Karas Ukrainoje

Ukrainos spec. padalinys vykdė karines operacijas Sudane prieš Rusijos samdinius „Wagner“ ir jų vietinius sąjungininkus, patvirtino skelbiama informaciniame kanale „Babel“, remiantis šaltiniais Ukrainos spec. tarnybose. Anksčiau informaciją apie ukrainiečių karius Afrikoje skelbė CNN. Ukrainos spec. tarnybos, tikėtina, iš oro atakavo Sudano pajėgas, siejamas su „Wagner“ smogikais, skelbiama šių metų rugsėjo pabaigos CNN straipsnyje.

Švedija penktadienį pranešė, kad Ukrainai skirs 2,2 mlrd. Švedijos kronų (190 mln. eurų) vertės karinės įrangos ir svarsto galimybę atsiųsti naikintuvų „Gripen“. Didelę karinės pagalbos dalį sudaro šaudmenys ir atsarginės dalys ginklų sistemoms, kurias Švedija jau yra suteikusi Kyjivui. „Esame pasirengę ilgam karui, todėl privalome teikti tvarią paramą ilgą laiką“, – sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. Švedija taip pat tieks palydovinio ryšio įrangą ir apmokys Ukrainos karius.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos esą niekada nesitaiko į civilinę infrastruktūrą, Kyjivui apkaltinus Maskvą dėl daugiau kaip 50 gyvybių nusinešusios raketų atakos Ukrainos rytuose esančiame Hrozos kaime. „Kartojame, kad Rusijos kariuomenė nesmogia civiliniams taikiniams. Smūgiai suduodami kariniams taikiniams, vietoms, kur susiburia kariškiai“, – kasdienėje spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos žiniasklaida atskleidė daugiau apie informacijos apie tragiško Rusijos kariuomenės išpuolio Hroza kaime, Charkivo srityje (Ukraina), aplinkybes. Anksčiau jau buvo skelbta, kad raketa pataikė į pastatą, kuriame susirinko šarvoti artimojo susirinkę žmonės. Žuvusiųjų skaičius jau pasiekė 52 asmenis, įskaitant 6-metį vaiką. Ukrainiečių UNIAN rašoma, kad Hroza kaime spalio 5-ąją buvo atsisveikinama su iš ten kilusiu Andrijumi Kozyriumi. Laidotuves gimtinėje organizavo jo sūnus Denisas.

Prie karo nusikaltimus Ukrainoje tiriančių grupės prisijungė Europolas, penktadienį pranešė prokuratūra. Anot prokuratūros, Europolas tapo jungtinės tyrimo grupės (JTG) dėl įtariamų pagrindinių tarptautinių nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje, dalyviu.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį aktyviau bendradarbiauti padedant Ukrainai eksportuoti grūdus ir maksimaliai išnaudoti Klaipėdos uosto pajėgumus. Neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime Granadoje, Ispanijoje G. Nausėda ir M. Morawieckis penktadienį aptarė regiono saugumą, paramą Ukrainai, grūdų eksporto per Baltijos jūros uostus klausimą, pranešė Prezidentūra.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro biuras penktadienį pranešė, kad smūgio, per kurį žuvo mažiausiai 51 į šermenis Ukrainos Hrozos kaime susirinkęs žmogus, kaltininkė greičiausiai buvo Rusijos paleista raketa. „[Šiuo metu] labai sunku visiškai tiksliai nustatyti, kas įvyko, tačiau, atsižvelgiant į vietą, į tai, kad buvo smogta kavinei, manoma, kad tai buvo Rusijos raketa“, – sakė biuro atstovė Elizabeth Throssell.

Lietuvos oro uostai skelbia papildomų darbuotojų paiešką: šiuo metu nuolatiniam darbui Vilniuje aktyviausiai ieškoma daugiau kaip 20 keleivių patikros (aviacijos saugumo) specialistų. Taip pat darbo galimybės siūlomos ir terminalo asistentams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad aviacijos saugumo specialistai, praėję specialius mokymus, per mėnesį gali uždirbti apie 1 300 eurų (po mokesčių), dirbdami slenkančiu grafiku (pamainomis) po 3–4 dienas per savaitę.

Praėjusią naktį Rusija vėl dronais atakavo Ukrainą, iš Krymo Čaudos kyšulio buvo paleisti 33 bepiločiai, platformoje „Telegram“ pranešė ukrainiečių oro pajėgos. Ukrainos pajėgos sunaikino 25 dronus „Shahed-131/136“ Odesos, Mykolajivo, Charkivo, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Žytomyro srityse, sakoma pranešime.

