Karas Ukrainoje

Prancūzų atsargos generolas Michelis Yakovleffas, anksčiau ėjęs ir NATO kariuomenė vado Europoje pavaduotojo pareigas, pareiškė, kad rusai turi „suprasti“, jog karas nėra išeitis, o tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu Ukraina susigrąžins visą savo teritoriją. Pokalbių laidoje kalbėjęs ekspertas įvertino Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pasirodymą ir paaiškino, kokią šio karo pabaigą mato.

Kyjivas trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandymu išplėsti karą Ukrainoje po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas, Rusijos lėktuvams pabandžius jį perimti. „Incidentas su amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“, kurį Rusija išprovokavo virš Juodosios jūros, yra Putino būdas parodyti, kad jis pasirengęs išplėsti konfliktą ir įtraukti į jį kitas šalis.

Ukrainos karinės pajėgos Rytų Ukrainoje, Bachmute, trečiadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-24, kuris skrido šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų, skelbia UNIAN. Lėktuvą numušė 93-iosios brigados gynėjai. Smūgio momentą užfiksavo vaizdo kamera. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, pilotas katapultavosi, lėktuvas buvo visiškai sunaikintas. Nuo karo pradžios Ukraina skelbia nukovusi 304 Rusijos lėktuvus ir 289 sraigtasparnius.

Rusija pareiškė, kad jos pajėgos virš pietinės, prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities numušė tris raketas. „Oro gynybos sistema virš Belgorodo ir Belgorodo rajono numušė tris raketas. Nuolaužos nukrito Belgorodo gyvenamojoje zonoje. Padaryta žalos“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime. Belgorodo meras Valentinas Demidovas sakė, kad nuolaužos apgadino devynis namus ir keturis daugiabučius, bet pridūrė, kad žmonės nenukentėjo.

JAV gynybos departamentas įspėja Ukrainą, kuri pavasarį ketina pradėti kontrpuolimą, kad jos laukia sunki kova. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Pentagono atstovas Patas Ryderis.

Danija 2023 metais įsteigs 1 mlrd. dolerių (apie 931 mln. eurų) pagalbos Ukrainai fondą, trečiadienį pranešė danų vyriausybė, kai tam pritarė beveik visos parlamento partijos. Vakarų šalys nuolatinę paramą Ukrainai žada nuo pat Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip metus. „Vyriausybė sutiko 2023 metais įsteigti Ukrainai skirtą fondą, kurio bendra suma sieks apie septynis milijardus kronų (1 mlrd. JAV dolerių)", – teigiama Finansų ministerijos pareiškime.

Virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvui antradienį susidūrus su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu, įvyko retas, bet rimtas incidentas, kuris išprovokavo JAV diplomatinį protestą ir sukėlė susirūpinimą dėl galimybės, kad Rusija gali atkurti jautrią technologiją. JAV ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą ir kaltino vieni kitus.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį patvirtino draudimą į šalį patekti Rusijos propagandistams – RT vyriausiajai redaktorei Margaritai Simonian ir bulvarinio laikraščio „Life“ įkūrėjui Aramui Gabrelianovui. „Armėnija yra suvereni valstybė ir turi teisę tikėtis pagarbaus požiūrio į save.

Trims rusams, sulaikytiems po to, kai jie prisijungė prie eilėraščių prieš Maskvos karą Ukrainoje skaitymo, gresia įkalinimas iki dešimties metų, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė advokatas. Artiomas Kamardinas, Jegoras Štovba ir Nikolajus Dainenka buvo suimti praėjusių metų rugsėjį, kai dalyvavo poezijos skaitymuose Maskvos aikštėje, kur disidentai renkasi nuo sovietmečio.

Per mėnesį Rusijos karinėms pajėgoms pavyko užgrobti tik mažiau nei 0,04 proc. Ukrainos teritorijų, skaičiuoja JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. ISW analitikų teigimu, nuo šių metų sausio 31 iki vasario 28 dienos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos papildomai pajėgė užimti tik 0,039 proc. Ukrainos žemės, o tai prilygsta 233,94 kvadratinių kilometrų.  Tuo pat metu stebėjimo grupė „War Mapper“ praneša, kad vasarį rusams pavyko užimti tik 0,01 proc. Ukrainos teritorijų.

