Karas Ukrainoje

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Italija nesiųs savo karių į Ukrainą. Tai pirmadienį surengtame G7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Italijos diplomatijos vadovas Antonio Tajanis, praneša naujienų agentūra ANSA, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Pasak A. Tajanio, Italija nesiųs „nė vieno kario kariauti į Ukrainą“. „Mes padedame Kyjivui politiniu, finansiniu ir kariniu požiūriu, teikdami pagalbą, bet mes nesiųsime karių kariauti į Ukrainą“, – patikino Italijos užsienio reikalų ministras.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas mano, kad ateityje rusai galėtų ne tik perkelti savo pajėgas į Europą, bet ir užpulti patį NATO aljansą. Todėl Lenkijos prezidentas skatina skubiai didinti išlaidas gynybai, rašoma „Unian“. Tokia nuomone savo kanale „Telegram“ pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Maksimas Žorinas. „Rusijos puolimas prieš NATO yra visai įmanomas. Manau, kad kažkur toks planas ir slypi,“ – sakė jis.

Pietinėje Maskvos dalyje dega freono sandėlis. Gaisrui, kurio plotas – 2,5 tūkst. metrų, suteikta didesnio sudėtingumo kategorija. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“. „Pramoninėje zonoje Pramonės gatvėje dega sandėlis. Įgriuvo dalis stogo, pranešama apie sprogimus (galbūt detonavo freono balionai). Gaisrui gesinti planuojama pasitelkti sraigtasparnį. Apie gaisro priežastis nepranešama“, – sakoma pranešime.

Jei ne jungiamojo skrydžio atidėjimas, degioji bomba greičiausiai būtų įplieskusi liepsnas aukštai virš Europos Sąjungos skrendančio lėktuvo viduje. Tačiau, ji užsidegė būnant ant žemės Vokietijos Leipcigo oro uoste ir padegė DHL krovininį lėktuvą.

Mykolajivo srityje rusų bepilotis orlaivis atakavo civilius tuo metu, kai buvo dalijama humanitarinė pagalba, sužeisti penki žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Rusai FPV dronu atakavo Kucurubo bendruomenės Solončakų gyvenvietę. Specialiai tuo metu, kai buvo dalijama humanitarinė pagalba, jie nukreipė droną į žmones.

Kazachstano prezidentas pirmadienį nurodė šalies kariuomenei sustiprinti teritorinės gynybos ir specialiųjų operacijų pajėgas, ruošiantis po kelių dienų įvyksiančiam artimo sąjungininko Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitui. Kazachstanas priklauso Maskvos vadovaujamam tarpusavio gynybos aljansui – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), nors Rusijos invazija Ukrainoje privertė šią Vidurio Azijos šalį pradėti nerimauti.

Lvivo pasienio apsaugos būrio pareigūnai, bendradarbiaudami su Ekonominio saugumo biuro detektyvais, atskleidė aferą, kurioje dalyvavo trys labdaros fondai: prisidengdami humanitarine pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jie į Ukrainą įvežė daugiau kaip 700 transporto priemonių.

Rusijos raketos pirmadienį priešpiet smogė Pietų Ukrainos Odesos miesto centrui, pranešė Odesos gubernatorius Olehas Kiperis. Jo pavaduotojo Oleksandro Charlovo duomenimis, nukentėjo šeši žmonės. Penkių jų sužalojimai yra vidutinio sunkumo, pavojus jų gyvybei negresia. Vieno asmens būklė rimta. Vaizdo įraše socialinėje žiniasklaidoje buvo matyti gatvė ir abiejose jos pusėse stovintys gyvenamieji namai ir automobiliai. Pastatai smarkiai apgadinti, gatvė nusėta nuolaužų.

Per Rusijos smūgį Charkivui pirmadienį buvo sužeista 15 žmonių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Ugniagesių pajėgos gesina gaisrą, teigiama pranešime. Priešas smogė į tankiai apstatytą miesto dalį, rašė O. Synehubovas. Užsidegė ūkiniai pastatai ir automobiliai. Anot duomenų, devyni sužeistieji nugabenti į ligoninę. Ataka surengta 8.30 val. Charkivo miesto Kyjivskyjo rajone.