Per Rusijos ketvirtadienį surengtą smūgį Ukrainos rytuose esančiame kaime žuvo mažiausiai 51 į šermenis susirinkęs žmogus, o Vakarų lyderiai reiškė pasipiktinimą šiuo išpuoliu, kurį viena Jungtinių Tautų pareigūnė pavadino siaubinga ataka. Naujienų agentūros AFP žurnalistai įvykio vietoje matė, kaip gelbėtojai iš griuvėsių išnešė vieną žuvusįjį, ir kelis ant žemės suguldytus apanglėjusius kūnus civiliniais drabužiais. Kiti žuvusieji buvo baltuose lavonmaišiuose.

Atsiradus JAV ir Europos šalių ginčams dėl karinės pagalbos Ukrainai naštos pasidalijimo ir ginkluotės suteikimo JAV karo tyrimų instituto ekspertas Jamesas Dubikas, kuris taip pat yra JAV kariuomenės atsargos generolas leitenantas, pareiškė, kad „ankstesnė karta stebėtų jus su siaubu“. Dabartinei kartai amerikiečių ir Europos politikų reiktų imti pavyzdį iš savo protėvių, kurie nugalėjo Antrajame pasauliniame kare, ir kur kas ryžtingiau, be kažkokių pasvarstymų „o ką atsakys Putinas?“, padėti ...

Rusams penktadienį smogus Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivui žuvo du žmonės, dar 28 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis su Rusija besiribojančiame regione, nuolat apšaudomas nuo praėjusių metų vasario, kai į šalį įsiveržė Maskvos pajėgos. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad iš po griuvėsių ištrauktas 10 metų vaiko kūnas. Ministras nurodė, kad sužeisti 28 žmonės.

Ukrainos pajėgos tęsė puolimo veiksmus Bachmuto ir Zaporižios srityse, kur pasiekė teritorinių pergalių, skelbiama JAV Karo tyrimų instituto kasdienėje ataskaitoje. Rusija tuo metu bando atgauti pozicijas Zaporižios srityje ir netoli Avdijivkos, o naktį atakavo Charkivo centrą raketomis. Pranešama, kad ukrainiečiai pastarosiomis dienomis tęsia rusų pozicijų Robotynėje spaudimą, kur pavyksta atsikovoti dalį teritorijos.

Maskva penktadienį pranešė sunaikinusi aštuonis Ukrainos dronus Rusijos vakaruose po to, kai pati smogė daugybę gyvybių nusinešusį smūgį ukrainiečių kaimui kitapus fronto linijos. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad bandymai surengti bepiločių orlaivių atakas Belgorode ir Kurske įvyko vėlai ketvirtadienį. „Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį iš lėktuvo tipo bepiločio orlaivio prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje buvo sužlugdytas“, – sakoma „Telegram“ žinutėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad turi aiškius susitarimus iš Europos šalių gauti daugiau oro gynybos sistemų ir artilerijos. „Turėsime daugiau oro gynybos – yra aiškūs susitarimai“, – sakė jis savo vakarinėje kalboje po dalyvavimo Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Ispanijos mieste Granadoje. „Tai labai svarbu prieš žiemą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo apie tai, kad šiandieną pagrindinė Ukrainos žinia pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti.   „Mūsų pagrindinė žinia šiandieniniam pasauliui yra ta, kad blogis neturi teisės nugalėti. Ir tik dabar, tik Ukrainoje, galima išlaikyti šią principinę moralinę poziciją. Bet visi kartu!“ – vaizdo pranešime kalbėjo V. Zelenskis.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos išpuolį, per kurį Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai 51 žmogus.  Vašingtono teigimu, šis išpuolis rodo, kad JAV turi ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai. „Tai neįtikėtinai siaubinga Ukrainos žmonėms“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. „Todėl darome viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai“, – pridūrė ji.

Atsižvelgiant į lėtą atsakomojo puolimo sausumoje tempą, Ukraina sugebėjo pasiekti daug reikšmingesnių laimėjimų jūroje, kurių visuomenė iš esmės nepastebėjo. Apie tai rašo britų leidinys „The Guardian“, analizuodamas atakas prieš Rusijos taikinius okupuotame Kryme.  „Ukraina bent iš dalies susigrąžino Juodąją jūrą ir pavertė ją draudžiamąja zona Rusijos karo laivams – tai didelis pasiekimas, turint omenyje, kad Ukraina iš viso neturi reikšmingo laivyno“, – rašo leidinys.

