Karas Ukrainoje

Vengrų užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šalis iš Kyjivo nori garantijų, jog Vengrijos bankas, neseniai išbrauktas iš Ukrainos Rusijos karo rėmėjų sąrašo, ateityje nebus vėl į jį įtrauktas, o tai yra ženklas, kad Budapeštas gali būti nepasirengęs atšaukti savo veto dideliam karinės pagalbos Ukrainai paketui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Azerbaidžano vadovas Ilhamas Aliyevas telefoninio pokalbio metu patvirtino abiejų šalių teritorinio vientisumo principus. Pokalbis įvyko po to, kai praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės operacijos Azerbaidžanas perėmė Kalnų Karabacho kontrolę. „Dar kartą patvirtinome savo įsipareigojimą laikytis valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo principų“, – teigė abu vadovai.  Telefoninio pokalbio įrašą paskelbė Ukrainos prezidento biuras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta, kad šalyje karo metu gali būti surengti prezidento rinkimai.   Kad rinkimai įvyktų, valdžia turi įvykdyti kelias sąlygas, televizijai „Sky TG24“ kalbėjo V. Zelenskis.   „Situacija sudėtinga, bet rinkimai Ukrainoje gali įvykti, jei parlamentui pavyks išspręsti visas problemas. Svarbu rinkimus organizuoti saugiai, kad žmonės balsuotų be grėsmės būti užpulti.

Ukraina nurodė, kad trečiadienio naktį Belgorodo pasienio regione smogė Rusijos oro gynybos sistemai. Nuo birželio, kai Kyjivas pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai kaltina ukrainiečių pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir apšaudymų. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) naujienų agentūrai AFP sakė, kad ukrainiečių pajėgos smogė strateginei oro gynybos sistemai netoli Rusijos miesto Belgorodo.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį paragino sąjungininkes Vakaruose toliau ginkluoti Ukrainą, kad ši galėtų atremti Rusijos invaziją. „Mūsų sąjungininkams sakau: jei duosime prezidentui [Volodymyrui] Zelenskiui įrankius, ukrainiečiai užbaigs darbą“, – sakė R. Sunakas Konservatorių partijos suvažiavime Anglijos šiaurėje. Jis kalbėjo tokiu metu, kai iškilo tam tikrų abejonių dėl kai kurių valstybių karinės paramos Kyjivui.

Rusų okupantai padidino avarijos tikimybę Zaporižios atominėje elektrinėje, pakeisdami 4-ojo elektrinės bloko būseną nuo „šaltos“ į „karštą“. Apie tai „Telegram“ skelbia atominės elektrinės operatorius „Enerhoatom“.  „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas pažymėjo, kad tokie okupantų veiksmai lemia neišvengiamą saugai svarbios gamyklos įrangos ir sistemų dėvėjimąsi.

Rusijos vadai kalinių kuopos „Štorm-Z“ karius puolimo metu naudoja kaip patrankų mėsą, skelbia „Reuters“, remdamasis savo šaltiniais Rusijos kariuomenėje.  Pasak vieno neįvardyto rusų kario, dalyvavusio mūšiuose prie Bachmuto, Rytų Ukrainoje, jo vadas kartą jam įsakė palikti „Štorm-Z“ karius ir leisti jiems mirti. Jis tvirtina įsakymui nepaklusęs. „Jei komendantai pagauna žmogų, kuriam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nedelsdami siunčia juos į „Štorm-Z“, – tvirtino karys.

Rusijos teismas trečiadienį už akių skyrė pusdevintų metų kalėjimo bausmę buvusiai valstybinės televizijos žurnalistei Marinai Ovsianikovai, kuri per tiesioginę transliaciją protestavo prieš prezidento Vladimiro Putino karą Ukrainoje. Ji pripažinta kalta esą melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.

Rusijos oro gynyba, tikėtina, numušė vieną savo orlaivių, trečiadienį skelbia britų žvalgyba. „2023 metų rugsėjo 28 dieną Rusijos oro gynybos, labai tikėtina, numušė vieną iš savo daugiafunkcinių naikintuvų Su-35S virš Tokmako, maždaug 20 km už dabartinės fronto linijos“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame britų Gynybos ministerijos pranešime, kuriame minimas rusų okupuotas Ukrainos miestas.