Lenkijos ūkininkai po dvi dienas trukusios pasienio kontrolės punkto blokados nusprendė kol sulauks Varšuvos atsakymo į savo reikalavimus iki gruodžio 10 d. sustabdyti savo protesto akciją, kurią pirmiau buvo planuojama tęsti iki metų pabaigos. „Mes surašysime visus savo reikalavimus ir įteiksime juos žemės ūkio ministrui (Czeslawui Siekierskiui)“, – naujienų agentūrai „PAP“ pasakė „Apgauto kaimo“ organizacijos lyderis Romanas Kondrowas.

Rusų pajėgos praėjusią naktį atakavo energetikos infrastruktūrą Ukrainos pietiniame Mykolajivo regione, taip pat keletą pramonės objektų pietrytiniame Zaporižios regione, remdamasi Ukrainos valdžios suteikta informacija pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Inžinieriams pavyko atkurti elektros tiekimą daugumai po šio išpuolio be jos likusių vartotojų, platformoje „Telegram“ pranešė Mykolajivo gubernatorius Vitalijus Kimas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį bepiločiais orlaiviais buvo užpultas Kalugos regionas Rusijoje, krentančios nuolaužos vienoje iš naftos perdirbimo įmonių sukėlė gaisrą, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „ASTRA“. Šio šaltinio teigimu, kanalai „Z“ ir vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo užpulta Kalugos instrumentų gamykla „Typhoon“. Regiono gubernatorius Vladislavas Šapša oficialiai pranešė, kad oro gynybos pajėgos Kalugos prieigose sunaikino tris bepiločius orlaivius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo, kad Europos partneriai padidins karinę paramą Ukrainai, praneša  „Reuters“. Svarbiausia informacija: 22:47 | Iš Vokietijos – ryžtingas pažadas Ukrainai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo, kad Europos partneriai padidins karinę paramą Ukrainai. Pasak „Reuters“, tai jis pareiškė po susitikimo su kolegomis iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Lenkijos Berlyne.

Ukrainoje pagerbtos Holodomoro aukos. Ukrainiečiai sako, kad šiandien istorija kartojasi, tik ukrainiečių tautą bando išnaikinti jau kitas rusų diktatorius – Vladimiras Putinas. O Ukrainos prezidentas vardija, kaip prieš šimtą metų Stalinas, taip ir dabar Putinas nusitaikė į ukrainietiškus grūdus. Ukrainiečiai šalia paminklo Holodomoro aukoms degė žvakutes, dėjo saldainius ir obuolius. Žmonės atėjo pagerbti Holodomoro aukas. Holodomoru vadinamas sovietmečiu Ukrainoje kilęs badas.

Ukrainoje sekmadienį žurnalistams buvo parodyti Rusijos naujosios balistinės raketos „Orešnik“, kuria praėjusią savaitę buvo smogta Dnipro miestui, fragmentai. Ketvirtadienį Rusija sudavė smūgį miestui.

Rusijos okupaciniai daliniai šią savaitę į Ukrainą paleido daugiau kaip 800 valdomų aviacinių bombų, apie 460 puolamųjų dronų ir per 20 įvairaus tipo raketų. Tai feisbuke pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis priminė, kad „šią savaitę oro pavojaus signalas visoje Ukrainoje aidėjo beveik kasdien“. „Vien tik šią naktį mūsų oro gynybos pajėgoms pavyko numušti apie 50 puolamųjų dronų“, – teigė V. Zelenskis. „Ukraina nėra ginklų bandymų poligonas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša naktį į sekmadienį sunaikinusios rusų oro gynybos sistemos S-400 radiolokacinę stotį. Sistema buvo dislokuota Kursko srityje, paskelbė Generalinis štabas. Ginkluotosios pajėgos atkreipia dėmesį į tai, kad rusų dalinys, kuris naudojo S-400, praeityje dalyvavo atakose prieš civilius.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. Kremliaus vadovas bando įbauginti Vakarus, sakė M. Podoliakas Vokietijos laikraščiui „Bild“. „V. Putinas nori užbaigti karą tik savo sąlygomis, kad nebūtų patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimais“, – kalbėjo jis.

Ukrainos oro gynyba naktį į sekmadienį sunaikino mažiausiai 10 Rusijos dronų, kėlusių grėsmę Kyjivui. Karinės administracijos duomenimis, aukų nėra, žalos sostinėje nepadaryta. Remiantis pranešimu, bepiločiai į Ukrainos sostinę skriejo iš įvairių krypčių. Prieš tai buvo pranešta, kad Kyjive ankstų sekmadienio rytą vėl girdėjosi sprogimai.

