Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:50 | JAV prezidentas nori užmegzti pokalbį su Xi Jinpingu
Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sako, kad JAV prezidentas neatmeta galimybės vėl užmegzti pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, rašo CNN.
Tiesa, J. Kirby sako, kad kol kas tikslus laikas abiejų valstybių lyderių pokalbiui nėra suderintas, mat JAV nori įsitikinti, kad „dabar tam būtų tinkamas laikas“.
„Svarbu išlaikyti komunikacines linijas, ypač dabar, kai įtampa yra didelė“, – sakė jis.
22:45 | Kryme nugriaudėjo sprogimai
Socialiniame tinkle „Telegram“ pastarąją valandą pradėjo plisti įrašai, kuriuose užfiksuoti sprogimai Kryme.
Kaip rašo „SkyNews“, serija sprogimų pasigirdo iškart po drono įvykdytos atakos.
There was reportedly a Ukrainian UAV attack on the Dzhankoy airbase in Crimea tonight. https://t.co/fnOLQQ0Wze pic.twitter.com/mp4gR0wsnk
REKLAMA— Rob Lee (@RALee85) March 20, 2023
UNIAN rašo, kad įvykdytos atakos metu buvo sunaikintos rusiškos sparnuotosios raketos „Caliber NK“, kurios buvo gabenamos geležinkeliu. Šią žinią patvirtino Ukrainos žvalgybos atstovai.
„Paslaptingasis „pop“ tęsia Rusijos demilitarizaciją procesą ir ruošia Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį deokupacijai“, – „Telegram“ sake vienas iš pareigūnų.
21:48 | Galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti „Rosatom“, sako G. Landsbergis
Galiojantys Europos Sąjungos (ES) šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti „Rosatom", tik reikia politinės valios tai padaryti, pirmadienį vykusioje Užsienio reikalų taryboje bei bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti "Rosatom" – tereikia politinės valios tai padaryti. Taikymasis į atskirus „Rosatom“ sluoksnius „svogūno principu" leistų atsižvelgti į ES šalių turimus kontraktus su „Rosatom", užtikrinti branduolinę saugą, bet tuo pačiu netrukdytų Rusijos atominės energetikos milžinės sankcionavimui“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.
Pasak URM pranešimo, G. Landsbergis pasisakydamas argumentavo, kad išimčių politika galiojančios sankcijoms yra ydinga.
„Jei prisidengiant maisto saugumu, būtų padaryta išimtis Baltarusijos trąšų bendrovei, kurios pajamos buvo didžiausias Lukašenkos režimo finansavimo šaltinis – būtų iš esmės panaikintos sankcijos, įvestos už politines represijas, politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų kankinimą Baltarusijos kalėjimuose, ir visa tai – Baltarusijos karinės paramos Rusijai kontekste“, – sakė ministras.
Pasak pranešimo, ES užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos atsakomybės už nusikalstamus veiksmus prieš Ukrainą klausimą, būtinybę stiprinti Rusijai taikomų sankcijų įgyvendinimo efektyvumą ir užkirsti kelią jų apėjimui, taip pat poreikį tęsti spaudimą sankcijomis Rusijai ir teikti skubią karinę paramą Ukrainai.
„Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis Putinui – tik proceso pradžia, užtikrinant Rusijos politikų atsakomybę už agresijos bei kitus nusikaltimus. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti tarptautinė bendruomenė – JT Generalinė asamblėjos sprendimas dėl Tarptautinio specialiojo tribunolo steigimo. Putinas turėtų būti teisiamas ne tik už Ukrainos vaikų grobimą, bet ir už agresijos nusikaltimą," – pažymėjo G. Landsbergis.
Bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje buvo sutarta, kad per vienerius metus ES įsipareigoja perduoti Ukrainai vieną milijoną artilerijos amunicijos vienetų.
„Šis susitarimas siunčia galingą signalą Europos gynybos pramonei didinti gamybos apimtis“, – sakė užsienio reikalų ministras.
ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimą, būtinybę ieškoti tvarių Ukrainos grūdų išgabenimo sprendimų ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dėl Rusijos agresijos globalių pasekmių klausimus.
Trumpai aptarta ir situacija Irane, vidaus represijos bei ES piliečių ėmimo įkaitais politika, Irano karinė parama Rusijai ir tolesnės atsako priemonės.
Ministrai aptarė bendradarbiavimo su Tunisu perspektyvas, migracijos srautų iššūkius ir galimą pagalbą šiai šaliai.