JAV neprieštarauja, kad kitos valstybės aprūpintų Ukrainą naikintuvais. Kaip žurnalistams antradienį sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, tai turėtų būti savarankiškas bet kurios šalies sprendimas. Paprašytas pakomentuoti Lenkijos ketinimus perduoti Ukrainai naikintuvus MiG-29, J. Kirby sakė, kad tai yra savarankiškas šalies sprendimas. Jis sakė, kad JAV nieko nespaudžia ir neįtikinėja, kai reikia suteikti Ukrainai karinę pagalbą.

Dienai po incidento virš Juodosios jūros praėjus telefonu kalbėjosi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Anot abiejų pusių, pokalbis įvyko telefonu, tačiau išsakesnės pokalbio detalės kol kas nepateikiamos.

Iš Rusijos pozicijų į negyvenamą teritoriją prie Časiv Jaro miesto Rytų Ukrainoje antradienį buvo paleisti baltojo fosforo šaudmenys, iš Ukrainos praneša naujienų agentūros AFP žurnalistai. Du sviediniai buvo paleisti penkių minučių intervalu apie 16 val. 45 min. vietos ir Lietuvos laiku kelyje pietiniame Časiv Jaro pakraštyje, vedančiame į netoliese esantį Bachmutą – ilgiausio ir kruviniausio mūšio per metus trunkančią Rusijos invaziją centrą.

Karas Ukrainoje, regis, tampa klampia pelke. Žvalgybos visame pasaulyje sako, kad toks karas, kokį matome dabar, dar gali užsitęsti bent du metus. Rusija galimai turi tiek išteklių, o ir laikas, Kremliaus manymu, yra jų sąjungininkas. Vakarai gi nekantrauja vienaip ar kitaip baigti šį konfliktą, galimai artėjant vasarai bus imtasi spaudimo Ukrainai. Abi kariaujančios pusės šiuo metu yra įstrigusios, nors nė viena nenori to pripažinti, rašo Meduza.io.

Rusijos naikintuvui virš Juodosios jūros atakavus JAV bepilotį, JAV iškvietė Rusijos ambasadorių, praneša „Sky news“. Tuo pačiu metu Kremlius pateikė savo versiją ir pareiškė, kad JAV drono nekliudė.

Laikinai okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo UNIAN. Anot miesto mero Ivano Fiodorovo, miesto centre sprogo automobilis. „Melitopolio centre dega automobilis“, – pranešė jis ir pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos. Anot jo, sprogimą girdėjo praktiškai visas miestas. RIA Melitopol praneša, kad, preliminariais duomenimis, žuvo pareigūnas.

Kruviną karą prieš Ukrainą pradėjusios Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad kare ant kortos yra pastatytas Rusijos, kaip valstybės, egzistavimas, rašo „Sky news“. Antradienį jis kalbėjosi su vienos aviacijos gamyklos darbuotojais. Pokalbio metu Kremliaus vadovas kartojo jau ne kartą girdėtus propagandinius teiginius, neva Vakarai siekia sunaikinti Rusiją.

Ukrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus traukiasi iš einamų pareigų. Apie tai remdamiesi savo šaltiniais paskelbė LB.ua, rašo UNIAN. Anot šaltinių, oficialiai apie savo sprendimą trauktis S. Haidajus turėtų paskelbti trečiadienį. Pranešama, kad atsistatydinimas susijęs su svarstymu S. Haidajų skirti Ukrainos ambasadoriumi Kazachstane.

JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmadienį pranešė suteikianti tūkstančiams ukrainiečių, pabėgusių iš savo tėvynės po Rusijos prieš metus pradėto karo, galimybę pratęsti buvimą šalyje. Šis sprendimas palengvina padėtį tiems, kurių vienerių metų trukmės leidimas pasilikti JAV turėjo netrukus baigtis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas padėkojo Lietuvos Seimui už sprendimą privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažinti teroristine organizacija. Padėkos žinute jis antradienį pasidalijo savo „Twitter“ paskyroje. „Dėkojame Lietuvos Seimui už priimtą rezoliuciją, kuria Rusijos „Wagner“ įvardijama kaip teroristinė organizacija. Kitos šalys turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Turėtų kaltininkus vadinti kaltininkais“, – rašo jis.

Tebetvyrant itin įtemptiems santykiams tarp Baltarusijos ir Ukrainos, kuomet iš kaimyninės šalies prieš metus link Kyjivo pajudėjo rusų kariuomenės daliniai, pasienyje nuolat kyla vietinės reikšmės konfliktų. Baltarusiai skundžiasi, kad ukrainiečių pasieniečiai rodo jiems nepadorius gestus, o neseniai, ant šalia augančio medžio, „pakorė Valerą“. Baltarusijos propagandinės televizijos ONT eteryje praėjusią savaitę buvo parodytas siužetas apie situaciją pasienyje su Ukraina.