Šiais metais iš Ukrainos Charkivo srities evakuota daugiau kaip 48 500 žmonių, 6 600 jų – vaikai, spaudos konferencijoje pareiškė Chersono srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas Jaroslavas Šanko. Civilių evakuacija, anot jo, tęsiasi. „Kartu su savanoriais toliau evakuojame žmones iš regiono bendruomenių, kurie kasdien yra puolami rusų pajėgų.

Ukrainos sostinėje Kyjive, anot vietos žiniasklaidos ir liudininkų, ankstų sekmadienio rytą vėl girdėjosi sprogimai. Jų garsas buvo kaip naudojamų oro gynybos sistemų, pasakojo gyventojai agentūrai „Reuters“. Oficialaus Ukrainos kariuomenės pareiškimo kol kas nėra. Kyjive, jo apylinkėse ir didžiojoje Šiaurės Rytų Ukrainos dalyje nuo 1..00 val. galiojo perspėjimas dėl oro smūgių.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas mano, kad Europos šalys nėra pasirengusios užsitęsusiam karui su Rusija. Šia perspektyva jis pasidalijo interviu su „Ukrainska Pravda“, praneša „Ukrinform“. „Jei kalbame apie trumpalaikius karinius veiksmus, Europos šalys greičiausiai yra pasirengusios. Tačiau klausimo esmė buvo, ar jos yra pasirengusios sekinimo karui. Paskaičiuokime.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas netiesiogiai patvirtino, kad Ukraina gali naudoti prancūziškas tolimojo nuotolio raketas prieš Rusiją, tačiau susilaikė nuo detalizavimo, ar prancūzų ginkluotė jau buvo dislokuota tokiose operacijose. Anot „Ukrinform“, jis tai pareiškė interviu BBC. „Principas nustatytas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį sutikusiems kariauti Ukrainoje nurašyti nesumokėtas skolas, kurių vertė beveik 100 tūkst. JAV dolerių. Pasak ekspertų, kai kuriems asmenims nauji teisės aktai bus stipri motyvacija prisijungti prie kovos. Rusija nuoat ieško naujų būdų, kaip užverbuoti kovotojų beveik trejus metus besitęsiančiam konfliktui.

Kremlius ir toliau bando atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai: esą raketą „Orešnik“, kuria ketvirtadienį smogė Ukrainai, gamins pramoniniu būdu. Vladimiras Putinas viešai meluoja, kad jokia priešraketinė sistema negali numušti „Orešnik“, nors ginklų ekspertai vardija bent jau keturias sistemas, kurios su raketa susidorotų. Klausimų kyla ir dėl ketvirtadienį įvykusio V. Putino televizinio kreipimosi. Jame akivaizdžiai matyti, kad montažu užmaskuotos V. Putino rankos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. Tai jis pareiškė per pokalbį su užsienio žiniasklaida trečiosios tarptautinės Ukrainos grūdų konferencijos metu, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Kalbant apie tai, kada baigsis karas... jis baigsis, kai Rusija nuspręs, kad nori baigti karą. Kai JAV užims tvirtesnę poziciją. Kai pasauliniai pietūs stos su Ukraina ir pasisakys už karo pabaigą“, – sakė V. Zelenskis.

Artimiausiomis dienomis Rusija gali paleisti daugiau eksperimentinių raketų „Orešnik“ arba panašių balistinių raketų, siekdama tokio paties retorinio poveikio, teigia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.  Šaltiniai Rusijoje tvirtino, kad Rusija lapkričio 23–24 d. uždarys dalį savo oro erdvės raketos bandymui, tačiau nenurodė, kokio tipo raketas išbando Rusijos pajėgos.

Užsienio karių siuntimas į Ukrainos frontą galėtų pagerinti ukrainiečių gynybą kare su Rusija. Tokią nuomonę išsakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas, rašo „Unian". O. Hetmano teigimu, užsienio kariai galėtų, pavyzdžiui, padėti saugoti Ukrainos sieną, kuri ribojasi su Baltarusija.

