Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje, kuri taip pat yra Maskvos sąjungininkė, dislokuos taktinius branduolinius ginklus. „Čia nėra nieko neįprasto: JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas. Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį.

Rusijos policija buvusį Vladimiro Putino kalbų rašytoją įtraukė į ieškomų įtariamųjų nusikaltimais sąrašą – tai naujausias valdžios žingsnis, žengtas vykdant plataus masto susidorojimą su kitaminčiais. Abasas Galiamovas rašė kalbas V. Putinui, kai šis 2008–2012 metais ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas. Vėliau jis tapo atvirų pasisakymu nevengiančiu politiniu konsultantu ir analitiku, kurį dažnai citavo Rusijos ir užsienio žiniasklaida. Pastaraisiais metais jis gyveno užsienyje.

Kyjivas sako, kad jo pajėgoms pavyksta stabilizuoti padėtį aplink Bachmutą Rytų Ukrainoje, kuriame vyksta ilgiausias mūšis per Rusijos invaziją. Bachmute, kuriame kadaise gyveno apie 70 000 žmonių, po kelis mėnesius trunkančių įnirtingų Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovų beveik neliko civilių gyventojų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovai pranešė, kad nuo Rusijos pradėto karo pradžios iš viso buvo nukauta beveik 170 tūkst. okupantų. Per pastarąją parą iš viso Ukrainos gynėjams pavyko nukauti 720 rusų okupantų. Skaičiuojama, kad rusų kariuomenė nuo invazijos pradžios prarado 3 580 tankų (6 per pastarą parą), 6 932 šarvuotas kovos mašinas (11), 263 artilerijos sistemas (7) ir kitos karinės įrangos.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau penktadienį pasidžiaugė glaudžiais, neatskiriamais Vašingtono ir Otavos santykiais ir pažadėjo, kad abi šalys ir toliau bus pasiryžusios padėti Ukrainai, jau ilgiau nei metus kovojančiai su Rusijos invazija. J. Bidenas ir J. Trudeau susitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas surengė derybas.

Ukrainos gynėjai sudavė rusų kariuomenei galingą smūgį ir numušė okupantų atakos sraigtasparnį Mi-24, taip pat 6 įvairaus tipo dronų. Be to, pranešama, kad Ukrainos kariuomenei pavyko atremti 59 rusų okupantų atakas, o gynėjai per pastarąją parą taip pat surengė 17 antskrydžių. Rusijos puolimas žlunga, Kremlius ieško dar 400 tūkst. karių  Žlugus žiemos puolimui Ukrainoje, Rusijos vadovybė ketina pereiti į gynybą, rinkdama pastiprinimą armijai.

Kyjivas sako, kad jo pajėgoms pavyksta stabilizuoti padėtį aplink Bachmutą Rytų Ukrainoje, kuriame vyksta ilgiausias mūšis per Rusijos invaziją. Tuo metu Rusijoje užfiksuotas dar vienas gaisras – šįkart Maskvoje. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 20:22 | Putinas: Maskva Ukrainoje dislokuos urano amuniciją, jei Vakarai ją perduos Kyjivui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pagrasino Ukrainoje dislokuoti nusodrintojo urano amuniciją, jei Kyjivas tokią ginkluotę gautų iš Vakarų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , įtariamas karo nusikaltimais , turėtų būti nuteistas už tai, kas vadinama „visų nusikaltimų motina“. D. Kuleba tai pasakė per pokalbį su žurnalistu Vadimu Karpjaku. Užsienio reikalų ministras kalbėjo apie skirtumą tarp Tarptautinio baudžiamojo teismo ir būsimo specialaus tribunolo, kuris bus sukurtas bausti už agresijos nusikaltimą.

Naujojoje Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje skelbiama, kad šalyje užfiksuotos 133 seksualinio smurto aukos, tarp kurių 48 moterys ir 85 vyrai. Penktadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad baisią kainą, kurią žmonės moka už karą, įrodo ir su konfliktais susiję seksualinio smurto atvejai.  Anot jos, JT užfiksavo 133 aukas – 85 vyrus ir 48 moteris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime išskyrė padėką kariams, kurie kovoja už Ukrainos laisvę.  Pasak jo, per paskurinę dieną pasiektas rezultatas verčia didžiuotis.  „Pirmiausia – Donecko srityje. Šlovinga 72-oji atskira mechanizuota brigada – ačiū, vaikinai! 36-osios brigados jūrų pėstininkai – gerai padaryta! 55-oji atskiroji artilerijos brigada – ačiū, kariai, už nuolatinį taiklumą, už tikrą karišką širdį!“, – kalboje dėstė V. Zelenskis.