Rusija trečiadienį pranešė, kad per naktį vakaruose sunaikino daugiau kaip 30 ukrainiečių dronų ir teigė, kad jos lėktuvai taip pat užkirto kelią Ukrainos mėginimui prasiskverbti į Krymą jūra.

NATO šalys jau mato savo ginklų atsargų dugną, todėl tolesnis tiekimas Ukrainai turėtų būti vykdomas iš naujai pagaminamų ginklų. Tai Varšuvos saugumo forume antradienį pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. Anot jo, dešimtmečius trukusios nepakankamos investicijos į NATO karo pramonės kompleksą lėmė tai, kad šalys partnerės buvo priverstos aprūpinti Ukrainą ginkluote iš savo kariuomenių arsenalų, tačiau dabar jų amunicijos sandėliai jau pustuščiai.

Donecko srityje, Rytų Ukrainoje, žuvo savanoris Latvijos karys, skelbia Latvijos žiniasklaida, remdamasi kario bendražygio liudijimais. Latvijos kanalas LSM skelbia, kad savanoris per bepiločio orlaivio išpuolį žuvo netoli Lymano.  Jo vardas ir šaukinys kol kas neatskleidžiami; nėra oficialaus patvirtinimo nei iš Ukrainos, nei iš Latvijos valdžios institucijų. Tiesa, informaciją apie latvio savanorio žūtį patvirtino buvęs Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Juris Dalbins.

Nematant karo Ukrainoje pabaigos, Vakarų politikai ir visuomenė pamažu praranda norą paremti ukrainiečius daugiau nei mosuojant mėlynai geltonomis vėliavomis Europos miestų gatvėse, britų leidinyje „The Guardian“ rašo politikos apžvalgininkė Gabi Hinsliff.  Žurnalistė pastebi, kad pradinį emocinį pakilimą ir pasirengimą bet kokia kaina padėti Ukrainai išgyventi dabar keičia „kažkoks keistas viešas stuporas (sąstingis, – red. past.

Antradienio vakarą pranešama apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolyje.   Apie neramumus praneša Ukrainos žiniasklaida, remdamiesi vietiniais „Telegram“ kanalais.   Skelbiama, kad Sevastopolyje aidi oro pavojaus sirenos, buvo sustabdytas oro ir sausumos viešasis transportas.   Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba numušė Ukrainos paleistą raketą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino Armėnijos parlamento sprendimą ratifikuoti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) steigimo sutartį. Šis Jerevano sprendimas papiktino istorinę Armėnijos sąjungininkę Maskvą. „Kremliaus autokratui pasaulis darosi vis mažesnis“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“, turėdama omenyje Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui TBT išduotą arešto orderį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs ilgalaikiam karui su Ukraina, sako britų politologas bei konsultacinės įmonės „Mayak Intelligence“ vadovas Mark Galeotti.  Pasak eksperto, „amžinasis karas“ šiuo metu yra V. Putino tikslas, rašoma Ukrainos leidinyje UNIAN.  „Tai skamba kaip niūri perspektyva, bet V. Putino požiūriu tai turi ir aiškių pranašumų“, – sakė M. Galeotti.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino pagrindinius savo sąjungininkus koordinuoti paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai. Prezidento administracija nurodė, kad jis kalbėjosi su Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO vadovais bei Prancūzijos užsienio reikalų ministre.

JAV Gynybos departamentas pranešė esantis pasirengęs perduoti Ukrainai kai kurias tolimojo nuotolio ATACMS raketas, aprūpintas kasetiniais šaudmenimis, kai tik JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtins jų perdavimą.   Apie tai „Bloomberg“ kalbėjo JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Dougas Bushas, cituoja „UNIAN“.   Pasak pareigūno, JAV jau apsisprendė, kokias ATACMS raketas gaus Ukraina.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas teigia, kad atakos iš Baltarusijos pusės rizika vis dar išlieka, nes Rusijai lojalios šalies teritorijoje Kremlius ir toliau telkia karinę techniką.  „Ir šiandien prie mūsų šiaurinių sienų taip pat dislokuotos karių grupės. Ten stiprinama oro gynyba, taip pat įvairių tipų užtvarai, tarp jų ir minos. Galima tikėtis visko“, – Ukrainos žiniasklaidai kalbėjo J. Ignatas.