Beveik metus tam priešinęsis, savo kadencijos pabaigoje Joe Bidenas suteikė leidimą Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijoje. Ekspertai sako, kad tai karo eigos nepakeis, nes sprendimas esą pavėluotas. Dabar karo ekspertai beda pirštus į vis glaudesnius Rusijos santykius su Kinija ir Šiaurės Korėja, kuri jau siunčia savo karius į frontą Ukrainoje.

Naktį Rusijos pajėgos puolė Zaporižią, apgadinti gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas. „Per naktinį priešo puolimą Zaporižioje buvo apgadinta 15 gyvenamųjų pastatų ir kelios negyvenamosios patalpos. Keturiuose daugiaaukščiuose namuose išdaužyti langai ir balkonai, apgadinti vienuolikos privačių namų Dniprovskio rajone stogai“, – pranešė viršininkas.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pritaria ilgojo nuotolio raketų panaudojimui Ukrainai ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos ir pareiškė, kad Vokietija turėtų skubiai pristatyti savo ilgojo nuotolio sistemą „Taurus“ į siaubiamą šalį.

Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. Manoma, kad Rusijos pasienio Kursko srityje dislokuota maždaug 10 tūkst. Šiaurės Korėjos kareivių, sakė L. Austinas, jie „integruojami į Rusijos junginius“. „Pagal tai, kaip jie buvo apmokyti, kaip buvo integruoti į Rusijos junginius, aš visiškai tikiuosi, kad netrukus pamatysime juos kovose“, – Fidžyje žurnalistams sakė L. Austinas.

Rusijai prieš Ukrainą panaudojus naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius su įspėjimu rimtai reaguoti į oro pavojaus sirenas.  „Kalbant apie mūsų atsaką čia, Ukrainoje, į šiuos Rusijos smūgius, į įvairią informaciją apie grasinimus. Šiandien jau 1003-ioji šio karo diena. Dabar visi saugos protokolai yra tokie patys kaip ir anksčiau.

Pirmą kartą nuo karo pradžios rusų dalis, pritariančių nedelsiant pradėti derybas su Ukraina, viršijo pusę gyventojų, parodė lapkritį „Russian Field“ atlikta sociologinė apklausa, skelbia „The Moscow Times“.  Apklausa rado, kad 53 proc. respondentų pasisakė už perėjimą prie derybų proceso, o norinčiųjų tęsti karo veiksmus sumažėjo iki 36 procentų.

Vladimiro Putino sprendimas panaudoti balistinę raketą prieš Ukrainą yra ne kas kita, kaip desperacijos aktas ir bandymas įjungti atgrasymo mechanizmą, nukreiptą prieš Ukrainos Vakarų partnerius. Tai komentare „Ukrinform“ pareiškė Roderichas Kiesewetteris, buvęs Bundesvero pulkininkas ir dabartinis Bundestago narys. „Kariniu požiūriu šaudyti šia tarpžemynine balistine raketa, kurios nuotolis siekia 6 000 km, į taikinį, esantį vos už 100 km nuo fronto, yra beprasmiška.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino rimtai vertinti Rusijos grasinimus surengti daugiau atakų naujais ginklais. „Jei jie ką nors sako šiuo klausimu, tai turėtų būti priimama už gryną pinigą“, – sakė V. Orbanas penktadienį savo kassavaitiniame interviu visuomeniniam transliuotojui. Komentuodamas naująją Maskvos branduolinio ginklo doktriną, premjeras teigė: „Tai ne komunikacijos triukas, ne gudrybė.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė Vakarų šalių partnerių suteikti naujų oro gynybos sistemų po to, kai Rusija šią savaitę paleido hipergarsinę balistinę raketą į Dniprą. Rusija gyrėsi, kad jos naujoji hipergarsinė raketa „Orešnik“ yra nesustabdoma oro gynybos priemonėmis ir neturi analogų visame pasaulyje.

Ukrainos kariuomenė kontroliuoja 800 kv. km Rusijos Kursko srities, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš ukrainiečių kariuomenės. Anksčiau skelbta, kad ukrainiečių pajėgos šiame Rusijos regione prie Ukrainos sienos kontroliuoja beveik 1,4 tūkst. kvadratinių kilometrų. „Didžiausia teritorija, kurią turėjome Kursko srityje, buvo 1 376 kvadratiniai kilometrai.

