JAV

Baltieji rūmai antradienį teigiamai įvertino žinią apie įstatymo projektą, skirtą Jungtinėse Valstijose uždrausti Kinijos įmonei priklausančią vaizdo įrašų dalijimosi programėlę „TikTok“, sakoma JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano pranešime.

Floridos centrinėje dalyje antradienį ore virš ežero susidūrus dviem nedideliems lėktuvams, žuvo mažiausiai vienas žmogus, pranešė pareigūnai. Gelbėtojai antradienį vakare Hartridžo ežere Vinter Heivene toliau ieškojo galimai išgyvenusių žmonių, spaudos konferencijoje sakė Polko apygardos šerifo įstaigos administracijos vadovas Steve'as Lesteris. Pasak jo, vieno žmogaus mirtis buvo konstatuota po gelbėtojų bandymų jį gaivinti.

  Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Floridoje svarstomą respublikonų įstatymo projektą, pagal kurį šioje valstijoje būtų apribotos moterų reprodukcinės teisės praktiškai panaikinant teisę į abortus.

Du iš keturių Jungtinių Valstijų piliečių, pagrobtų kirtus sieną šiaurės rytų Meksikoje, buvo rasti negyvi, antradienį pranešė aukšto rango Meksikos pareigūnas. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad iš keturių pagrobtųjų „du yra mirę, vienas sužeistas, o kitas gyvas“, sakė Tamaulipaso valstijos gubernatorius spaudos konferencijoje telefonu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas balandžio 26 dieną priims valstybinio vizito atvyksiantį Pietų Korėjos lyderį Yoon Suk-yeolą, antradienį pranešė Baltieji rūmai, šalims stiprinant bendradarbiavimą dėl Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės. Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja rengia vis daugiau bendrų pratybų, po to, kai branduolinį ginklą turintis Pchenjanas pastaraisiais mėnesiais įvykdė visą virtinę draudžiamų ginklų bandymų.

Irakas nori „stiprinti ir įtvirtinti santykius“ su Jungtinėmis Valstijomis, antradienį vizito atvykusiam Pentagono vadovui Lloydui Austinui pasakė irakiečių premjeras Mohammedas Shia al Sudani. M. Shia al Sudani taip pat pabrėžė Bagdado įsipareigojimą „palaikyti subalansuotus santykius su regiono ir tarptautinėmis galiomis“. Irakui pavyksta išlaikyti ryšius ir su kaimyniniu Iranu, ir su Teherano nesutaikomu priešininku Vašingtonu.

Šią savaitę vyksiančiose kasmetinėse NATO krizių valdymo pratybose CMX 2023 pirmą kartą dalyvaus pakviestųjų narių statusą turinčios Suomija ir Švedija, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Šiaurės Korėja antradienį įspėjo, kad jei būtų numušamos jos raketos, per bandymus leidžiamos virš Ramiojo vandenyno, tai būtų „aiškus karo paskelbimas“. Intensyvėjant branduolinį ginklą turinčio Pchenjano grasinimams, JAV ir Pietų Korėja stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendras pratybas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sakydamas kalbą metinės politinės konferencijos delegatams, pasmerkė JAV vadovaujamą „Kinijos slopinimą“, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Jungtinių Valstijų vadovaujamos Vakarų šalys vykdo įvairiapusį Kinijos sulaikymą, apsuptį ir slopinimą, ir tai nulėmė beprecedenčius sunkius iššūkius mūsų šalies vystymuisi“, – sakė Xi Jinpingas.

Protestui prieš naują policijos mokymo centrą JAV mieste Atlantoje, Džordžijos valstijoje, peraugus į smurtą ir užpuolikams pradėjus į pareigūnus mėtyti Molotovo kokteilius bei plytas, buvo suimti mažiausiai 35 žmonės, pranešė policija. Anot jos, vėlai sekmadienį „smurtaujantys agitatoriai“ surengė koordinuotą išpuolį prieš pareigūnus ir degino statybų įrangą objekto, kurį protestuotojai praminė „farų miestu“, teritorijoje.