Ukraina planuoja susigrąžinti iš užsienio pažeidėjus, kurie išvyko nelegaliai, bėgdami nuo mobilizacijos, pažymėjo šalies vidaus reikalų ministras Ihoris Klimenka. Ukrainoje pripažįstama, kad tai padaryti nebus lengva, kol kas pasitaikė tik vienetiniai atvejai, kuomet pavykdavo teismuose įrodyti, jog asmenys darė nusikaltimus išvykdami iš šalies.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad lankosi fronto zonose šalies rytuose, kur Rusijos kariai spaudžia ukrainiečių pajėgas. „Šiandien lankome mūsų brigadas, vykdančias kovines užduotis viename iš karščiausių (fronto) rajonų – Kupjanske–Lymane“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Šiąnakt Kyjive vienas karys sušaudė iš automato du savo kolegas ir pabandė pabėgti, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Pirminiais duomenimis, žmogžudys galėjo būti apgirtęs. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, kol kas nėra aišku. Naktį į spalio 3-ąją Ukrainos sostinėje kilo konfliktas tarp kelių ukrainiečių karių. Vienas jų sušaudė du savo bendražygius iš automato „Kalašnikov“, skelbiama „Focus“. „Šiandien, apie 1 val. 30 min.

Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste. Tai pirmas žingsnis sprendžiant Ukrainos ir Lenkijos konfliktą dėl grūdų. Šis susitarimas reiškia, kad ukrainietiški grūdai, visų pirma skirti Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, bus gabenami tiesiai per Lenkiją, išvengiant jų sustojimo pasienyje su Ukraina.

Europos Sąjunga dar kartą patvirtino savo ilgalaikę paramą Ukrainai pirmadienį, kai Kyjive susitiko Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai. Šis susitikimas įvyko didėjant ES narių nesutarimams dėl paramos Ukrainai, o Kyjivui tęsiant kontrpuolimą.  Be to, didėja susirūpinimas dėl JAV paramos Ukrainai, nes savaitgalį sudarytame vyriausybės biudžeto susitarime, kuris buvo pasiektas susidūrus su griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimu, nenumatyta nauja pagalba Kyjivui.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sukritikavo agresyvias Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas ir pabrėžė, kad didins spaudimą V. Putinui tam, kad jis suvoktų savo logikos klaidingumą. V. Scholzas atkreipė dėmesį, kad V. Putino pasaulėžiūra leidžia jam bet kaip perbraižyti Europos žemėlapį, brėžiant linijas pagal principą: „šitai jūsų, šitai mūsų“. Tačiau taip būti neturėtų, pirmadienį kalbėdamasis su Vokietijos miesto Hamburgo gyventojais kalbėjo O. Scholzas.

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikinti 29 rusų paleisti dronai ir viena sparnuotoji raketa. Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, naktį į antradienį rusų pajėgos iš okupuoto Krymo teritorijos paleido 31 atakos droną „Shahed“ bei vieną sparnuotąją rajetą „Iskander-K“. 29 dronus ir raketą Mykolajivo ir Dnipropetrovsko srityse pavyko numušti, sakoma pranešime.

Vakar Ukrainos pajėgų į orą pakelta Rusijos lėktuvų gamykla Smolenske buvo neeilinis ukrainiečių taikinys, sako Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas.   Žvalgyba skelbia, kad be lėktuvų, gamykloje taip pat buvo gaminamos ir X-59 raketos, kurias dažnai naudodavo okupantų kariniai lėktuvai.

Rusijoje, Rostove prie Dono, kilo didžiulis gaisras.   Apie gaisrą praneša tiek propagandinė Rusijos žiniasklaida, tiek Ukrainos leidiniai.   Propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“ praneša, kad gaisras kilo pramoninėje miesto teritorijoje, kur stovi sandėliai. Skelbiama, kad gaisras toks didelis, kad liepsnos matomos iš įvairių miesto teritorijų. Gaisras jau apėmė 300 kv.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį piktai sureagavo į milijardieriaus Elono Musko socialiniame tinkle „X“ paskelbtą įrašą, kuriame pašiepiamas prezidento Volodymyro Zelenskio nuolatinis raginimas Vakarams suteikti Kyjivui karinę ir finansinę pagalbą kovai su Rusijos invazija. E. Muskas teikia Ukrainai „Starlink“ palydovines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios su rusų pajėgomis kovojančiai kariuomenei, tačiau kai kurie kritikuoja jo pareiškimus dėl karo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigia, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „taikos formulė“ tebėra vienintelis galiojantis dokumentas, galintis vesti į tvarią ir teisingą taiką, todėl ES yra pasirengusi dirbti pagal šį planą, kad užtikrintų plačią tarptautinę paramą.   Apie tai J. Borrellis kalbėjo Kyjive spaudos konferencijos metu, kuri buvo surengta po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Kremlius investuoja į Kyjivo sąjungininkų susiskaldymą, ir paragino juos susivienyti susidūrus su Rusijos spaudimu. „(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiausiai tikisi, kad Vakarai ir pasaulis pavargs šiame kare stovėti Ukrainos pusėje. Rusija tam skiria didžiulius išteklius. Tačiau mes neturėtume žaisti kartu su jais“, – per spaudos konferenciją su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu sakė D. Kuleba.