21:28 | Borrelis: Putinas turi būti suimtas, jeigu atvyks bent į vieną iš 130 šalių
Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti sulaikytas, jeigu pasirodytų vienoje iš 130 šalių, kurios pasirašė Romos statutą. Pietų Afrikos Respublika, į kurią šių metų vasarą galėjo atvykti V. Putinas, jau pareiškė, kad suvokia savo teisinius įsipareigojimus.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT, dar vadinamas ir Hagos tribunolu) praėjusią savaitę paskelbė įtarimus V. Putinui dėl ukrainiečių vaikų priverstinio išgabenimo iš šalies okupacinio karo Ukrainoje metu. Rusijos valdžia tokį sprendimą vadina „niekiniu“, tačiau jis gali turėti rimtesnes pasekmes Rusijos režimui negu tik išduotas arešto orderis.
Daugelis apžvalgininkų pažymi, kad V. Putinas ir taip vargu ar būtų vykęs į Vakarų šalis, kurios laikosi Romos statuto. Nepaisant to, jam gali kilti keblumų lankantis ir tokiose šalyse, kaip Pietų Afrikos Respublika, kuri taip pat yra ratifikavusi TBT sutartį.
„Pietų Afrikos Respublika suvokia savo teisinius įsipareigojimus dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimo“, – „Spektr“ cituojamas šalies prezidentūros atstovas.
2023-ųjų rugpjūtį PAR planuojama surengti BRICS šalių lyderių susitikimą. Buvo tikimasi išvysti ir V. Putiną, tačiau dabar tam kilo nenumatytų kliūčių. PAR atstovai tikino, kad „stengsis suderinti kilusius klausimus su visomis šalimis ir jų atstovais“.
Kiek anksčiau Vokietijos valdžios atstovai patvirtino, kad V. Putinas būtų sulaikytas, jeigu sumanytų atvykti vizito į šalį ir perduotas tarptautiniam teismui.
„Carnegie Politika“ ekspertas Aleksandras Baunovas pažymėjo, kad pats arešto orderio išdavimo faktorius gali atsiliepti Rusijai labiau negu ji norėtų pripažinti. Jo teigimu, Vakarams taikant sankcijas Rusijos valdininkams V. Putinas „stovėjo nuošalyje ir stebėjo“, tačiau dabar jau Kremliaus aplinka stebės susiklosčiusią aplink Rusijos prezidentą situaciją.
„Tarp sankcijų sąrašų ir kol kas trumpo TBT sąrašo yra svarbus skirtumas. Sankcijų sąrašai Rusijos nomeklatūrai buvo sudaromi iš apačios į viršų. Pirmiausiai į sankcijų sąrašus įtraukdavo tuos, kurie buvo atsakingi už konkrečius veiksmus – Magnickio mirtį, Krymo aneksiją, hibridinį tuomet karą Donbase. Iki pačių viršūnių, pirmųjų Rusijos valstybės vadovų ir vyriausybės, tie sąrašai nusidriekė jau po plataus masto Rusijos puolimo Ukrainoje 2022 metais. Tuo metu didžioji dalis Rusijos elito jau buvo sankcijų sąrašuose, o didžioji dalis likusiųjų netrukus ten pateko“, – paaiškino A. Baunovas.
Jis pažymėjo, kad tarptautinis teisingumas ėmėsi atvirkštinės taktikos – iškart buvo pateiktas kaltinimas V. Putinui. „Orderio išdavimo istorija atrodo kitaip negu sankcijos. Tuomet Putinas, stovėjęs virš sankcijų, stebėjo, kas bus į sąrašus patekusiems žmonėms jo aplinkoje. Dabar jau aplinka stebi, kas bus su juo“, – „Meduza“ cituojamas A. Baunovas.
Eksperto teigimu, TBT sprendimas kol kas neturi didelės teisinės reikšmės, tačiau gali pridaryti bėdų Rusijos plėtros planams Afrikoje ir Pietų Amerikoje – dauguma šių žemynų šalių yra įsipareigojusios laikytis Romos statuto.
