JAV

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį vakare traukiniu iš Ukrainos atvyko į Lenkiją, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP. Po netikėto vizito Kyjive, J. Bidenas maždaug 20 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku atvyko į Lenkijos pietryčiuose esančio Peremislio geležinkelio stotį. Maždaug 23 val. 15 min. vietos laiku JAV lyderis atskrido į Varšuvos Chopino oro uostą, vėliau pranešė PAP.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad reikėtų vertinti kiekvieną konkretų bandymą apeiti sankcijas.  „Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė.

JAV prezidentas Joe Bidenas Lenkijoje konsultuosis su sąjungininkėmis iš rytinio NATO sparno, artėjant dar sudėtingesniam karo Ukrainoje etapui. Po pirmadienio vizito Ukrainoje, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, J. Bidenas vėlai vakare atvyko į Varšuvą, kur jo misija bus stiprinti Vakarų vienybę, Ukrainai ir Rusijai rengiantis pradėti pavasario puolimus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pakartojo Vašingtono pažadą pristatyti Turkijai lėktuvų F-16, o Ankara tvirtina, kad jų patvirtinimas neturėtų priklausyti nuo jos pozicijos dėl Švedijos narystės NATO. Turkija savo senstančioms oro pajėgoms nori modernizuotos versijos naikintuvų F-16, bet jų pardavimui turi pritarti JAV Kongresas.

Lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija derasi su Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija dėl JAV karių buvimo šalyje padidinimo. Kaip pranešė Lenkijos radijas, prieš artėjantį J. Bideno vizitą į Varšuvą M. Morawieckis interviu televizijos CBS laidoje „Face the Nation“ kalbėjo apie JAV karius Lenkijoje: „Mes diskutuojame su prezidento Bideno administracija apie tai, kad jų buvimas taptų nuolatinis ir kad jų skaičius būtų padidintas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną pasinaudoti „istorine galimybe“ užbaigti dešimtmečius besitęsiantį šių šalių ginčą dėl Kalnų Karabacho regiono. Abi valstybės yra kariavusios du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo anklavo kontrolės, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Nuo to laiko tarptautinės taikos derybos tarp buvusių sovietinių respublikų nedavė beveik jokių rezultatų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį kalbėjosi su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu ir dar kartą patvirtino, kad Vašingtonas remia „dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą“ regione nuolatinio jame tvyrančio smurto metu.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, vėlai šeštadienį surengęs retas derybas su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi, perspėjo Kiniją nekartoti „neatsakingo veiksmo“, kai į Amerikos oro erdvę buvo nuskraidintas šnipinėjimo balionas. Itin lauktas abiejų pareigūnų susitikimas įvyko Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, didėjančios įtampos tarp Vašingtono ir Pekino akivaizdoje.

Jungtinės Valstijos šeštadienį pareiškė „griežtai smerkiančios“ Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą. „Šis paleidimas nereikalingai didina įtampą ir gali destabilizuoti saugumo padėtį regione“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad „Jungtinės Valstijos imsis visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti Amerikos žemės, Korėjos Respublikos [Pietų Korėjos] ir Japonijos sąjungininkų saugumą“. Seulas ir Tokijas kiek anksčiau pranešė, kad Ši...

Suomija tebenori į NATO įstoti kartu su Švedija, kurios siekiui tapti Aljanso nare prieštarauja Turkija, šeštadienį pareiškė suomių premjerė Sanna Marin. „Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje. „Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai.

JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai šeštadienį išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Irano, gaminančio dronus, kuriuos, pasak Vakarų, Maskva naudoja Ukrainoje.

JAV viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį apkaltino Maskvą Ukrainoje vykdant „nusikaltimus žmoniškumui“, o Rusijos pajėgas – „plačiai paplitusiais ir sistemingais“ išpuoliais prieš šalies civilius gyventojus.  Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje turėtų pareikšti, kad Kyjivui prašant daugiau ginklų, sąjungininkai privalo suteikti Ukrainai to, ko jai reikia, kad nugalėtų Rusiją.  „Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.

JAV pietinės Misisipės valstijos kaimo vietovėje penktadienį per šaudynes žuvo šeši žmonės, pranešė vietos žiniasklaida.  Policija nurodė, kad sulaikytas vyras nušovė žmogų parduotuvėje mažame Arkabatlos miestelyje, o tuomet nuėjo į netoliese esantį namą ir nužudė moterį, pranešė netoliese esančio Memfio miesto žiniasklaida.