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė, kad gelbėjimo operacija, kurios metu buvo ieškoma žmonių, išgyvenusių per ketvirtadienio Rusijos apšaudymą šalies šiaurės rytinėje Charkivo srityje, buvo baigta. Atakos metu žuvo 51 žmogus. „19 val. 20 min. (vietos ir Lietuvos laiku) avariniai ir gelbėjimo darbai Kupjansko rajono Hrozos kaime baigti“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzus Ispanijoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Berlynas siekia Kyjivui perduoti daugiau vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų „Patriot“. „Vokietija stengiasi suteikti Ukrainai papildomų „Patriot“ sistemų žiemos mėnesiams. Esu dėkingas Vokietijai už paramą ginant mūsų laisvę ir žmones“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Pasaulis turi suprasti, kad branduolinis šantažas, kurio Maskva periodiškai griebiasi, jau yra branduolinio ginklo panaudojimas, Ukrainos radijui kalbėjo Tarptautinio Ukrainos pergalės centro įkūrėja, Antikorupcijos centro vadovė Daria Kaleniuk.   „Rusija jau naudoja branduolinius ginklus, viešai sakydama, kad tai daro. Ši įbauginimo priemonė jau yra branduolinio ginklo naudojimas. Visas pasaulis kalba apie branduolinio eskalavimo grėsmę.

Slovakija įšaldė sprendimą teikti karinę pagalbą kaimyninei Ukrainai, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentūra. Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Netoli Bachmuto pastebimi „Wagner“ samdiniai, tačiau jų fronte tėra iki 600 karių, todėl tai nebėra rimta jėga, kuri galėtų paveikti situaciją mūšio lauke, sako Ukrainos karybos ekspertas Sergejus Grabskis.  „Šiam vienetui, jau tapusiam istoriniu eksponatu, skiriame daug laiko, nes būtent mūsų aktyvių veiksmų ir Bachmuto gynybos operacijos vykdymo dėka „Wagner“, kaip atskiras kovinis vienetas, tapo pėstininkų kovos vienetu. Rusijos okupantai buvo sunaikinti.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos teisiniai ginčai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) su kai kuriomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl ukrainietiškų grūdų eksporto draudimo buvo sustabdyti. „Manome, kad ši problema bus pašalinta per artimiausias savaites ir mėnesius (...) Kol ieškome praktinio sprendimo, mūsų ginčai PPO kol kas sustabdyti“, – agentūra „Interfax-Ukraina“ citavo Ukrainos prekybos viceministrą Tarasą Kačką.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Grozos gyvenvietę, Charkivo srityje. Ukrainos specialiosios tarnybos pateikė daugiau detalių apie kruviną ataką.   Skelbiama, kad atakos metu žuvo 51 žmongus, tarp kurių buvo ir 6-metis berniukas. Grozos gyvenvietėje viso gyvena kiek daugiau nei 300 žmonių.  Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad, pirminiais duomenimis, į parduotuvę ir kavinę pataikė „Iskander“ raketa.

Ketvirtadienį, apie 13 val. 15 min. vietos laiku, Rusijos kariuomenė apšaudė Groza gyvenvietės (Kupjansko rajonas, Charkivo sritis, Ukraina) parduotuvę ir kavinę. Vietos administracijos atstovų teigimu, iš griuvėsių buvo ištraukti 51 žuvusiojo kūnai, tarp jų ir 6-mečio berniuko. Dar 6 žmonės, įskaitant ir 1 vaiką, buvo sužeisti. Gelbėtojai tęsia darbus tragedijos vietoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad jei karas Ukrainoje bus įšaldytas, Rusija 2028 metais gali pulti kitas šalis, tarp jų – ir Baltijos šalis. „Rusija dabar svarsto įvairius ateinančių metų scenarijus. Vienas iš jų yra ypač pavojingas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pasirengęs padėti Ukrainai pasiruošti valstybės skolinių įsipareigojimų restruktūrizavimui, viešai pareiškė fondo misijos vadovas Gavinas Gray'us. „Bendrąja prasme turėtų būti siekiama atlikti restruktūrizavimą, kuris atitiktų TVF programą, padėtų užtikrinti, kad skola išliktų tvari, ir padėtų užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu, pasibaigus karui, Ukraina nebūtų pernelyg įsiskolinusi, kad ekonomika galėtų atsigauti“, – sakė jis.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ 2022 metų lapkritį pasirašė kontraktą su viena Kinijos firma dėl dviejų palydovų įsigijimo ir iš jų daromų atvaizdų naudojimo savo žvalgybos darbui, prisidedant prie Rusijos invazijos Ukrainoje, rodo naujienų agentūros AFP matytas dokumentas.