Siužete – neįprasti vaizdai iš šiaurinės Kalifornijos dalies. Žmonės brenda per tiesiog milžiniškas pusnis, kokių čia tikriausiai dar nė vienas nėra matęs. Jos jau panašėja į sniego sienas. O štai keturkojams tokios milžiniškos pusnys yra tikras pramogų parkas – štai kaip šuneliai žaidžia pusnyse. Tačiau tokie orai atnešė ne tik linksmybių. Kalifornijoje tiek prisnigo, kad įgriuvo štai šio didžiulio turgaus stogas. O štai kitos valstijos skelbia ir apie žuvusius asmenis.

80 metų Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui vasario mėnesį iš krūtinės buvo sėkmingai pašalintas vėžinis odos darinys, penktadienį pranešė jo gydytojas.

Alexas Murdaughas, garsus Pietų Karolinos teisininkas, penktadienį už žmonos ir sūnaus nužudymą jų medžioklės namelyje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos byloje, kuri sulaukė viso pasaulio dėmesio. Teisėjas Cliftonas Newmanas 54 metų A. Murdaugh, kilusį iš elitinės teisėjų ir advokatų šeimos, nuteisė kalėti iki gyvos galvos už 2021 metų birželio 7 dieną įvykdytą sūnaus Paulo ir jo žmonos Maggie nužudymą.

JAV prisiekusieji ketvirtadienį pripažino Pietų Karolinos teisininką Alexą Murdaugh kaltu dėl savo žmonos ir sūnaus nužudymo jų medžioklės namelyje. Šis teismo procesas sulaukė viso pasaulio dėmesio. 54 metų A. Murdaugh, elitinės Pietų Karolinos teisėjų ir advokatų šeimos atžala, buvo kaltinamas nušovęs savo sūnų Paulą šautuvu, o žmoną Maggie – automatu, kurį Paulas naudojo medžiodamas šernus plačiose šeimos valdose.

Buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą gali patraukti į teismą policininkai ir kiti asmenys, nukentėję per 2021 metų sausio 6 dieną jo šalininkų įvykdytą JAV Kapitolijaus šturmą, ketvirtadienį teismui pateiktame dokumente nurodė Teisingumo departamentas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė per trumpą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paraginęs jį nutraukti Maskvos karą Ukrainoje. Iš anksto neplanuotas A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas – pirmas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – įvyko ketvirtadienį, Naujajame Delyje surengto Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas ketvirtadienį pareiškė, kad dronų atakos, kurias, kaip įtariama, Kyjivas surengė prieš Rusijos karines bazes, buvo įmanomos tik padedant JAV. Sergejus Riabkovas, atvykęs į Ženevą kalbėti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Nusiginklavimo konferencijoje, sakė, kad Vašingtonas turėjo pateikti žvalgybinę ir tikslinę informaciją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį Naujajame Delyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo kuluaruose trumpai susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pranešė JAV pareigūnas. Tai buvo pirmas toks jų susitikimas nuo tada, kai prasidėjo Maskvos invazija į Ukrainą.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime, kuriame dalyvauja Rusija, pareikalavo, kad Maskva atnaujintų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir kurio galiojimas baigiasi šį mėnesį.