Lenkija gali perduoti Ukrainai „Mig“ naikintuvus jau artimiausiomis savaitėmis, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis. Jo teigimu, Lenkija galėtų perduoti sovietinius naikintuvus Ukrainai per 4-6 savaites. Vakarų šalys, kurios perduoda Ukrainai ginkluotę kovai su Rusijos agresija kol kas atsisako minties perduoti naikintuvus. Lenkija tvirtina, kad sutiktų perduoti turimus sovietinius ir rusiškus naikintuvus tik koalicijoje su kitomis šalimis.

Rusams antradienį apšaudžius Ukrainos rytinį Kramatorsko miestą žuvo vienas ir buvo sužeisti trys asmenys, pranešė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. „Per rytinę raketų ataką Kramatorske vienas žmogus žuvo ir mažiausiai trys buvo sužeisti, – parašė jis platformoje „Telegram“. – Rusai raketomis pataikė į miesto centrą. Preliminariais duomenimis, apgadinti šeši daugiaaukščiai pastatai.“ Įvykio vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai ir gelbėtojai.

Milijoninę auditoriją turinčio Ukrainos žurnalisto Marko Feigino pokalbių laidoje pasirodęs buvęs prezidento administracijos patarėjas, karo Ukrainoje metu savo „psichologiniais seansais“ išgarsėjęs Oleksijus Arestovyčius pasirodė su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtu puodeliu. Lietuviams skiriamą simbolį analitikas geriausiai matomoje vietoje – ant knygų lentynos už savęs.

Nuo Rusijos invazijos pradžios suprastėjo Ukrainos kariuomenės kokybė, skelbia „The Washington Post“. Leidinio teigimu, taip nutiko dėl kare netektų labiausiai patyrusių šalies kovotojų. Dėl to kai kurie Ukrainos pareigūnai abejoja šalies pasirengimu ilgai lauktam pavasario kontrpuolimui. JAV ir Europos pareigūnai skaičiuoja, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. žuvo arba buvo sužeista iki 120 000 Ukrainos karių, o Rusija prarado apie 200 000 karių.

Ilgametis Kremliaus pakalikas ir ištikimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino statytinis Ramzanas Kadyrovas, panašu, baiminasi, kad praranda šio palankumą. Pasak JAV Karo studijų instituto analitikų, Čečėnijos lyderis ieško būdų, kaip galėtų prisigerinti V. Putinui.

Rusijos pajėgos šalia Mariupolio ėmė ruoštis galimam ukrainiečių puolimui. Anot miesto tarybos, iš laikinai okupuoto Mariupolio buvo perkelti rusų statybininkai, kurie turėtų statyti įtvirtinimus laukuose Mariupolio rajone. Rusai taip pat kasa tranšėjas palei greitkelį Mariupolis–Doneckas.

Netoli Jungtinės Karalystės (JK) esančiuose vandenyse sekmadienį buvo užfiksuota rusų fregata ir tanklaivis, rašo „Sky news“. Karališkasis karinis jūrų laivynas lydėjo abu laivus. Britų fregata „HMS Portland“ buvo dislokuota iš Plimuto, kad stebėtų Rusijos fregatą „Admiral Kasatonov“ ir tanklaivį „Akademik Pashin“. Britų fregata sekmadienio rytą lydėjo rusus per Lamanšo sąsiaurį. Rusai, plaukdami į šiaurę per Biskajos įlanką, plaukė Šiaurės jūros link.

Moldovai šiuo metu negresia „neišvengiamas karinis pavojus“, tačiau jai gresia „hibridinis karas, kurį kuria Rusija“, siekdama nuversti valstybės valdžią, pirmadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Anatolie Nosatii. „Tiesioginio karinio pavojaus Moldovai šiuo metu nėra, tačiau yra kitokio pobūdžio pavojų, kurie daro įtaką šalies saugumui – hibridinis karas“, – sakė A. Nosatii.

Rusija sutiko atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, bet tik dar 60 dienų, pirmadienį po derybų su Jungtinėmis Tautomis pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas. „Rusijos pusė... neprieštarauja, kad „Juodosios jūros iniciatyvos“ galiojimas būtų pratęstas dar kartą po to, kai kovo 18-ąją baigsis antrasis jos galiojimo terminas, tačiau tik 60 dienų“, – sakoma Rusijos misijos Ženevoje pareiškime, paskelbtame po derybų JT „Palais des Nations“ rūmuose.