„Spektr“ kalbintas tarptautinės teisės ekspertas Glebas Bogušas tikina, kad po šiandieninės žinutės socialiniuose tinkluose į TBT sąrašus netrukus gali būti įtrauktas ir Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Jis savo žinutėje pagrasino raketos smūgiu TBT būstinei Hagoje. G. Bogušo teigimu, D. Medvedevo pareiškimui gali būti pritaikytas Romos statuto 1 dalies 70 straipsnis, kuris numato iki penkių metų kalėjimo bausmę asmeniui, kuris siekia paveikti savo pareigas atliekantį TBT teisėją.
TBT jurisdikciją pripažįsta 123 pasaulio valstybės, įskaitant Japoniją, Kanadą, Australiją, beveik visas Europos valstybes. Nepripažįsta jo sprendimų arba laikosi pasirinktinai daugelis didžiųjų galios valstybių: JAV, Rusija, Kinija, Indija, Turkija ir kitos.
21:16 | Norvegijos kariuomenė pristatė Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“
Norvegija pirmadienį paskelbė pristačiusi Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“, kurie, pasak jos, kartu su kitų šalių parama turės daug svarbos artėjančiam ukrainiečių kontrpuolimui.
„Visi aštuoni „Leo“ („Leopard“) 2 yra Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė Norvegijos ginkluotųjų pajėgų atstovė spaudai Stine Barclay Gaasland.
Vasarį Skandinavijos šalis paskelbė, kad Ukrainai perduos aštuonis savo senstančius „Leopard 2A4“. Norvegija ketina pakeisti juos modernesniais „Leopard 2A7“ ir neseniai užsakė 54.
„Ukrainai padovanoti tankai turės lemiamos reikšmės jos gebėjimui vykdyti puolamąsias operacijas ir susigrąžinti Rusijos okupuotas žemes“, – pranešime cituojamas Norvegijos šarvuočių bataliono vadovas pulkininkas leitenantas Larsas Jensenas.
Be tankų, Norvegija įsipareigojo suteikti Kyjivui ne daugiau kaip keturias pagalbines transporto priemones, amuniciją ir atsargines dalis.
Norvegijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad šiuo metu Lenkijoje, remiant Europos Sąjungai, ukrainiečių įgulos mokomos valdyti tankus „Leopard“.
Kelios kitos šalys, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Ispaniją, Suomiją ir Kanadą, taip pat pristatė arba pažadėjo pristatyti Ukrainai šių tankų.
20:48 | V. Putinas ir Xi Jinpingas baigė neoficialias derybas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį baigė kelias valandas trukusias neoficialias derybas Maskvoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Rusijos ir Kinijos vadovų derybos truko keturias su puse valandos. Antradienį jie vėl susitiks oficialių derybų.
19:50 | „Wagner“ vadovas teigia, kad jo pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. Bachmuto miesto
Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas pirmadienį pareiškė, kad jo pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. ilgų kovų nualinto Bachmuto miesto Ukrainos rytuose.
„Šiuo metu „Wagner“ daliniai kontroliuoja apie 70 proc. Bachmuto miesto ir tęsia operacijas, kad užbaigtų miesto išlaisvinimą“, – atvirame laiške Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu teigė Jevgenijus Prigožinas.
Analitikai nesutaria dėl Bachmuto, kaip karinio prizo, strateginės reikšmės, tačiau miestas įgijo svarbią politinę reikšmę, o abi pusės kovai skyrė daug išteklių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę komentuodamas tolesnę Bachmuto miesto gynybą pabrėžė, kad dėl to yra aiški bendra karinės vadovybės pozicija: stiprinti veiksmus „šia kryptimi, maksimaliai naikinti okupantą“.
Pasak jo, buvo aptarti veiksmai ir kitomis kryptimis. Prezidentas pažymėjo, kad buvo kalbėta ir šaudmenų, ginklų tiekimą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno teigimu, Bachmuto gynyba yra esminė tvirtai viso fronto gynybai.
19:30 | M. Adomėnas Šiaurės ir Baltijos šalių vardu paragino nedelsiant grąžinti Ukrainos vaikus
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pirmadienį Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) vardu Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos sesijos metu per dialogą su Nepriklausoma tarptautine tyrimų komisija dėl Rusijos karo pažeidimų paragino nedelsiant grąžinti Ukrainos vaikus.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų brutalumas šokiruoja. Jau daugiau nei metus Ukrainos civiliai žudomi ir kankinami. Tyčia atakuojamos Ukrainos mokyklos, ligoninės ir ypatingos svarbos infrastruktūra. Rusijos valdžios institucijos vykdo priverstinį vaikų perkėlimą ir deportavimą iš Ukrainos į Rusiją ir Rusijos okupuotą teritoriją bei neteisėtą jų įvaikinimą. Mes griežčiausiai smerkiame šią praktiką ir raginame nedelsiant grąžinti visus Ukrainos vaikus“, – kalbėjo viceministras.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), viceministras M. Adomėnas tokią poziciją išsakė per JT Žmogaus teisių tarybos 52-ąją sesiją perskaitęs Lietuvos parengtą pareiškimą Šiaurės ir Baltijos šalių vardu.