Kremlius ir toliau bando sujungti laikinai okupuotas Ukrainos žemes su žemynine Rusija. Paskelbtos palydovo nuotraukos rodo, kad Rusija tiesia naują greitkelį iš Rostovo prie Dono į okupuotą Mariupolį.   UNIAN praneša, kad apie tai skelbia „Radio Liberty“, kurie remdamasis planet.com 2023 m. spalio ir 2022 m. spalio mėn. palydovinių vaizdų palyginimu.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, daugelis stebėjosi, kodėl Rusija pradėjo šį karą, o vėliau kilo klausimas, kodėl Kremlius vis tiek atkakliai stengėsi, nepaisant didelių aukų mūšio lauke bei didelių strateginių klaidų.  1990-1992 metais KGB vadovavęs Jevgenijus Savostjanovas amerikiečių politiniame leidinyje „The Hill“ sako, kad prieš karą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė 5 klaidingus skaičiavimus, kurie iš esmės nulėmė okupantų nepasisekimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad karo jo šalyje trukmė priklausys nuo sąjungininkų paramos. Ministrai pirmadienį susirinko į pirmąjį susitikimą už valstybių narių sienų. Į Kyjivą jie atvyko, kad pademonstruotų bloko paramą Ukrainai.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Vakarų nuovargis dėl karo Ukrainoje dar labiau padidės po to, kai JAV vyriausybė, norėdama išvengti uždarymo, suabejojo dėl savo paramos Kyjivui. „Nuovargis dėl šio konflikto – nuovargis dėl visiškai absurdiško Kyjivo režimo rėmimo – augs įvairiose šalyse, įskaitant JAV“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Visgi jis pridūrė, kad Vašingtonas vis tiek toliau dalyvaus kare.

Rusų pilotas, kartu su šeima atostogaudamas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), nusprendė nebedalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą ir pasiduoti Jungtinėms Valstijoms. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Dosje Špiona“. Kanalo teigimu, Rusijos gvardijos aviacijos eskadrilės karininkas, vyresnysis leitenantas Gavričenka (šaukiniu „Gavr“) rugsėjo pabaigoje išvyko atostogauti į Dubajų, JAE, ir ten pasidavė amerikiečiams – nuvyko į JAV ambasadą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad pirmadienį Kyjive rengiamas Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas yra ženklas Maskvai, jog blokas pasiryžęs remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu. „Tai mūsų ryžtingos ir ilgalaikės paramos Ukrainai, kol ji galės laimėti, parodymas. Tai taip pat žinia Rusijai, kad ji neturėtų tikėtis mūsų nuovargio. Mes dar ilgai būsime šalia“, – sakė ji žurnalistams Kyjive.

Rusams pirmadienį apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad per rytinį apšaudymą iš artilerijos sužeistas civilis, kurio būklė kritinė. Taip pat apšaudytas policijos automobilis, nukentėjo du policininkai. Jie gydomi ligoninėje, jų būklė sunki, sakė I. Klymenka. Dar vienas asmuo patyrė nesunkių sužalojimų.