Rusijos okupacinė valdžia pradėjo evakuaciją iš laikinai okupuoto Krymo, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas. Apie tai skelbia „Interfax-Ukraine“. Skelbiama, kad pusiasalio Rusijos vadovybė ir okupacinė administracija labai aktyviai parduoda nekilnojamąjį turtą ir išveža savo šeimas iš Krymo. „Bet kitiems, eiliniams sako: nesijaudink, viskas ramu, viskas kontroliuojama.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas sako, kad Ukrainos pajėgoms tam tikra prasme gali nė neprireikti kovoti už okupuotą Krymą.  Jis sako, kad jei ukrainiečiams pavyks smogti Krymo tiltui, jiems atsivers galimybė sistemingai šalinti visus ten esančius karinius Rusijos objektus ir pasiekti išlaisvinimą.

Kyjive viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, parama Ukrainai savo ribų dar nepasiekė ir ji turi tęstis. „Nepaisant to, kad sumos dabar tikrai atrodo įspūdingos, mes esame anksčiau dalyvavę – ir Lietuva taip pat – kariniuose veiksmuose, siekiant stabilizuoti padėtį viename ar kitame regione, tikrai didesniuose savo apimtimi“, – LRT radijui penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. G. Landsbergio teigimu, 60 mlrd.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė esančios labai susirūpinusios dėl to, ką pavadino Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšio lauke vykdomomis karo belaisvių neteisminėmis egzekucijomis. Nauji kaltinimai pasirodė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius į nelaisvę paimtą Ukrainos karį, kuris buvo nušautas, kai ištarė „Šlovė Ukrainai“. Visa tai buvo nufilmuota.

Vakarų paramos apimtys lems, ar Kyjivui pavyks pasiekti pergalę kare prieš Rusiją dar šiais metais, sako Vilniaus saugumo forumo dalyviai. „Kad tai įvyktų, mums reikia jūsų pagalbos, – BNS penktadienį teigė buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. – Mums reikia vis daugiau ir daugiau ginklų, kad išlaisvintume savo teritorijas.

Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno paskyroje buvo paviešintas vaizdo įrašas, kaip lygiai prieš metus ukrainiečiai pamušė ir nuskandino Rusijos desantinį laivą „Saratov“ okupuoto Berdiansko uoste. „Rusijos laivyno nepažeidžiamumo mitas sunaikintas tiksliais Ukrainos kariuomenės smūgiais. Dar sykį įrodytas nenuginčijamas faktas: Ukrainos žemėje priešas neturės ramybės: nei sausumoje, nei vandenyje“, – skelbiama prieraše.

Vakarų paramos apimtys lems, ar Kyjivui pavyks pasiekti pergalę kare prieš Rusiją dar šiais metais, sako Vilniaus saugumo forumo dalyviai. „Kad tai įvyktų, mums reikia jūsų pagalbos, – BNS penktadienį teigė buvęs Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. – Mums reikia vis daugiau ir daugiau ginklų, kad išlaisvintume savo teritorijas.

Ukrainos karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka tvirtina, kad, norint tęsti karą, Rusijai kas mėnesį reikia bent 50 000 karių – t. y. dvigubai daugiau nei mobilizuojama dabar. Todėl, pasak O. Kovalenkos, netrukus Rusija gali paskelbti apie naują didelę mobilizacijos bangą. „Matome, kad Rusijos kariai kas mėnesį netenka daugiau nei 20 tūkst. karių.

Maskvos pajėgoms siekiant užimti pramoninį Donecko regioną, per Rusijos smūgį humanitarinės pagalbos centrui Ukrainos rytuose žuvo penki žmonės, penktadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. „Kovo 24-osios naktį Kostiantynivkos miestas buvo apšaudytas raketomis. Viena iš raketų pataikė į vieno aukšto pastatą“, – platformoje „Telegram“ pranešė gelbėjimo tarnybos ir patikslino, kad žuvo trys moterys ir du vyrai.