Ukraina tariasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės gauti ginklų, galinčių numušinėti tarpžemynines branduolines raketas. Apie tai pranešė šaltinis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. „Ukraina neturi pajėgumų pati numušinėti tarpžemyninių raketų, bet amerikiečiai jų turi. Ukraina prašys Jungtinių Valstijų suteikti tokių ginklų“, – pranešė šaltinis.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę vyksiančiame susitikime su NATO atstovais, sušauktame dėl naujos hipergarsinės raketos, kurią rusai paleido į Ukrainą, jo šalis tikėsis konkrečių veiksmų prieš Rusiją. „Tai rimtas karo išplėtimas, rimtas Rusijos agresijos eskalavimas“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė A. Sybiha. „Kitą savaitę vyks NATO ir Ukrainos susitikimas ir jame tikimės konkrečių ir reikšmingų rezultatų“, – pridūrė jis.

Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuria Rusija atakavo Ukrainą, yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas, apie kurį jokios viešai skelbiamos informacijos ligi šiol nebuvo.

Rusija vėl atakavo Ukrainos Dniepro miestą mažiausiai viena raketa, penktadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos. Kol kas nebuvo aišku, kokia raketa buvo panaudota per naują smūgį, po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ketvirtadienį Maskva į miestą paleido naują vidutinio nuotolio raketą. Pranešime „Telegram“ tinkle Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad Dniepro link dideliu greičiu skrieja sviedinys.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba pateikė daugiau detalių apie ketvirtadienį rusų įvykdytą smūgį Dniprui nauja balistine raketa, rašo „Kanal 24“. Žvalgyba nustatė, kad rusai atakavo Ukrainą raketų sistema „Kedr“. Smūgis buvo paleistas iš Astrachanės srities, o raketos skrydis iki Dniepro upės truko tik 15 minučių. „Raketoje buvo sumontuotos šešios kovinės galvutės: kiekvienoje galvutėje buvo po šešis pabūklus“, – nurodoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo iš 34 Ukrainos išdavikų atimami valstybiniai apdovanojimai, rašo UNIAN. Į sąrašą įtraukti buvę pareigūnai, liaudies deputatai, Ukrainos saugumo tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovai, prokurorai, menininkai, Rusijos politiniai, religiniai ir kultūros veikėjai. Iš visų jų neribotam laikui atimti Ukrainos valstybiniai apdovanojimai. Dešimčiai iš jų pritaikytas maksimalus sankcijų rinkinys.

Rusijos eksperimentinės hipergarsinės raketos panaudojimas smogti Ukrainai buvo siaubingas karo eskalavimas, penktadienį sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.  Naujojo ginklo panaudojimas parodė, koks pavojingas yra šis karas, kalboje pabrėžė O. Scholzas. „Tai, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ėmė naudoti vidutinio nuotolio raketas smogti Ukrainos teritorijai yra siaubingas eskalavimas“, – teigė jis.

Kitą savaitę NATO ir Ukraina Briuselyje surengs susitikimą dėl Rusijos paleistos eksperimentinės hipergarsinės vidutinio nuotolio raketos, penktadienį pranešė diplomatai. Antradienį NATO ir Ukrainos tarybos susitikimas vyks ambasadorių lygiu. Jį Kyjivas sušaukė po smūgio Dnipro miestui, pranešė pareigūnai naujienų agentūrai AFP. Tai buvo pirmas kartas, kai Maskva tokį ginklą panaudojo nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.

Ketvirtadienį JAV žvalgybos ir nacionalinio saugumo agentūros perspėjo JAV įmones išlikti budriomis, nes Maskva gali surengti sabotažus, rašo „Bloomberg“. Anot JAV pareigūnų, reikėtų saugotis veikėjų, kurie gali rengti sabotažus prieš įmones JAV ir užsienyje. Perspėja dėl sabotažo Maskva siekia susilpninti paramą Ukrainai, todėl gali verbuoti įmonių darbuotojus arba pasiųsti pašalinius asmenis, kurie išgautų informaciją iš darbuotojų.

Chersono srityje praėjusią parą, lapkričio 21-ąją, per Rusijos atakas žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pasak jo, rusų ugnies ir oro smūgių taikiniais tapo Tiahinka, Beryslavas, Stanislavas, Komyšanai, Sadovė, Antonivka ir Zelenivka. Nukentėjo privatus namas, dujotiekis, ūkinis pastatas ir privatus automobilis.