Pasak pranešimo, M. Adomėnas NB8 šalių vardu išreiškė paramą tyrimo komisijos veiklai, pažymėjo, kad jos ataskaitos išvados „yra objektyvios ir nešališkos, skirtingai nei Rusijos dezinformacija ar propaganda“.
„Šios išvados suteikia dar didesnį impulsą imtis ryžtingų tarptautinių veiksmų, nes patvirtina, kad Rusija įvykdė daug tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, taip pat karo nusikaltimų“, – skelbiama pranešime.
Pirmadienį Nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija Žmogaus teisių tarybai pristatė savo ataskaitą dėl pažeidimų Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste, apimančią laikotarpį nuo agresijos pradžios iki šių metų sausio mėnesio.
Komisija nustatė daug tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų bei karo nusikaltimų. Anot URM, kai kurie pažeidimai galėtų būti prilyginti nusikaltimams žmogiškumui, tam reikalingas tolesnis tyrimas.
Lietuva 2022–2024 metais yra JT Žmogaus teisių tarybos narė.
19:07 | Baltarusija griežtina sienos su Lenkija kontrolę
Baltarusija sustiprino kontrolę pasienyje su Lenkija po to, kai saugumo pajėgos nušovė užsienietį, kuris esą planavo teroristinį išpuolį, pirmadienį pranešė Baltarusijos teisių gynimo grupė „Viasna“.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) pranešė, kad įtariamas „teroristas“ žuvo per susišaudymą sekmadienį Gardino mieste, esančiame į rytus nuo Lenkijos sienos. Jis nenurodė įtariamojo tautybės ir nepateikė kitų detalių, tačiau sakė, kad KGB pareigūnai kartu su policija ir pasieniečiais pirmadienį mieste vykdė „specialiąsias operacijas“.
„Viasna“ paskelbė, jos teigimu, sekmadienio incidento vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kelios dešimtys pareigūnų šturmuoja penkiaaukščio daugiabučio namo įėjimą. Į regiono gubernatoriaus rezidenciją buvo iškviesti pasieniečiai ir sprogmenų ieškantys šunys, sakė „Viasna“.
Kazlovičių sienos perėjimo punkte su Lenkija pasieniečiai intensyviai tikrino transporto priemones ir bagažą bei naršė mobiliuosiuose telefonuose, sakė „Viasna“.
Baltarusijos pareigūnai po drono atakos vasario 26 dieną prieš Rusijos karinį lėktuvą A-50 netoli Minsko esančiame aerodrome surengė plataus masto reidus ir areštus. Pasak „Viasnos“, per reidus Baltarusijoje jau sulaikyta daugiau kaip 100 žmonių.
Baltarusijoje yra Rusijos karių ir įrangos, kurių dalis buvo dislokuota kare Ukrainoje.
18:36 | A. Blinkenas: pasaulis neturėtų būti suklaidintas dėl Xi Jinpingo taikos pasiūlymų
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį skeptiškai įvertino Kinijos prezidento Xi Jinpingo taikos pasiūlymus Maskvai.
Jis perspėjo, kad tai gali būti strategija, siekiant padėti Rusijai Ukrainoje.
„Pasaulis neturėtų būti apgautas jokio taktinio Rusijos žingsnio, kurį remia Kinija ar bet kuri kita šalis, siekiant įšaldyti karą savo sąlygomis“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
18:04 | V. Putinas ir Xi Jinpingas per susitikimą Maskvoje pasidžiaugė savo valstybių santykiais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į Maskvą atvykusiam Kinijos vadovui Xi Jinpingui pirmadienį pasakė, kad jų šalys turi daug bendrų tikslų.
„Turime daug bendrų užduočių ir tikslų“, – svečiui iš Pekino sakė V. Putinas ir pridūrė, kad simboliška, jog pirmajam savo naujos kadencijos užsienio vizitui Kinijos lyderis pasirinko kelionę į Rusiją.