Rusų pajėgoms naktį į penktadienį atakavus šiaurės rytinę Ukrainos Sumų sritį žuvo du žmonės, dar 10 nukentėjo, pranešė pareigūnai. „Apie dešimt Su-35 lėktuvų atakavo Sumų regioną valdomomis aviacinėmis bombomis. Taigi, daugiau nei 10 šių valdomų bombų atakavo taikinius Sumų regione.

Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitas į Maskvą, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė daugybę dokumentų, patvirtinančių dvišalę partnerystę Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, siunčia „pavojaus signalą“, kad Kinija yra pasiruošusi paremti Rusiją. Anot „Ukrinform“, tokį pareiškimą išsakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas per klausymus JAV Atstovų rūmų Asignavimų komitete.

Rusijos vicepremjeras ketvirtadienį pareiškė besitikintis, kad Maskva ir Pekinas iki metų pabaigos pasirašys susitarimą dėl didžiulio dujotiekio „Sibiro galia 2“ („Sila Sibiri 2“) tiesimo. Maskva siekia nukreipti dujų eksportą į šalis, kurios neįvedė sankcijų jos energetikos sektoriui, praėjusiais metais Kremliui pasiuntus ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą. Dujotiekis „Sibiro galia 2“ galėtų padėti kasmet į Kiniją transportuoti po 50 mlrd.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša pastebintis išaugusį sužeistų Rusijos karių mirtingumą. Pasak generalinio štabo, tai lemia kokybiškos medicininės pagalbos trūkumas. Naujausioje suvestinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad kovo 17–21 dienomis Rusijos kariuomenėje didėjo sužeistų karių mirtingumas. Tai lėmė išaugęs sunkių sužalojimų skaičius ir nekokybiška medicininė pagalba dėl nepakankamai profesionalaus medicinos personalo.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.    Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.  „Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldyta yra tarptautinės ir europinės.

Privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas neigia Kremliaus teiginius, kad Rusija Ukrainoje kariauja su NATO, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).  Ataskaitoje pažymima, kad J. Prigožinas sušvelnino savo retoriką prieš Rusijos gynybos ministeriją, greičiausiai bijodamas visiškai prarasti savo samdinių pajėgas Bakhmute.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijos invazinėms pajėgoms. Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę 27 šalių narių lyderiai suteikė jai politinį palaiminimą.

Belgija ketvirtadienį per belgų karaliaus valstybinį vizitą Pretorijoje paragino Pietų Afrikos Respubliką pasinaudoti savo santykiais su Rusija ir padėti užbaigti karą Ukrainoje. „Atsižvelgdami į jūsų stiprius istorinius ryšius su Rusija, džiaugtumės, jei apsvarstytumėte galimybę pasinaudoti savo komunikacijos kanalais siekiant taikos“, – sakė Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib per spaudos konferenciją Pretorijoje.

Rusijos puolimas Ukrainoje žlunga, skelbia „Bloomberg“, remdamiesi su Rusijos vadovybės planais susipažinusiais šaltiniais. Leidinys skelbia, kad Rusija ruošiasi rasti dar 400 tūkst. karių, tačiau ekspertai sako, kad net ir tai Rusijai nepadės pasiekti reikšmingesnių pergalių.

Italijos premjerė Giorgia Meloni parlamentarams emocinga paaiškino, kodėl reikia remti Ukrainą, o ne stabdyti karinės pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teikimą, skelbia UNIAN.  Vienas iš parlamentarų paragino G. Meloni liautis remti Ukrainą, į ką ji atsakė: „Gal, parlamentare, tai pasakysite Putinui?“ Šiuos premjerės žodžius publika palaikė gausiomis ovacijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo, kad Ukrainos kariai kasdien dirba tam, kad rusai žinotų, jog tauta neužmirš ir neatleis teroro.  „Grįžau iš Chersono srities – mano diena visų pirma buvo skirta šiam mūsų regionui. Saugumo padėtis – tai mūsų atsakas į priešo apšaudymą Chersono srityje. Priešpriešinė kova ir visa kita, ką daro mūsų kariai yra tam, kad okupantas žinotų, jog mes neatleisime ir neužmiršime teroro“, – sakė V. Zelenskis.

