Rusija šiandien galėtų užbaigti karą. Kol Rusija to nepadarys, mes būsime vieningi su Ukraina tiek laiko, kiek reikės“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime. ES sutarė dėl 2 mlrd.

20-metis rusas kovo 19-ąją viename Rusijos miesto Iževsko parke surengė akciją, kurios metu parodė savo nepalaikymą karui Ukrainoje.  Nikita Gorbunovas rankose laikė plakatą, kuriame buvo nupiešta Ukrainos vėliava ir parašyta: „Apkabink mane, jei nepalaikai karo.“ Šio savo žingsnio vaizdo įrašu vaikinas pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje. Kaip matyti vaizdelyje, vaikiną apkabino tikrai ne vienas rusas. Tiesa, buvo ir tokių, kurie, vaikino teigimu, jį keikė.

Apsilankymas pas karo nusikaltėlį visą vizitą nušviečia kitaip, pirmadienį sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kalbėdamas apie Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) atvykimą į Maskvą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai. Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.

Rusija pirmadienį pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro Karimo Khano po to, kai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį. „Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui Karimui Ahmadui Khanui“ ir keliems TBT teisėjams, pareiškė Tyrimų komitetas, kalbėdamas apie, jo nuomone, neteisėtą jų sprendimą siekti V. Putino arešto.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurėje esančiame kariniame poligone per nelaimingą atsitikimą žuvo keturi kariai. Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė, kad, preliminariais duomenimis, „kovo 18 dieną per įprastinius šaudymus (pratybas), kuriuos vykdė karinis dalinys Černihivo srityje, sprogo sviedinys“. „Per sprogimą žuvo keturi kariai“, – sakoma pranešime. Tyrėjai pradėjo tyrimą dėl galimų elgesio su ginklais taisyklių pažeidimų.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras neslepia, kad Baltijos šalys dabar kaip niekada stipriai jaučia Rusijos Federacijos keliamą grėsmę. Tačiau jis tiki NATO vienybe bei pasirengimu ir yra įsitikinęs, kad Aljansas dar niekada nebuvo toks stiprus, koks yra dabar. Paklaustas, ko per metus nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, išmoko Estija, H. Pevkuras pažymėjo, kad per šį laiką išryškėjo, jog Rusijos kariuomenėje niekas nepasikeitė jau 100 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per derybas Maskvoje aptars Pekino pateiktus pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pirmadienį pranešė Kremlius. „Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.

Kyjivas pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos likus kelioms valandoms iki Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukiamo vizito į Rusiją – pirmojo nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios. „Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė.

Karą Ukrainoje iniciavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mintyse jau atsisveikino su savo imperiniu „perlu“ – laikinai okupuotu Krymo pusiasaliu, mano buvęs Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Komentuodamas savaitgalį įvykusį V. Putino vizitą į aneksuotą Krymą, O. Arestovyčius sakė, kad V. Putinas žino, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vykdydamos kontrpuolimą, planuoja šioje teritorijoje surengti didžiulę ataką.

Rusijos prezidento administracijos darbuotojai sulaukė įsako iki mėnesio pabaigos pakeisti savo turimus „iPhone“ į kito gamintojo telefonus su „rusiška“ operacine sistema. Nurodymas buvo pateiktas šio mėnesio pradžioje, tačiau tik dabar buvo paviešintas, remiantis „Kommersant“ šaltiniais valdžioje.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį sieks pasirašyti 2 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių. Kyjivas skundžiasi, kad jo pajėgos turi taupyti savo amuniciją, ilgiau kaip metus trunkančiai Rusijos invazijai virtus žiauriu ir sekinančiu karu.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas siūlo Ukrainai šiais metais pasinaudoti kontrpuolimo galimybe, nes ateityje bus itin sunku gauti sąjungininkų pagalbos naujam bandymui. „Daugelis šalių, daug politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną šansą pradėti didelį kontrpuolimą. Taigi, jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jis nepavyks, bus labai sunku gauti finansavimą kitam“, – interviu lenkų leidiniui „Rzeczpospolita“ sakė P. Pavelas.

Jei Ukraina pralaimės karą su Rusijos Federacija, Lenkija bus priversta įsitraukti į karą. Tai LCI televizijos eteryje pareiškė Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje Janas Emerykas Rosciszewskis, komentuodamas šalies sprendimą perduoti naikintuvus Ukrainai.  Anot jo, Varšuva paprasčiausiai neturės pasirinkimo.

Pirmadienį vakare socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įrašai, kuriuose yra užfiksuota serija sprogimų, kaip manoma, Krymo teritorijoje. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:50 | JAV prezidentas nori užmegzti pokalbį su Xi Jinpingu Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sako, kad JAV prezidentas neatmeta galimybės vėl užmegzti pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, rašo CNN.

Nelengva įsivaizduoti Putiną ir jo generolus, kurie naršo žemėlapius ar tariasi su jo kabinetu, žiūri į PowerPoints ir svarsto įvairias karo galimybes. Apsuptas paslaugių oportunistų, kurie priklausomi nuo jo geros nuotaikos, Putinas savo artimiausią aplinką galimai vertinai atsainiai ir su panieka. Galų gale, tai yra jo parankiniai – paprasti pasiuntinukai, darantys tai, kas reikia ir kada reikia, rašo įtakingas britų analitikų centras Rand.