Tuo metu Xi Jinpingas per pirmąjį jųdviejų susitikimą trijų dienų trukmės valstybinio vizito metu pasidžiaugė dėl glaudžių abiejų valstybių ryšių.
„Esame visapusiško strateginio bendradarbiavimo partneriai. Būtent šis statusas lemia, kad tarp mūsų šalių turėtų būti glaudūs ryšiai“, – sakė jis, remiantis Rusijos valstybinės televizijos išverstomis pastabomis.
Xi Jinpingas anksčiau savo vizitą apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“, nors Vakarų šalys kritikuoja Kiniją dėl, jų nuomone, tylaus Maskvos invazijos į Ukrainą palaikymo ir diplomatinės priedangos.
Kremlius pirmadienį pranešė, kad abu lyderiai aptars Pekino pateiktus pasiūlymus dėl karo užbaigimo.
Kinija save vadina neutralia šalimi, tačiau tuo pat metu palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Prieš kurį laiką Rytų Azijos milžinė pristatė 12 punktų dokumentą, kuriuo siekiama taikos. Vis dėlto dalis Vakarų šalių tokį pasiūlymą sukritikavo, vadindami jį nevisaverčiu.
17:31 | JAV skelbia apie papildomą paramą Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Antony Blinkenas pranešė, kad šalis Ukrainai skirs 350 mln. JAV dolerių vertės karinės pagalbos, skelbia „The Guardian“.
Teigiama, kad paskelbtame pagalbos pakete yra numatoma Ukrainai perduoti įvarios amunicijos, įskaitant raketų, skirtų raketų paleidimo įrenginiams HIMARS.
„Viena Rusija šiandien galėtų užbaigti karą. Kol Rusija to nepadarys, mes būsime vieningi su Ukraina tiek laiko, kiek reikės“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
17:24 | ES sutarė dėl 2 mlrd. eurų vertės amunicijos plano Ukrainai
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai.
Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.
Pirmoji plano dalis – skirti vieną milijardą eurų bendrų lėšų, kad šalys narės artimiausiomis savaitėmis galėtų nusiųsti Kyjivui sviedinių iš savų atsargų.
Pagal antrąją dalį blokas panaudos dar vieną milijardą eurų, kad užsakytų 155 mm sviedinių Ukrainai, vykdydamas masinius bendrus viešuosius pirkimus, kuriais siekiama paskatinti įmones didinti gamybą.
Tokio masto bendras ginkluotės pirkimas yra naujas svarbus ES žingsnis, Rusijos karui paskatinus ilgalaikes pastangas vieningiau dirbti gynybos srityje.
Šiuo metu Ukraina sunaudoja gerokai daugiau šaudmenų, nei jų pagamina Vakarų rėmėjai.
Briuselis teigia, kad ES įmonės turi persijungti į „karo ekonomikos režimą“ po to, kai pasibaigus Šaltajam karui sumažino savo veiklos apimtis.
Pramonės atstovai skundžiasi, kad vyriausybės dar nepasirašė ilgalaikių sutarčių, kurių reikia investicijoms į daugiau gamybos linijų.
ES tikisi, kad milžiniškas bendras 155 mm sviedinių užsakymas paskatins įmones didinti gamybos apimtis.
Ji pradėjo bendrauti su 15 įmonių 11 ES šalių, kurios gamina šaudmenis, siekdama paraginti jas tęsti veiklą.
Briuselis tvirtino, kad siekia pašalinti reguliavimo kliūtis, palengvinti galimybes gauti finansavimą ir netgi skirti centrinių ES fondų lėšų, kad padėtų padidinti pajėgumus.
Kyjivas palankiai įvertino šį ES planą.
„Esame dėkingi ES už tai, kad ji patvirtino planą už 2 mlrd. eurų įsigyti šaudmenų Ukrainai. Tai labai ryžtingas žingsnis siekiant apsaugoti Europos saugumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Tačiau, kaip rašo UNIAN, Vengrija atsisako palaikyti idėją Ukrainai perduoti daugiau amunicijos.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto tikino, kad šalis nekliudys kitoms ES narėms įgyvendinti rėmimo plano, tačiau, pasak jo, Vengrijos parama – 10 mln. eurų – bus panaudota kitiems tikslams.
17:00 | Ukrainai bus perduota amunicijos
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės nusprendė bendrai pirkti 155 mm artilerijos šovinių, kurie vėliau būtų perduoti Ukrainai, skelbia CNN.