Siekiant prisidėti prie sugriautų mokyklų Ukrainoje atstatymo, Vilniuje ketvirtadienį prasideda architektūros ir švietimo ekspertų iš Ukrainos bei Lietuvos kūrybinės dirbtuvės. Dirbtuvių tikslas – parengti projekto „Ateities mokykla Ukrainoje“ architektūrinio konkurso užduotį ir rekomendacijas dėl vertinimo kriterijų. „Žinau, kad yra daug iniciatyvų ką nors sukurti, tačiau, mūsų nuomone, kartais skirtingos šalys sako, kad žino geriau nei ukrainiečiai, ko reikia ukrainiečiams.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį perspėjo, kad jei dėl politinių nesutarimų Vašingtone sumažės JAV parama Ukrainai, Europa negalės užpildyti atsiradusios spragos. „Ukrainai reikia ne tik Europos Sąjungos (...) bet ir JAV paramos“, – atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis. „Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Na, Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – pridūrė jis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios praėjusių metų vasarį be žinios dingo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug civilių. „Šiuo metu ieškoma daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, dingusių ypatingomis aplinkybėmis. Iš jų 11 tūkst. yra civiliai, o apie 15 tūkst. – kariškiai“, – per televiziją sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pripažino nerimaujantis dėl to, kad Vašingtono politinė retorika prieš kitais metais įvyksiančius rinkimus galėtų pakirsti JAV paramą Kyjivui. Atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimą Granadoje V. Zelenskis sakė, jog Ukraina buvo patikinta dėl JAV prezidento Joe Bideno paramos, bet pripažino, kad Jungtinėms Valstijoms šis rinkimų periodas bus sunkus. „Skirtingi balsai. Kai kurie balsai labai keisti.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį įspėjo, kad Rusija gali atakuoti civilinius laivus Juodojoje jūroje, užminuodama Ukrainos uostų prieigas ir suversdama kaltę Ukrainai. Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Juodojoje jūroje atakavo civilinį laivą krovininį raketomis, tačiau jas sėkmingai perėmė oro gynyba.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinio Ukrainos Chersono miesto centrą žuvo du žmonės, pranešė Generalinė prokuratūra. Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Chersono centrą.  Buvo apšaudyti gyvenamieji pastatai ir negyvenamosios patalpos, žuvo du civiliai gyventojai – gatvėje buvę vyras ir moteris.  Duomenys apie sužeistuosius tikslinami, nurodė prokuratūra.

Moldova vyriausybė įvedė apribojimus grūdų importui iš Ukrainos – jis bus licencijuojamas, skelbia šalies žiniasklaida, remdamas vyriausybės spaudos tarnyba. Priimdama tokį sprendimą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija jį motyvavo būtinybe apsaugoti vidaus rinką.

Jungtinių Tautų tyrėjai nustatė, kad pernai kruviną sprogimą kalėjime okupuotoje Rytų Ukrainoje, dėl kurio Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą, sukėlė ne ukrainiečių raketos HIMARS. 2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo mažiausiai 51 ukrainietis karo belaisvis. Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino surengus išpuolį.

Graikija pasiūlė savo uostus Egėjo jūros pakrantėje kaip dar vieną koridorių ukrainietiškų grūdų eksportui, Rusijos karo laivams blokuojant Ukrainos uostus prie Juodosios jūros, skelbia graikų internetinis leidinys „Kathimerini“. Kaip jau buvo skelbia, anksčiau šią savaitę Kyjivas ir Varšuva susitarė dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lenkiją į Lietuvą jų krovai Klaipėdos uoste.

Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų, trečiadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė. Puldama Ukrainą Rusija jau seniai naudojasi Irano gamybos dronais. JAV karinių jūrų pajėgų laivas konfiskavo 1,1 mln. šovinių iš laivo, kurį Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) naudojo husių sukilėliams Jemeno pilietiniame kare apginkluoti, taip pažeisdamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją.

Mažiausiai 10 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų buvo perkelti iš laikinai okupuoto Krymo uosto į Novorosijsko uostą, esantį Rusijos Federacijos Krasnodaro srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iš Sevastopolio į Novorosijską perkėlė mažiausiai 10 laivų.