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad gerbia Slovakijos visuomenės pasirinkimą po to, kai kaimyninės šalies parlamento rinkimus laimėjo populistai, nepritariantys karinei pagalbai Kyjivui.  „Gerbiame Slovakijos žmonių pasirinkimą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

JAV Karo studijų institutas (ISW) situaciją į pietus nuo ukrainiečių neseniai atsikovotos Robotynės apibūdina kaip nestabilią, taktiškai sudėtingą ir dinamišką, kai svarbūs įtvirtinimai mūšio lauke kelis kartus keičia šeimininkus. ISW analitikai pažymi, kad Rusijos kariai vykdo taktines kontratakas Robotynės apylinkėse, kaip dalį savo „giluminės gynybos“ prieš Ukrainos puolimo operacijas vakarinėje Zaporižios srities dalyje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad bloko užsienio ministrai pirmadienį pirmą kartą susitinka už jo sienų – Ukrainos sostinėje Kyjive. „Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Turtingiausias pasaulio žmogus verslininkas Elonas Muskas sekmadienį socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“) paskelbė paveiksliuką, kuriuo pašiepė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir JAV Ukrainai teikiamą paramą. Paveiksliuke V. Zelenskio veidas įklijuotas ant kito žmogaus galvos.

Rusų okupantai į laikinai okupuoto Krymo pusiasalio miestą Simferopolį perkelia oro gynybos sistemas, taip pat stato naujas gynybines struktūras, vadinamuosius „drakono dantis“.  Apie tai skelbia Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras, remdamasis informacija iš Krymo pogrindininkų. Centras pažymi, kad Rusijos kariuomenė gavo naujų įsakymų padidinti okupacinių pajėgų gynybinius pajėgumus pusiasalyje.

Ukrainoje žuvo nuo pernai ten kovojęs estų karys savanoris Tanelis Kriggulas, šaukiniu „Stinger“. Apie tai skelbia „Postimees“, remdamasis trimis šaltiniais. Pasak leidinio, T. Kriggulas žuvo netoli Lymano miesto Donecko srityje, Rytų Ukrainoje. Karys priklausė Tarptautiniam legionui, vienijančiam užsienio karius Ukrainoje. T. Kriggulo mirtį leidiniui patvirtino trys šaltiniai, patys kovojantys Tarptautiniame  legione.

Ukrainos dronai, anot pranešimų, sėkmingai smogė į sraigtasparnių bazę Sočyje ir lėktuvų gamyklą Smolenske. Kaip rašo „Sky News“, Rusijos socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti dūmai ir sprogimai netoli Sočio Adlerio aviacijos bazės, tačiau žalos mastas nežinomas. Pasak leidinio „Ukrainska Pravda“, dėl atakos atsakinga Ukrainos karinė žvalgyba (GUR). Nurodoma, kad taikiniu galimai tapusi Smolensko lėktuvų gamykla yra valstybinės kompanijos KTRV dalis.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras sako, kad šalis artimiausiu metu nesiruošia siųsti savo instruktorių į Ukrainą, kur jie apmokytų ukrainiečių karius, praneša naujienų portalas „rbc.ua“ remdamasis „Reuters“. Anksčiau JK gynybos ministras Grantas Shappsas neatmetė galimybės, kad britų kariai rengs apmokymus vakarų Ukrainoje. Tačiau tokius teiginius paneigė JK premjeras Rishi Sunakas. Jis paaiškino, kad gynybos ministras tekalbėjo apie ateities galimybes dalį treniruočių organizuoti Ukrainoje.

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad bendradarbiauja su Vašingtonu, siekdama užsitikrinti naują karinę pagalbą po to, kai JAV įstatymų leidėjai paskutinę minutę, siekdami išvengti vyriausybės uždarymo, atsisakė naujo finansavimo Kyjivui. Šeštadienį Kongreso priimtame finansavimo projekte numatyta, kad JAV federalinės agentūros veiks dar 45 dienas, tačiau, kai kuriems griežtosios linijos respublikonams prieštaraujant, į jį neįtraukta nauja pagalba Ukrainai.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagerbė karių atminimą, kurie žuvo gindami savo šalį, praneša „Ukrinform“. Prezidentas padėjo gėlių prie žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos Šv. Mykolo aikštėje Kyjive.

Rusija sekmadienį patyrė dar vieną Ukrainos dronų ataką ir apšaudymą, per kurį buvo sužeisti trys žmonės, o vienas oro uostas buvo priverstas nukreipti skrydžius, pranešė pareigūnai. Nuo birželio pradžios, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, kelios Rusijos sritys kaltina Kyjivo ginkluotąsias pajėgas dėl beveik kasdienių dronų smūgių ir civilių taikinių bombardavimo.