Ukraina paneigė paskelbtą informaciją apie rusų atsitraukimą iš Nova Kachovkos, skelbia „Ukrinform“, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.  Ketvirtadienio vakarą generalinis štabas skelbė, kad rusai atsitraukė iš Nova Kachovkos.  „Nuo kovo 22 dienos visi okupantų kariuomenės daliniai, kurie buvo dislokuoti Chersono srities Nova Kachovkos gyvenvietėje, paliko miestą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) toliau stiprinti sankcijas Rusijai dėl invazijos Ukrainoje ir pareiškė, jog kalbos apie galimą ribojimų švelninimą yra nepriimtinos. „Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos.

Slovakija ketvirtadienį pranešė, kad išsiuntė pirmuosius keturis Ukrainai pažadėtus naikintuvus MiG-29, o kiti devyni bus perduoti artimiausiomis savaitėmis. „Pirmieji keturi naikintuvai MiG-29 saugiai perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms... Artimiausiomis savaitėmis bus perduoti likusieji lėktuvai“, – sakė Slovakijos gynybos ministerijos atstovė spaudai Martina Kakaščikova.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankėsi pietiniame Chersono regione, kurį iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos po to, kai Kyjivo pajėgos praėjusių metų pabaigoje užėmė regiono sostinę. Ukrainiečiai Chersono miestą atkovojo lapkritį, atsitraukus Rusijos pajėgoms. Tačiau rusai, įsitvirtinę rytiniame Dnipro upės krante, toliau iš dalies kontroliuoja sritį ir reguliariai apšaudo Chersoną, kur dėl to žūsta civilių.  „Darbo kelionė į Chersono sritį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėja, kad karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina leistis į taikos derybas. Vietoj to, jo teigimu, Aljansas turėtų ruoštis ilgam karui.

Jungtinių Tautų branduolinės agentūros vadovas trečiadienį pareiškė, kad padėtis Ukrainos Zaporižios elektrinėje išlieka pavojinga po Rusijos raketų smūgio šį mėnesį, dėl kurio elektrinė buvo atjungta nuo tinklo. Didžiausiai Europos atominei elektrinei reikia patikimo elektros tiekimo, kad galėtų veikti siurbliai, cirkuliuojantys vandenį reaktoriams ir baseinams, kuriuose laikomas branduolinis kuras, aušinti.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad išaugo branduolinio konflikto grėsmė, o ginklų tiekimas Ukrainai priartina „branduolinę apokalipsę“. „Ar praėjo branduolinio konflikto grėsmė? Ne, ji nepraėjo. Ji išaugo. Kiekviena užsienio ginklų tiekimo Ukrainai diena galiausiai priartina šią branduolinę apokalipsę Mane apėmė jausmas, kad iki tam tikro laiko jie netikėjo ir nematė Rusijos, jos prezidento ar vyriausiojo vado ryžto daryti tai, ką padarėme mes.

JAV idiotu pavadino rusų pilotą, kuris numušė JAV droną ir už tai gavo apdovanojimą. Pasak Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovo spaudai Johno Kirby, Kremliaus sprendimas įteikti apdovanojimą šiam pilotui atrodo juokingai, nes jis ne tik pažeidė saugumo taisykles, bet ir galėjo užsimušti. Rusijos Federacija „už drąsą“ apdovanojo naikintuvo pilotą, kuris kovo pradžioje virš Juodosios jūros numušė JAV bepilotį orlaivį MQ-9. JAV stebisi tokiu valstybės požiūriu.

