Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę 27 šalių narių lyderiai suteikė jai politinį palaiminimą.
„Atsižvelgdama į visų šalių narių saugumo ir gynybos interesus Europos Vadovų Taryba sveikina susitarimą... tiekti šaudmenų „žemė–žemė“ ir artilerijos sviedinių Ukrainai, ir, jei bus paprašyta, raketų“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau vaizdo ryšiu padėkojo lyderiams už šią iniciatyvą.
Kalbėdamas iš traukinio, kuriuo važiavo prie fronto linijų, V. Zelenskis sakė: „Svarbu ne tik mėnesiai ir savaitės, bet ir dienos. Kuo greičiau veiksime drauge, tuo daugiau gyvybių išgelbėsime.“
„Tačiau, brangūs kolegos, ar nemanote, kad mūsų bendrų pastangų naujų sėkmių yra mažiau nei naujo delsimo? Deja, taip yra. Ir Kremlius tai mato. Tai dar labiau atitolina mus nuo taikos“, – sakė jis.
Kalbos vaizdo įrašas buvo paskelbtas prezidento interneto svetainėje.
V. Zelenskis taip pat paprašė lyderių atsiųsti besiginančiai Ukrainai modernių lėktuvų ir tolimojo nuotolio raketų.
Šaudmenų trūkumas
Kadangi Ukrainai trūksta šaudmenų kovai su Rusija, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) praėjusį mėnesį pirmą kartą pasiūlė idėją parengti bendrą pirkimo veiksmų planą, panašų į tą, kuris buvo parengtas koronaviruso pandemijos metu ir pagal kurį buvo perkamos vakcinos.
„Labai svarbu greitai siųsti šaudmenis į Ukrainą, nes tai galėtų pakeisti karo [eigą]", – atvykusi į viršūnių susitikimą sakė K. Kallas.
Pagal planą Europos gynybos agentūra (EGA) greta šaudmenų tiekimo Ukrainai rinks šalių narių prašymus dėl jų atsargų atkūrimo ir vadovaus paspartintai procedūrai dėl tiesioginių derybų su Europos šaudmenų tiekėjais.
Įvairiais vertinimais, praėjus daugiau kaip metams nuo karo pradžios, Ukraina kasdien paleidžia 6 000–7 000 artilerijos sviedinių, tai yra, maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.
„ES remia Ukrainos nenuilstamą žygį už laisvę, – sakė EVT pirmininkas Charles'is Michelis. – Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės.“
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau šią savaitę sakė, jog buvo pritarta jo pasiūlymui skirti 1 mlrd. eurų, kad valstybės narės būtų skatinamos tiekti artilerijos sviedinius iš savo atsargų.
Dar 1 mlrd. eurų būtų panaudotas naujiems užsakymams paspartinti ir paskatinti šalis bendradarbiauti vykdant šiuos pirkimus per EGA arba bent trijų valstybių grupėse.
Prisideda ne visi
Vengrija paskelbė, kad nedalyvaus tiekiant šaudmenis Ukrainai, motyvuodama savo įsipareigojimu siekti taikos, tačiau teigė, kad netrukdys tai daryti kitoms narėms ir neblokuos sandorio.
Praėjusį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad blokas iš dalies kaltas dėl to, kad tęsiasi Rusijos karas Ukrainoje, nes taiko sankcijas Maskvai ir tiekia Ukrainai pinigus bei ginklus, užuot siekęs derėtis su Maskva dėl taikos.
Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas taip pat atmetė galimybę tiekti artilerijos sviedinius, kol šalyje dirba laikinoji vyriausybė.
„Tai mūsų nepriklausomas sprendimas, – sakė jis. – Bulgarija rems Europos diplomatines pastangas atkurti taiką.“
Vadovai taip pat aptarė galimybę papildomais 3,5 mlrd. eurų papildyti Europos taikos priemonę – fondą, kuris naudojamas kompensacijoms šalims narėms, teikiančioms ginklus, šaudmenis ir karinę paramą Ukrainai, išmokėti.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pietavo drauge su ES lyderiais.
JT vadovas apibūdino niūrią pasaulio padėtį.
„Daugiau bado, daugiau skurdo, mažiau švietimo, mažiau sveikatos priežiūros paslaugų, – sakė jis. – Be to, aišku, kad mūsų tarptautinė finansų sistema netinkama dorotis su tokiu milžinišku iššūkiu.“
ES lyderiai taip pat aptarė kovą su klimato kaita, bloko konkurencingumą ir jo atsaką į 369 mlrd. dolerių (338,74 mlrd. eurų) vertės Jungtinių Valstijų infliacijos mažinimo įstatymą, migraciją.
Penktadienio diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominei ir finansinei padėčiai.