Šia žinią savo socialiniame tinkle pranešė Estijos gynybos ministras susitarė dėl bendro milijono 155 mm artilerijos šovinių pirkimo Ukrainai, pirmadienį pranešė Estijos gynybos ministras.
Po susitikimo su ES kolegomis Briuselyje ministras Hanno Pevkuras paskelbė: „Pasiektas politinis sutarimas – 1 mln. 155 mm šovinių keliaus į Ukrainą“.
16:17 | V. Putinas: Rusija pasirengusi aptarti Pekino pasiūlymą dėl taikos Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kinijos vadovui Xi Jinpingui pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino pasiūlymą dėl taikos Ukrainoje.
„Visada esame atviri deryboms, – sakė V. Putinas Xi JInpingui. – Mes tikrai aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias, žinoma, vertiname pagarbiai.“
Kinija save vadina neutralia šalimi, tačiau tuo pat metu palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Pekinas prieš kurį laiką pristatė 12 punktų dokumentą, kuriuo siekiama taikos. Vis dėlto dalis Vakarų šalių tokį pasiūlymą sukritikavo, vadindami jį nevisaverčiu.
Vakarai jau kurį laiką kritikuoja Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė Maskvos invazijos į savo kaimynę, o Jungtinės Valstijos ir NATO pasidalijo pareiškimais, kad ji galbūt svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai. Pati Kinija pastarąjį teiginį atmeta.
15:24 | Avdijivkos gali laukti Bachmuto likimas
Dėl nuolatinių Rusijos pajėgų bandymų apsupti Avdijivką, esančią Donecko srityje, šis miestas netrukus gali tapti „nauju Bachmutu“. Apie tai Ukrainos televizijai pranešė Tauridės regiono gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas Oleksijus Dmytraškivskis.
„Priešas nuolat bando apsupti Avdijivkos miestą. Sutinku su Vakarų kolegomis, kurie sako, kad Avdijivka artimiausiu metu gali tapti nauju Bachmutu, tai tiesa. Vakar, užvakar priešas panaudojo paskutinius rezervus, kuriuos turi“, – sakė jis.
Anot O. Dmytraškivskio, Rusijos pajėgos patiria didelių personalo ir įrangos nuostolių. Per praėjusią dieną rusai per Avdijivkos šturmą prarado apie tris kuopas personalo.
„Visos atakos yra to paties tipo, priešas atakuoja labai nuspėjamai, todėl mūsų kariškiams pavyksta apginti savo pozicijas“, – aiškino O. Dmytraškivskis.
15:12 | ES sutarė dėl 2 mlrd. eurų vertės amunicijos plano Ukrainai
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai.
Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.
Pirmoji plano dalis – skirti vieną milijardą eurų bendrų lėšų, kad šalys narės artimiausiomis savaitėmis galėtų nusiųsti Kyjivui sviedinių iš savų atsargų.
Pagal antrąją dalį blokas panaudos dar vieną milijardą eurų, kad užsakytų 155 mm sviedinių Ukrainai, vykdydamas masinius bendrus viešuosius pirkimus, kuriais siekiama paskatinti įmones didinti gamybą.
Tokio masto bendras ginkluotės pirkimas yra naujas svarbus ES žingsnis, Rusijos karui paskatinus ilgalaikes pastangas vieningiau dirbti gynybos srityje.
14:43 | Ukraina ragina Xi Jinpingą pasinaudoti savo įtaka Rusijai siekiant sustabdyti karą
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė tikinti, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per savo vizitą Maskvoje pasinaudos Pekino įtaka ir sieks, kad karas būtų nutrauktas.
„Ukraina atidžiai stebi Kinijos prezidento vizitą į Rusiją. Tikimės, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Maskvai ir privers ją nutraukti agresyvų karą prieš Ukrainą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.
14:17 | TBT išdavus V. Putino arešto orderį, Rusija pradėjo baudžiamąjį tyrimą
Rusija pirmadienį pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro Karimo Khano po to, kai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
„Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui Karimui Ahmadui Khanui“ ir keliems TBT teisėjams, pareiškė Tyrimų komitetas, kalbėdamas apie, jo nuomone, neteisėtą jų sprendimą siekti V. Putino arešto.
14:00 | Per mokymus sprogus sviediniui žuvo keturi Ukrainos kariai
Ukraina pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurėje esančiame kariniame poligone per nelaimingą atsitikimą žuvo keturi kariai.
Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė, kad, preliminariais duomenimis, „kovo 18 dieną per įprastinius šaudymus (pratybas), kuriuos vykdė karinis dalinys Černihivo srityje, sprogo sviedinys“.
„Per sprogimą žuvo keturi kariai“, – sakoma pranešime.
Tyrėjai pradėjo tyrimą dėl galimų elgesio su ginklais taisyklių pažeidimų.
13:25 | Najevas: rusai bando nukreipti mūsų dėmesį
Rusų karinės pajėgos puolimo pastangas sutelkė Luhansko ir Donecko srityse, tačiau stengiasi sukurti įspūdį, kad ruošiasi puolimui kitomis kryptimis, ypač Zaporižioje, siekdamos nukreipti Ukrainos gynėjų dėmesį. Tai interviu RBK-Ukraina sakė Ukrainos jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas Sergejus Najevas.
„Atsižvelgiant į tai, kad priešas sutelkė pastangas plėtoti puolimą Luhansko ir Donecko srityse, nėra pakankamai pajėgų ir priemonių vykdyti puolimo operacijas kitose operatyvinėse srityse.
Tačiau rusai bando sudaryti įspūdį, kad rengia puolimo veiksmus kitose operatyvinėse srityse, pirmiausia Zaporižioje, siekdami nukreipti mūsų karinės vadovybės dėmesį“, – sakė S. Najevas.
Jis pridūrė, kad šiandien Rusijos pajėgos nėra pasirengusios vykdyti puolimo operacijų šiaurės kryptimi. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dar numato visus galimus situacijos raidos scenarijus.
12:39 | Medvedevas vėl pagrasino sunaikinti raketomis: šįkart teismą Hagoje
12:15 | Kinijos prezidento lėktuvas nusileido Maskvoje
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Maskvą į aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Kovo 20-osios popietę vietos laiku prezidentas Xi Jinpingas specialiu lėktuvu atskrido į Rusijos sostinę Maskvą“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.
11:43 | Kremlius: V. Putinas ir Xi Jinpingas aptars Pekino pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per derybas Maskvoje aptars Pekino pateiktus pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.
„JAV laikosi savo pozicijos, kuria siekiama pakurstyti konfliktą, sudaryti kliūtis sumažinti kovos intensyvumą ir tęsti ginklų tiekimą Ukrainai“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
Kyjivas savo ruožtu pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.
„Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė. Pirmas ir svarbiausias punktas – Rusijos okupacinių pajėgų pasidavimas arba išvedimas iš (Ukrainos teritorijos) pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
11:22 | ES parengė 2 mlrd. eurų vertės amunicijos planą Ukrainai
Europos Sąjungos ministrai pirmadienį sieks pasirašyti 2 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių.
Kyjivas skundžiasi, kad jo pajėgos turi taupyti savo amuniciją, ilgiau kaip metus trunkančiai Rusijos invazijai virtus žiauriu ir sekinančiu karu.
Ukraina pranešė ES, kad nori gauti 350 000 sviedinių per mėnesį, kurie padėtų jos kariams sulaikyti Maskvos puolimą ir leistų vėliau šiais metais pradėti naujas kontrpuolimo operacijas.
10:59 | Kyjivas prieš Xi Jinpingo vizitą Maskvoje: Rusija turi išvesti savo karius iš Ukrainos
Kyjivas pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos likus kelioms valandoms iki Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukiamo vizito į Rusiją – pirmojo nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios.
„Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė. Pirmas ir svarbiausias punktas – Rusijos okupacinių pajėgų pasidavimas arba išvedimas iš (Ukrainos teritorijos) pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
10:42 | Kinija: V. Putino arešto orderį išdavęs TBT turėtų vengti „dvejopų standartų“
Kinija pirmadienį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), išdavusį Rusijos lyderio Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais, vengti „dvejopų standartų“ ir gerbti valstybių vadovų neliečiamybę.
Teismas turėtų „laikytis objektyvios ir nešališkos pozicijos, gerbti valstybių vadovų neliečiamybę... pagal tarptautinę teisę“, eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Jis taip pat paragino TBT „vengti politizavimo ir dvejopų standartų“, pabrėžė, kad konflikto Ukrainoje sprendimas vis dar yra „dialogas ir derybos“.