Okupuotame Ukrainos mieste Melitopolyje, Zaporižios srityje, ketvirtadienį nugriaudėjo galingas sprogimas, pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas. Tuo metu okupacinė valdžia skelbia, kad mieste sprogo „savadarbis sprogmuo“. Kiek vėliau I. Fiodorovas teigė, kad okupacinė valdžia pranešė apie tariamai prie miesto gaisrinės susprogdintą sprogmenį. Per sprogimą nukentėjo vietos policininkas. Sprendžiant iš nuotraukų iš įvykio vietos, sprogmuo buvo automobilyje.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį paragino savo šalį nutraukti ryšius su Rusija ir kritikavo prezidento Aliaksandro Lukašenkos paramą Maskvos karui Ukrainoje. Kone 30 metų valdantis autoritariškas A. Lukašenka yra svarbus Rusijos lyderio Vladimiro Putino šalininkas ir leido Kremliui iš savo šalies teritorijos pulti Ukrainą. „Laikas priešintis Rusijos kišimuisi į Baltarusijos vidaus reikalus.

Rusijos operacijų tempas aplink Rytų Ukrainos miestą Bachmutą lėtėja, tačiau Rusijos kariai greičiausiai bandys pradėti puolimą kitomis kryptimis, ypač Avdijivkos apylinkėse, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Naujausioje savo ataskaitoje instituto ekspertai pažymėjo, kad kovo 21 ir 22 dienomis Rusijos kariai papildomai pasistūmėjo Bachmuto pietuose, o Ukrainos pajėgos pradėjo kontratakas pietvakariniame ir šiaurės vakariniame miesto pakraščiuose.

Laikinai okupuotose teritorijose rusai verčia ukrainiečius vaikus aukoti kraują kariams, sako Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Rytų žmogaus teisių grupės“ direktorė Vera Jastrebova.  Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:46 | Ukraina patvirtino sulaukusi naikintuvų MiG-29 iš Slovakijos Slovakija perdavė Ukrainai keturis MiG-29 naikintuvus. Šią informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia UNIAN.

Europos šalys, esančios Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narėmis, turėtų areštuoti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, jei jis čia apsilankytų, pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, rašo CNN. „Manau, kad kiekviena šalis, kuri yra teismo šalis ir turi įsipareigojimų, turėtų juos vykdyti“, – pabrėžė jis. Apie tai jis kalbėjo Senato Asignavimų komiteto posėdyje.

Dėl Rusijos surengtos atakos Zaporižioje po griuvėsiais atsidūrė ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Ukrainiečiai likviduodami rusų smūgio padarinius iš daugiabučio griuvėsių ištraukė drebantį šuniuką. Vaizdo įrašu „Facebook“ pasidalijo Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Dar viena išgelbėta nosis raketų atakos vietoje Zaporižioje. Pasak liudininkų, šuns šeimininkas šiuo metu gydomas ligoninėje. Vyras buvo sužeistas dėl raketos smūgio“, – nurodoma įraše.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankėsi Charkive ir įteikė miesto merui „Miesto didvyrio“ apdovanojimą, rašo UNIAN. Vizito metu šalies prezidentas taip pat surengė susitikimą dėl padėties regione. V. Zelenskiui buvo pateikta informacija apie deokupuotų teritorijų atstatymo eigą, infrastruktūros atkūrimą ir pagalbos nukentėjusiems gyventojams teikimą.

Įkalintas buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare yra neabejotina ir visiems laikams pakeis regioną, kuriame ilgą laiką dominavo Maskva. Kadaise buvęs ryškus provakarietiškas reformatorius kalėjime sėdi nuo 2021 metų, kai grįžo iš Ukrainos. Gydytojai teigė, kad dabar jam gresia mirtis dėl daugybės sunkių susirgimų, kurie išsivystė jam būnant nelaisvėje.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai taikliais smūgiais sunaikino rusų priešlėktuvinę raketų sistemą „Strela-10“ ir plaukiojantį rusų transporterį, rašo UNIAN. „Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai sunaikino priešlėktuvinę raketinę sistemą „Strela-10“ ir vieną okupantų plaukiojančio transporterio vienetą“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų pranešime. Užmaskuota rusų įranga aptikta Ukrainos pietuose.

Ukrainos atstatymo ir atkūrimo poreikiai, praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos pradžios, išaugo iki 411 mlrd. dolerių (381,06 mlrd. eurų), trečiadienį pranešė Pasaulio bankas. Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų bendrai atliktame vertinime taip pat prognozuojama, kad 2023 metais Ukrainai prireiks „14 mlrd. dolerių (12,98 mlrd.