Laikinai okupuotame Melitopolyje „Wagner“ bando verbuoti civilius gyventojus, kad šie vyktų kautis į Bachmutą, rašo CNN. Anot mero Ivano Fiodorovo, tokie bandymai matyti socialinėse medijose. „Žinoma, niekas nesutinka. Teigiama, kad jų pasiūlymai yra 200 000 rublių (maždaug 2 600 dolerių) per mėnesį tiems, kurie pasirengę vykti į Bachmutą kaip „Wagner“ dalis. Tačiau jie nėra užverbavę nė vieno vietinio gyventojo stoti į kokį nors savanorių batalioną.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) planuoja pradėti dvi pirmąsias bylas, susijusias su Rusijos karo nusikaltimais per karą Ukrainoje, pirmadienį skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su šiuo reikalu. Anot leidinio, kalbama apie kaltinimus Rusijai ukrainiečių vaikų grobimu ir sąmoningu taikymusi į civilinę infrastruktūrą.

Šiems metams prasidėjus Maskvos parkuose ir miškuose pradėta kirsti medžius, skelbia „The Insider“. Anot leidinio, medžiai kertami tam, kad miškuose ir parkuose būtų galima įrengti priešlėktuvinės gynybos sistemas. Skelbiama, kad medžių kirtimas buvo užfiksuotas keliuose rajonuose. Priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 jau buvo dislokuotos Timiriazevo žemės ūkio akademijos laukuose. Iš viso pranešama apie keturis paleidimo įrenginius.

  Kinijos lyderis Xi Jinpingas planuoja kelionę į Maskvą ir virtualų pokalbį su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį skelbia leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ). WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas kitą savaitę planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu. Tai būtų pirmasis jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, pažymi leidinys. Pekinas oficialiai nekomentuoja šių pranešimų.

Jungtinės Tautos ir Rusija pirmadienį pradėjo derybas dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, kuris padėjo sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kilusią dėl Maskvos invazijos į kaimyninę šalį, pratęsimo. JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithas, atvykęs į derybas JT būstinėje Tautų rūmuose Ženevoje, žurnalistams nieko nekomentavo, kaip ir JT prekybos ir plėtros agentūros UNCTAD vadovė Rebeca Grynspan. Rusijos misija Ženevoje naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad derybos prasidėjo.

Rusijos invazija į Ukrainą turėjo pražūtingų pasekmių vaikų globos įstaigose laikomiems vaikams – tūkstančiai jų buvo perkelti į okupuotas teritorijas arba į Rusiją, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teisių gynimo institucija taip pat teigė, kad karas parodė, jog Ukrainoje, kurioje prieš invaziją buvo daugiau kaip 105 000 vaikų globos įstaigose – daugiausiai Europoje po Rusijos, – skubiai reikia reformų.

Jungtinės Valstijos ėmėsi naujų ryžtingų veiksmų, kuriais siekiama sukelti skaudžių padarinių Rusijos ekonomikai ir ypač jos oligarchams, tikėdamosi sužlugdyti Kremliaus invaziją į Ukrainą.

Kovo 12 dieną Lietuvos legionas – Ukrainoje kariaujančių lietuvių grupė – „Twitter“ paskelbė, kad vienas iš Ukrainoje kariaujančių lietuvių gavo apdovanojimą nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. „Šiandien apdovanotas Lietuvos legiono karys. Apdovanojimą „Už karinę tarnybą Ukrainoje“ įteikė Ukrainos prezidentas. Pergalė aukščiau visko!“ – skelbiama Lietuvos legiono paskyroje. Saugumo sumetimais nuslepiama apdovanoto kario tapatybė.

Vyksta įnirtingos kovos dėl Bachmuto centro Rytų Ukrainoje kontrolės, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė ir Rusijos samdinių grupė „Wagner“. „Wagner“ teigė vadovaujanti Maskvos puolimui dėl pramoninio miesto, kuris jau kelis mėnesius yra kovų epicentras. Tai ilgiausiai trunkantis ir kruviniausias mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios. „Wagner“ puolamieji daliniai veržiasi iš kelių krypčių, bandydami pralaužti mūsų karių gynybines pozicijas ir pereiti į miesto centrą.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešai apkaltino Rusijos Federaciją nuolat bandant pavogti istorinę Ukrainos tapatybę. „Kyjivas buvo anksčiau už Maskvą, bet Rusija nuolat vagia Ukrainą. Siekdama pavogti istorinę tapatybę, ji pavogė nuopelnus laimėjus Antrąjį pasaulinį karą, pavogė vietą [Jungtinių Tautų] Saugumo Taryboje, o dabar vagia teritoriją. Tai nėra supervalstybė, tai super problema“, – „Twitter“ rašė Linkevičius.