09:59 | ISW: Ukraina gali pereiti į kontrpuolimą
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pastebi, kad Rusijos puolimo tempas Rytų Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sulėtėjo, o tai rodo, kad Rusijos puolimas Donbase gali artėti prie kulminacijos.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai įvykdė vietinę kontrataką į pietvakarius nuo Bachmuto, Rusijoje vykstant intensyvesnėms diskusijoms dėl galimo Ukrainos kontrpuolimo Bachmuto apylinkėse. Ir šios diskusijos rodo, kad „Rusai vis labiau abejoja dėl Rusijos kariuomenės gebėjimo išlaikyti iniciatyvą aplink Bachmutą“, teigia ISW analitikai.
Be to, Ukrainos kariuomenė ir toliau pabrėžia, kad didžiuliai Rusijos karių praradimai aplink Vuhledarą labai susilpnina Rusijos puolimo potencialą Donecko srityje.
Atsižvelgiant į karo veiksmų tendencijas, anot ekspertų, „Ukraina turi visas galimybes pasinaudoti iniciatyva ir pradėti kontrpuolimą kritiniuose dabartinės fronto linijos sektoriuose“.
09:18 | Lenkija stos į karą, jei Ukraina pralaimės – Lenkijos ambasadorius
Anot jo, Varšuva paprasčiausiai neturės pasirinkimo.
08:52 | Oro pavojus
Visoje Ukrainoje pirmadienio rytą aidi oro pavojaus sirenos.
08:16 | Okupantai grasina Chersono gyventojams
Okupuotoje Chersono srities teritorijoje rusai vietos gyventojams, neturintiems Rusijos Federacijos pasų, grasina neteisėtu įkalinimu ir smurtu, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Chersono srityje rusų okupantai grasina Rusijos paso neturintiems civiliams baudžiamaja atsakomybe“, – skelbia generalinis štabas naujausioje savo suvestinėje.
07:44 | Zelenskis: Putinui išduotas arešto orderis – lūžis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį pavadino lūžio tašku.
„Ši savaitė pagaliau atnešė tikrai reikšmingą tarptautinį teisinį rezultatą Ukrainai, teisingumui. Yra Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis suimti Rusijos lyderį, ir tai yra lūžio taškas. Akimirka, po kurios tampa aišku, kad šios Rusijos agresijos pabaiga bus visa jos atsakomybė.
Atsakomybė už kiekvieną smūgį prieš Ukrainą, už kiekvieną sunaikintą gyvybę, už kiekvieną ištremtą Ukrainos vaiką... Ir, žinoma, už kiekvieną pasaulio destabilizacijos apraišką, kilusią dėl Rusijos agresijos“, – savo naktinėje kalboje sakė Ukrainos lyderis.
07:00 | Xi Jinpingas ir V. Putinas pasidžiaugė ryšiais prieš „taikos kelionę“ į Maskvą
Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasidžiaugė savo aljanso tvirtumu, kinų vadovui vykstant į Maskvą, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas su tarptautinėje izoliacijoje atsidūrusiu Rusijos prezidentu.
Xi Jinpingas savo vizitą apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“, nors Vakarų šalys kritikuoja Kiniją dėl, jų nuomone, tylaus Rusijos karo Ukrainoje palaikymo ir diplomatinės priedangos.
„Tikiuosi bendradarbiauti su prezidentu Putinu, kad kartu priimtume naują santykių viziją“, – rašė Xi Jinpingas pasirašytame straipsnyje Rusijos laikraštyje „Russian Gazette“, kurį taip pat perdavė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Kinija stengėsi vaizduoti save kaip neutralią Ukrainos karo šalį, o jos Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad Pekinas „atliks konstruktyvų vaidmenį skatinant taikos derybas“ tarp Kyjivo ir Maskvos.
V. Putinas palankiai įvertino Pekino veiksmus dėl Ukrainos, kurie rodo norą atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ nutraukiant konfliktą, ir teigė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai yra „aukščiausiame taške“.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį pasmerkė netikėtą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Mariupolio uostamiestį, kurį pernai užėmė Maskvos pajėgos.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Mariupolio mieste, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, praėjus beveik metams po to, kai Maskva pareiškė užėmusi šį strateginį uostamiestį. Šeštadienį V. Putinas viešėjo okupuotame Kryme, minėdamas 9-ąsias aneksijos metines.
► Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste per Rusijos pajėgų smūgius šeštadienį žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė miesto meras, apkaltinęs Maskvą per šią ataką panaudojus kasetines bombas.
