„Jei kalbame apie trumpalaikius karinius veiksmus, Europos šalys greičiausiai yra pasirengusios. Tačiau klausimo esmė buvo, ar jos yra pasirengusios sekinimo karui. Paskaičiuokime. Spalio mėnesį į Ukrainą smogė maždaug 1643 bepiločiai orlaiviai „Shahed“ ir apie 200 raketų, nukreiptų į jos civilinę energetikos infrastruktūrą. Tik šį mėnesį (2024 m. lapkritį), skaičius priartės prie 3000 – o mėnuo dar nesibaigė“, – pažymėjo V. Zalužnas.
Anot jo, oro grėsmių daugėja, o priemonės joms atremti ribotos ir itin brangios. „Net ir pagal šį rodiklį manau, kad nei Didžioji Britanija, nei Europos šalys nėra pasiruošusios (potencialiems kariniams veiksmams prieš Rusiją). Nepaisant to, kad turi pakankamai F-16 orlaivių su puikiais oro gynybos pajėgumais, per 2–3 mėnesius jos galėtų visiškai išeikvoti savo oro gynybos sistemas“, – argumentavo ambasadorius.
V. Zalužnas taip pat pabrėžė, kad „spalio ir rugsėjo mėnesiais fronto linijoms buvo smogta maždaug 4500 valdomų aviacinių bombų“. Jis pabrėžė, kad šiose bombose yra 500 kilogramų sveriančios kovinės galvutės, palyginti su 480 kilogramų sveriančiomis raketų „Iskander“ galvutėmis.
„Ar Europos šalys ar Didžioji Britanija turi bent 5000 raketų, skirtų „Patriot“ sistemoms perimti valdomas bombas? Abejoju. Jos yra labai brangios, todėl neįmanoma sukaupti didelių atsargų, nes gamyba yra sudėtinga. Taigi iš šios karinės perspektyvos , galima sakyti, jos tikriausiai nepasirengusios (užsitęsusiam karui su Rusija)“, – svarstė jis.
V. Zalužnas taip pat pažymėjo, kad Rusija savo išsekimo strategijoje naudoja ne tik karinius veiksmus, bet ir informacines bei psichologines operacijas.