Baltieji rūmai trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Teksaso teisėjas gali imtis veiksmų, kad visoje šalyje būtų uždraustas vaistas, kuriuo atliekama daugiau nei pusė abortų Jungtinėse Valstijose, pavadindami tai pražūtingu draudimu. Mifepristonas, dar žinomas kaip RU-486, yra vienas iš dviejų vaistų, naudojamų medikamentiniam abortui atlikti, komponentų ir JAV parduodamas jau daugiau kaip 20 metų. „Kaip žinote, toks sprendimas būtų beprecedentis ir pražūtingas moterims.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis įveikti nesutarimus dėl Ukrainos, o susitikimo Naujajame Delyje atidaryme pareiškė, kad pasaulinis valdymas „žlugo“. „Pastarųjų kelerių metų patirtis – finansų krizė, klimato kaita, pandemijos, terorizmas ir karai – aiškiai rodo, kad pasaulinis valdymas žlugo“, – sakė N. Modi įrašytame pranešime, kuriuo buvo pradėtas G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Vašingtonas tikisi, kad Indijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime bus pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną lydintis aukšto rango pareigūnas. „Manau, kad tikėsimės, jog ten bus formuluotės, atspindinčios daugumos, jei ne didžiosios daugumos G-20 šalių tolesnį pasisakymą prieš Rusijos karą“, – sakė pareigūnas A. Blinkeno lėktuve pakeliui į Naująjį Delį.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad šią savaitę Indijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų susitikime neturės asmeninių pokalbių su Rusijos ir Kinijos atstovais. „Neplanuoju nei su vienu iš jų susitikti G-20“, – prieš išskrisdamas į Naująjį Delį žurnalistams Uzbekistano sostinėje Taškente sakė jis ir pridūrė, kad tikisi su jais dalyvauti bendruose posėdžiuose.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje. Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas. Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas.

Pentagono pareigūnai antradienį pareiškė, jog nėra įrodymų, kad Ukraina būtų netinkamai naudojusi dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės paramą, suteiktą nuo Rusijos invazijos pradžios. Nuo invazijos pradžios karinė pagalba Kyjivui viršijo 50 mlrd. JAV dolerių (apie 47 mlrd. eurų) ir daugiau nei pusę jų skyrė Jungtinės Valstijos. Tai kritikavo kai kurie amerikiečių politikai, įskaitant 11 respublikonų, parengusių rezoliuciją dėl pagalbos Ukrainai nutraukimo.

Vasario 28 d. Europoje nusileido lėktuvas E-6B Mercury. Jis turi JAV strateginės vadovybės „oro vadavietės“ statusą. Angliškai jis vadinamas „doomsday“ – pasaulio pabaigos, paskutiniojo teismo dienos – lėktuvu. „Į Islandiją atvyko JAV karinio jūrų laivyno E-6B „Mercury“ orlaivis, veikiantis JAV Europos vadovybės atsakomybės zonoje“, – „Twitter“ rašė JAV pajėgų Europoje vadavietė.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai antradienį pareiškė, kad JAV vyriausybės draudimai Kinijos bendrovei priklausančiai dalijimosi vaizdo įrašais programėlei „TikTok“ atskleidžia paties Vašingtono nesaugumus ir yra piktnaudžiavimas valdžia. JAV vyriausybė „pernelyg išplečia nacionalinio saugumo sąvoką ir piktnaudžiauja valstybės galia, siekdama slopinti kitų šalių bendroves“, per kasdienę spaudos konferenciją sakė Mao Ning.

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija. Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Baltieji rūmai pirmadienį davė federalinėms agentūroms 30 dienų, per kurias jos turi iš visų vyriausybinių įrenginių pašalinti Kinijai priklausančią vaizdo įrašų dalijimosi programėlę „TikTok“, ir nustatė galutinį terminą, nuo kada įsigalioja JAV Kongreso draudimas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įdėmiai stebi Rusijos patirtį kare Ukrainoje ir „prablaivėjo nuo to, ką išvydo“, interviu „CBS News“ pasakojo JAV centrinės žvalgybos agentūros vadas Williamas Burnsas. „Aš manau, kad nėra jokio užsienio lyderio, kuris įdėmiau būtų stebėjęs Vladimiro Putino patirtį Ukrainoje, karo eigą, negu Xi Jinpingas. Aš manau, kad daugeliu atvejų jis buvo sunerimęs ir „išblaivintas“ dėl to, ką pamatė.

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį pareiškė, kad Japonija iš Jungtinių Valstijų įsigis 400 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, jo vyriausybei stiprinant šalies gynybą grėsmių, tokių kaip Kinija, akivaizdoje. „Mūsų šalies planas yra [įsigyti] 400 vienetų“ sparnuotųjų raketų, – sakė F. Kishida žemųjų rūmų biudžeto komitetui, tačiau nepateikė išsamesnių detalių, nurodydamas, kad šis pirkinys yra jautrus kariniu požiūriu.

Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų. „Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Vašingtonas derasi su Berlynu ir Varšuva dėl bendrų karinių manevrų Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę rytinei NATO aljanso sienai, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. B. Pistorius visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad buvo „svarstoma“ surengti pratybas, tačiau „kol kas“ nepatvirtino ir nepateikė jokių detalių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai paskelbė, kad jo šalis sustabdo dalyvavimą „New START“ sutartyje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, priversdamas pasaulį suabejoti dėl paskutinio likusio ginklų kontrolės susitarimo tarp dviejų didžiausių branduolinių valstybių ateities. Sutartis, kuri įsigaliojo 2011 m., apriboja tarpžemyninių branduolinių ginklų, kuriuos kiekviena šalis gali turėti, skaičių. 2021 m. ji buvo pratęsta dar penkeriems metams.

Kalnuotoje vietovėje Nevados šiaurėje penktadienio vakarą sudužus medicininio transporto lėktuvui žuvo visi penki juo skridę žmonės, įskaitant pacientą. Lajono apygardos šerifo biuras teigė, kad apie 21 val. 15 min. vietos (7 val. 15 min. Lietuvos) laiku pareigūnai pradėjo gauti skambučius apie avariją netoli Steidžkaučo, Nevadoje, o po dviejų valandų rado nuolaužas. Steidžkaučas, kaimo bendruomenė, kurioje gyvena apie 2 500 gyventojų, yra maždaug už 72 km į pietryčius nuo Rino miesto.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį sakė, kad per JAV kolegos Joe Bideno vizitą Varšuvoje jie pradėjo derybas dėl Ukrainai labai reikalingų šaudmenų gamybos. Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie karinę paramą Ukrainai, A. Duda sakė: „Galiu atskleisti, kad kalbėjau su prezidentu J. Bidenu apie bendros karinės produkcijos, pavyzdžiui, šaudmenų, pradžią.“ „Taigi, galima sakyti, kad šiuo klausimu pradėtos derybos aukščiausiu prezidentiniu lygmeniu.

Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai naują karinės pagalbos paketą už 2 mlrd. dolerių (1,88 mlrd. eurų), ketvirtadienį paskelbė JAV aukšto rango pareigūnas. „Jungtinės Valstijos paskelbė apie tolesnę 2 mlrd.

Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas paskelbė sekimo lėktuvo U-2 piloto dideliame aukštyje padarytą nuotrauką, kurioje matyti įtariamas Kinijos šnipinėjimo balionas dieną prieš tai, kai buvo numuštas. Prezidento Joe Bideno įsakymas numušti tai, ką JAV vėliau pavadino „sudėtingu sekimo aparatu dideliame aukštyje“, sukėlė naujausią Vašingtono ir Pekino diplomatinį ginčą. Kinija teigė, kad balionas buvo paklydęs orų stebėjimo orlaivis, neturintis jokio karinio tikslo.

JAV Floridos valstijoje trečiadienio popietę buvo nušautas televizijos reporteris ir maža mergaitė, tai įvyko vienos ankstesnės žmogžudystės vietoje, pranešė valdžios institucijos. Reporteris ir mergaitė žuvo netoli tos vietos, kur anksčiau tą pačią dieną įvyko kitas gyvybę nusinešęs šaudymo incidentas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį baigė savo vizitą Europoje, kur siekė sustiprinti partnerystę su sąjungininkais pavojų jaučiančiame rytiniame NATO flange.  J. Bideno susitikimas Varšuvoje su Bukarešto devyneto šalių lyderiais įvyko baigiantis jo intensyviam keturių dienų trukmės vizitui į Ukrainą ir Lenkiją. JAV lyderio tikslas buvo patikinti sąjungininkus, kad JAV parama stengiantis priversti Rusiją atsisakyti imperialistinių užmojų neslopsta.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį dar kartą sukritikavo Rusijos sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą svarbioje sutartyje dėl branduolinės ginkluotės, bet pabrėžė, jog nėra požymių, kad Maskva artėja prie sprendimo iš tikrųjų panaudoti branduolinį ginklą. „Didelė klaida taip daryti, nelabai atsakinga“, – Varšuvoje įvykusio susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu ir rytinių Europos šalių lyderiais kuluaruose JAV televizijai „ABC News“ sakė J. Bidenas.

 JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė klaidą, sustabdydamas savo šalies dalyvavimą paskutinėje likusioje JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės sutartyje. Reaguodamas į antradienį V. Putino perskaitytame metiniame pranešime nuskambėjusią žinią, J. Bidenas, Lenkijoje susitikęs su sąjungininkais iš NATO rytinio sparno, pasmerkė Rusijos sprendimą pasitraukti iš Naujosios START sutarties.

Kinija trečiadienį apkaltino Joe Bideną „sakant viena ir darant kita“, tiesiogiai papriekaištaudama JAV prezidentui dėl šį mėnesį priimto sprendimo numušti įtariamą kinų šnipinėjimo balioną. Pekino ir Vašingtono santykiai dar labiau pablogėjo J. Bidenui įsakius kariškiams numušti balioną, JAV teigimu, šnipinėjusį jų teritorijoje. Kinijos pareigūnai kategoriškai neigia kaltinimą ir tvirtina, kad tai buvo nuklydęs meteorologinių stebėjimų balionas be jokių karinių tikslų.

Kinija trečiadienį griežtai sukritikavo Pentagono aukšto rango pareigūno vizitą Taivane ir patvirtino įvedusi sankcijas JAV karinės pramonės milžinei „Lockheed Martin“ bei vienam ginkluotės gamintojos „Raytheon“ padaliniui už karinės įrangos tiekimą savarankiškai demokratinei salai. Kinijos vyriausybės Taivano reikalų biuro komentaras akcentuoja didelį Pekino ir Vašingtono santykių pablogėjimą dėl Taivano, technologijų, įtariamo šnipinėjimo ir Rusijos invazijos Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas baigia savo keturių dienų vizitą rytinio NATO flango sąjungininkėse Ukrainoje ir Lenkijoje. Jis patikino, kad Baltieji rūmai yra labai gerai informuoti apie potencialias grėsmes ir kitus su Rusijos invazija į Ukrainą susijusius padarinius.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino Graikiją ir Turkiją vengti „įtemptos retorikos“ prieš pavasarį abiejose šalyse numatytus rinkimus. Atėnuose apsilankęs A. Blinkenas paragino istorines varžoves „visus nesutarimus spręsti diplomatiniu būdu ir, žinoma, vengti grasinimų ar provokuojančios retorikos, kuri tik didintų įtampą, o tai gali būti dar sunkiau rinkimų laikotarpiu“. Tikimasi, kad Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis balandžio mėnesį surengs rinkimus.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, pradėdamas konsultacijas su NATO rytinio sparno sąjungininkais, kad pasirengtų dar sudėtingesniam Rusijos invazijos į Ukrainą etapui. A. Duda pasisveikino su J. Bidenu, kai šis išlipo iš limuzino prezidentūros kieme. Prieš J. Bidenui antradienio vakarą sakant kalbą jiedu susitiko privačiai. A. Dudos ir J. Bideno dvišalės derybos prasidėjo Varšuvos prezidentūroje prieš pat 13 val. 30 min. vietos (14 val.

  JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti savo dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su Vašingtonu yra „labai netinkamas ir neatsakingas“, tačiau pabrėžė, kad JAV ir toliau nori kalbėtis šiuo klausimu. „Esame pasirengę bet kada kalbėtis su Rusija apie strateginės ginkluotės apribojimus, nepriklausomai nuo to, kas dar vyksta pasaulyje ar mūsų santykiuose“, –  sakė A. Blinkenas.