2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo mažiausiai 51 ukrainietis karo belaisvis.
Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino surengus išpuolį.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje JT teisių stebėjimo misijos Ukrainoje tyrėjai teigė toliau tiriantys sprogimus ir pabrėžė, kad reikia daugiau informacijos, kad būtų galima nustatyti tikslias aplinkybes ir kas už tai buvo atsakingas.
Tačiau, anot jų, akivaizdu, kad „sprogimus sukėlė ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paleistos raketos HIMARS“.
„Barakų sienų, lubų, stogo ir langų pažeidimų laipsnis, viduje esančių gultų būklė, likusio kraterio dydis ir smūgio spindulys nėra būdingi smūgiams HIMARS raketomis“, – teigė jie.
Nuo 2014 metų Ukrainoje veikianti JT žmogaus teisių agentūros misija negavo leidimo apsilankyti kalėjime, tačiau teigė, kad išvadas padarė apklaususi daugiau kaip 50 liudytojų ir nukentėjusiųjų, taip pat išanalizavusi vaizdo įrašus ir nuotraukas.
„Net ir viena HIMARS raketa greičiausiai būtų padariusi kur kas didesnę žalą ir sunaikinusi barakus bei aplinkinę teritoriją“, – teigiama ataskaitoje, kurioje pažymima, kad liudininkai taip pat pasakojo girdėję keletą sprogimų.
Be to, tyrėjai teigė, kad iš filmuotos ir fotografuotos medžiagos „matyti smūgio vieta vakarinės sienos vidinėje pusėje ir dvi galimos prasiskverbimo pro stogą vietos“.
„Nors tikslaus ginklo tipo ir jo kilmės vietos nustatyti nepavyko, konstrukcijų pažeidimų pobūdis rodo tai, kad sviedinys skriejo rytų–vakarų trajektorija“, – teigiama ataskaitoje.
Tyrėjai paragino Maskvą suteikti nepriklausomiems stebėtojams galimybę patekti į įkalinimo įstaigą.
Kai įvyko sprogimas, Olenivkos kolonijoje buvo laikomi tūkstančiai ukrainiečių karo belaisvių, įskaitant brigados „Azov“ narius, kurie gynė plieno gamyklą „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje prieš pasiduodami Rusijos pajėgoms.