Jungtinės Tautos patvirtino vaizdo įrašų, iš kurių viename užfiksuota, kaip nušaunamas ukrainiečių karys, ištaręs žodžius „Šlovė Ukrainai“, o kitame – kariui nukertama galva, autentiškumą. Vaizdo įrašų autentiškumas patvirtintas JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje. Iš viso JT prabilo apie dar šešias Ukrainos karo belaisvių egzekucijas be teismo, sutelkdamos visuomenės dėmesį į žiaurų Rusijos okupantų elgesį su Ukrainos kovotojais.

Ketvirtadienio naktį Rusija vėl atakavo Ukrainą dronais „Shahed“, o ukrainiečių oro gynyba vien šalies pietuose sunaikino 24 jų, pranešė Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovė Natalia Humeniuk. „Naktis vėl buvo nerami. (...) Jau yra preliminarūs rezultatai – mūsų atsakomybės zonoje – pietiniuose, pietrytiniuose regionuose – sunaikinti 24 „Shahed“ (...). Galutinius rezultatus dar apibendrinsime ir paskelbsime“, – sakė ji per telemaratoną.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą Ukrainai, nepaisant politinių neramumų Vašingtone. „Esu labai įsitikinęs, kad Amerikos Kongresas suteiks reikiamą paramą Ukrainai“, – sakė O. Scholzas žurnalistams Berlyne po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). J. Bidenas antradienį skambino sąjungininkams, kad aptartų šį klausimą.

Ukrainos karo apžvalgininkas Petro Černikas sako, kad okupantai ruošiasi galimam Krymo tilto sunaikinimui, nes paskutiniu metu rusai pradėjo tobulinti ir rengti naujas geležinkelio linijas laikinai okupuotose teritorijose.   Pasak karo eksperto, Rusija suvokia, kad Ukraina gali prasibrauti per pietinį frontą ir pasiekti šiaurinę Azovo sritį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija turi daug draugų Europoje, tačiau savo pozicijos tokie žmonės garsiai nereiškia ir tai nutyli, skelbia propagandinė Rusijos naujienų agentūra TASS.   Pasak V. Putino, Vakaruose yra daug „tradicinių vertybių“ šalininkų, tačiau jie elgiasi tyliau nei oponuojanti pusė. Kaip ir dera Kremliaus propagandinei linijai, V. Putinas savo komentare kalbėjo apie draugus, kuriuos reikia gelbėti nuo supuvusių Vakarų.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį nurodė, kad artimiausiu metu ketina pasakyti kalbą apie paramos Ukrainai svarbą. Apie tai jis paskelbė didėjant spaudimui, susijusiam su tuo, kad į JAV vyriausybės savaitgalį sudarytą biudžeto susitarimą, kuris buvo pasiektas priešinantis griežtosios linijos respublikonams, nebuvo įtraukta jokia nauja pagalba Kyjivui.

Rusija dalį Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno iš nuolat Ukrainos pajėgų atakuojamo Sevastopolio perkelia į Novorosijską Krasnodaro srityje, skelbia UNIAN, cituodami „Meduza“.  Analitikas MT Andersonas spalio 2 dieną pasidalino „Planet Labs“ palydoviniais vaizdais, kurie rodo, kad dvi fregatos „Admiral Essen“ ir „Admiral Makarov“, taip pat trys povandeniniai laivai, penki dideli desantiniai laivai ir keli maži raketiniai laivai buvo perkelti į Novorosijską.

JAV perdavė Ukrainai iš Irano konfiskuotus ginklus ir šovinius, o tai gali padėti Ukrainos kariuomenei, kuri turi kritinį amunicijos trūkumą, skelbia CNN.   Trečiadienį JAV centrinė vadovybė paskelbė, kad pirmadienį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau perdavė daugiau nei milijoną konfiskuotų Irano šaudmenų.  „Vyriausybė įgijo nuosavybės teisę į šiuos ginklus 2023 m. liepos 20 dieną“, – sakoma pareiškime.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Razmanas Kadyrovas ėmė viešai ginti Rusijos propagandistę Margaritą Simonian, kuri pasidalijo šokiruojančia mintimi, kad Rusijai virš Sibiro reikėtų susprogdinti termobranduolinę bombą, taip „pamokant“ Vakarus ir atjungiant viso pasaulio elektroniką.   Dėl tokių M. Simonian žodžių net pačioje Rusijoje kilo pasipiktinimas ir buvo kreiptasi į teisėsaugą, tačiau Kremliaus statytinis R. Kadyrovas ėmė ją ginti.