Penktadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad baisią kainą, kurią žmonės moka už karą, įrodo ir su konfliktais susiję seksualinio smurto atvejai.
Anot jos, JT užfiksavo 133 aukas – 85 vyrus ir 48 moteris.
Kaip pranešime teigė JT pareigūnai, apie 109 atvejus greičiausiai įvykdė Rusijos kariuomenės, teisėsaugos ir kalėjimų darbuotojai.
JT žmogaus teisių stebėjimo misijos duomenimis, apie 24 atvejus greičiausiai įvykdė Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai, Ukrainos policija, Ukrainos civiliai arba teritorinės gynybos nariai.
Seksualinis smurtas dažnai pasitaikydavo sulaikant civilius ar karo belaisvius, taip pat Rusijos okupuotose teritorijose.
JT kaltina Rusijos ir Ukrainos pajėgas dėl belaisvių neteisminių egzekucijų
Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė esančios labai susirūpinusios dėl to, ką pavadino Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšio lauke vykdomomis karo belaisvių neteisminėmis egzekucijomis.
Nauji kaltinimai pasirodė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius į nelaisvę paimtą Ukrainos karį, kuris buvo nušautas, kai ištarė „Šlovė Ukrainai“. Visa tai buvo nufilmuota.
JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad pastaraisiais mėnesiais jos vadovaujama organizacija užfiksavo abiejų pusių įvykdytų nužudymų, dažnai mūšio lauke.
„Esame labai susirūpinę dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų iki 25 rusų karo belaisvių ir karo prievolininkų egzekucijų, kurias užfiksavome“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė M. Bogner.
„Dažnai tai būdavo padaroma iškart po suėmimo mūšio lauke. Nors žinome, kad Ukrainos pareigūnai atlieka penkių atvejų, susijusių su 22 aukomis, tyrimus, tačiau nežinome, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė ji.
M. Bogner taip pat išreiškė gilų JT susirūpinimą dėl „15 ukrainiečių karo belaisvių sušaudymo netrukus po to, kai juos paėmė į nelaisvę Rusijos ginkluotosios pajėgos“.
Ji sakė, kad „Wagner“ samdinių grupė, kuri teigia vadovaujanti Rusijos puolimui dėl Bachmuto – ilgiausio ir kruviniausio karo mūšio invazijos metu – yra atsakinga už maždaug 11 iš šių nužudymų.
Nuo tada, kai prieš daugiau nei metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė į provakarietišką kaimynę savo pajėgas, Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą netinkamu elgesiu su karo belaisviais.
„Jie mus palaužė“
Vienoje penktadienį paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos kariai grasino karo belaisviams mirtimi, inscenizavo egzekucijas arba gąsdino seksualiniu smurtu. Kai kurie sumušimai buvo „grynai atsakomieji“, teigiama ataskaitoje.
„Kai kuriais atvejais pareigūnai mušė karo belaisvius sakydami: „Tai už Bučą“, – pranešė misija, turėdama omenyje netoli Kyjivo esantį miestą, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos dideliais žiaurumais.
„Prieš apklausą man kaip įspėjimą parodė krauju suteptą kirvio kotą“, – pranešime cituojamas rusų karo belaisvis.
„Apklausa truko apie valandą ir jie šešis kartus panaudojo elektrą, kai tik manė, kad meluoju“, – sakė sulaikytasis, teigiama pranešime.
Cituoti ukrainiečių karo belaisviai teigė, kad jie buvo kankinami, patyrė seksualinį smurtą, jiems trūko maisto ir vandens, buvo atsisakyta suteikti medicininę pagalbą, o tai kartais baigdavosi mirtimi.
Jie teigė, kad buvo kankinami ir su jais buvo žiauriai elgiamasi siekiant išgauti informacijos arba norint nubausti, teigė misija.
Ukrainiečiai belaisviai pranešė, kad buvo mušami kastuvais, badomi peiliu, kratomi elektros šoku ir dusinami.
„Kai kurie iš jų neteko dantų ar pirštų, jiems buvo sulaužyti šonkauliai, pirštai ar nosys“, – sakoma ataskaitoje.
„Jie ne tik mus sumušė, bet ir palaužė. Jie naudojo kumščius, kojas, lazdas, elektrošoką. Buvo karo belaisvių, kuriems buvo sulaužytos rankos ar kojos“, – cituojamas vienas vyras.