Lenkija kuria stipriausią kariuomenę Europoje tam, kad jos niekada nereikėtų panaudoti. Tai NATO karinių pratybų atidaryme pareiškė šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša „Lenkijos radijas“. „Turime turėti tokią stiprią kariuomenę, kad ji turėtų pakankamai atgrasančios galios, kad jos niekada nereikėtų panaudoti“, – sakė jis, omenyje turėdamas Rusijos keliamą grėsmę, rašo UNIAN. M. Morawieckis pažymėjo, kad Lenkija yra stipriausio karinio aljanso pasaulyje – NATO – narė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą Oleksandrui Macijevskiui – kariui, kurį Rusijos kariuomenė nušovė už žodžius „Šlovė Ukrainai“. Kaip savo naktinėje kalboje sakė Ukrainos lyderis, herojus O. Macijevskis bus prisimintas amžinai. „Šiandien Oleksandrui Macijevskiui suteikiau Ukrainos didvyrio titulą. Karys, žmogus, kurį žinos visi ukrainiečiai. Žmogus, kurį prisimins amžinai.

Padėtis Ukrainos rytuose išlieka labai sudėtinga, pirmadienio vakarą kreipdamsis į ukrainiečius sako jų prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, šiuo metu šalies rytuose sprendžiasi Ukrainos ateitis. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:51 | Zelenskis: daugiau nei 170 kv. km Ukrainos žemės yra užminuota Daugiau nei 170 kv. km Ukrainos žemės yra užminuota, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina, nuaidėjo sprogimai. Vietos valdžia praneša apie oro gynybos darbą ir keturias numuštas raketas. Virš Belgorodo srities ir Belgorodo miesto buvo numuštos keturios raketos, žinoma apie vieną auką, pirmadienio rytą „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. „Mūsų oro gynybos sistema suveikė virš Belgorodo ir Belgorodo srities. Buvo numuštos keturios raketos. Padaryta žala tikslinama.

Masiniai, prorusiški protestai nuo ryto drebina Moldovos sostinę. Kišiniove pareigūnai sulaikė daugiau nei pusšimtį agresyvių asmenų. Provakarietiška šalies prezidentė sako, kad Rusija Moldovoje mėgina destabilizuoti padėtį ir ragina gyventojus nepasiduoti provokacijoms. Tuo metu Ukrainoje Kremlius ir toliau lieja kraują. Ukrainos rytuose vykstant intensyviems mūšiams, pasienyje su Baltarusia – ukrainiečių karių pratybos.

Rusijos karas prieš Ukrainą turi daug frontų, vienas jų – energetikos srityje su Europos Sąjunga. Kaip ir su Kremliaus planais greitai iškovoti pergalę Ukrainoje, taip ir čia abi energetinio konflikto pusės suprato, kad jų svajonės apie greitą triumfą žlugo vykstant žiauriam ir alinančiam karui apkasuose, rašo „Financial Times“. Maskva buvo įsitikinusi, kad jos dujos yra nepakeičiamos, todėl be jų Europos pramonė per žiemą sustos.

Virš Baltijos šalių ir Suomijos įlankos šeštadienį praskrido branduolinį ginklą pajėgus gabenti JAV strateginis bombonešis B-52, artėdamas prie Rusijai priklausančios Hoglando salos.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams po dujotiekio sprogimų Baltijos jūros dugne, kurie sukėlė geopolitines bangas visame pasaulyje, vis dar nėra galutinio atsakymo į klausimą, kas susprogdino „Nord Stream“. Kai kurie suskubo suversti kaltę Rusijai, tokį požiūrį motyvuodami šios šalies hibridinio karo patirtimi ir galimu siekiu įbauginti Europą, vykstant įtemptam ekonominiam konfliktui dėl dujų tiekimo.

2021 metų lapkritį, likus keturiems mėnesiams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, tuometinis britų premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad senosios koncepcijos karų su tankų mūšiais Europoje nebebus.