Po to, kai Ohajo valstijoje dėl traukinio avarijos į dirvožemį, orą ir vandenį pateko nuodingų cheminių medžiagų, JAV pareigūnai ketvirtadienį stengėsi raminti visuomenę. Ištyrus daugiau kaip 480 namų avarijos apylinkėse, vinilchlorido, bespalvių kancerogeninių dujų, ir vandenilio chlorido pėdsakų neaptikta, sakė Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) administratorius Michaelas Reganas. „Noriu, jog ši bendruomenė žinotų, kad neprivalo pati spręsti šio klausimo.

Praėjusiais metais Lietuvoje oras buvo švaresnis nei užpernai, tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų dar neatitiko. „Nors oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija šiuo metu šalyje galiojančias normas, tačiau dar neatitinka gerokai griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijoms aplinkos ore“, – teigiama Aplinkos apsaugos agentūros penktadienį išplatintame pranešime.

Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai remia karo draskomą Ukrainą, ketvirtadienį, prieš išvykdamos į didžiausią pasaulyje pasaulinę saugumo konferenciją Vokietijoje, interviu naujienų agentūrai AFP metu sakė vienas iš pagrindinių demokratų senatorių.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno gydytojas ketvirtadienį pripažino jį „tinkamu eiti pareigas“ po paskutinės kasmetinės medicininės apžiūros prieš tai, kai jis, kaip tikimasi, paskelbs, kad kandidatuos 2024 metais, kai jam bus 82 metai. Po išsamių sveikatos patikrinimų parengtoje ir nekantriai lauktoje ataskaitoje nustatyta keletas palyginti nedidelių problemų, tačiau teigiama, kad J. Bidenas neturi rimtų fizinių ir neurologinių sutrikimų.

Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) trečiadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos yra kaltos dėl nusikaltimų žmoniškumui priverstinai iškeldinant vietinius gyventojus iš Čagoso salų.

Rusija stovyklose, skirtose perauklėjimui, laikė mažiausiai 6 000 vaikų iš Ukrainos, o tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigiama antradienį paviešintame Jungtinių Valstijų tyrime.

JAV kariuomenė antradienį paskelbė, kad dviem bendrovėms skyrė 522 mln. dolerių (487,91 mln. eurų) vertės užsakymus gaminti 155 mm artilerijos šaudmenis Ukrainai. Užsakymai, dėl kurių oficialiai apsispręsta sausio 30 dieną, skirti bendrovėms „Northrop Grumman Systems Corp.“ ir „Global Military Products Inc.“, buvo priimti nerimaujant, kad Ukraina sparčiai eikvoja JAV ir kitų sąjungininkių artilerijos sviedinių atsargas.

Jungtinės Valstijos kol kas neturi jokių įrodymų, kad šį mėnesį numušti trys neatpažinti oro objektai būtų susiję su Kinija ar kokia nors užsienio šnipinėjimo programa, antradienį pareiškė Baltieji rūmai.

Niujorko Bruklino rajone pirmadienį žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai aštuoni buvo sužeisti, kai juos parbloškė „U-Haul“ sunkvežimį vairavęs vyras, pranešė policija ir žiniasklaida. Niujorko policijos departamento viršininkė Keechant Sewell pirmadienį ryte žurnalistams teigė, kad nėra jokių požymių, jog incidentas yra susijęs su terorizmu.  Pirmą kartą pareigūnai sustabdė vairuotoją apie 10 val. 50 min. vietos (17 val. 50 min. Lietuvos) laiku, kai šis partrenkė kelis asmenis.

Mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar penki buvo sužeisti, kai šaulys pirmadienį pradėjo šaudyti universiteto miestelyje Jungtinėse Valstijose. „Patvirtinta, kad žuvo 3 žmonės, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Mičigano valstijos universiteto policija. – Be jų dar penki nukentėjusieji buvo nuvežti į ligoninę.“ Įtariamasis pabėgo iš įvykio vietos ir policija siekia jį sulaikyti.

Jungtinės Valstijos nežino, ar pastarosiomis dienomis amerikiečių naikintuvų numušti neatpažinti objektai buvo šnipinėjimo objektai, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai. „Nežinome tiksliai, ar jie buvo susiję su sekimu, bet negalime to atmesti“, – spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby.

1908 metais pagamintas „Harley-Davidson“ motociklas tapo brangiausiu kada nors aukcione parduotu motociklu, rodo senovinių motociklų pardavimus stebinčios svetainės duomenys. JAV Viskonsino valstijoje leidžiamas laikraštis „The Milwaukee Journal Sentinel“ penktadienį pranešė tinklalapyje vintagent.com paskelbtą informaciją, jog motociklas „Strap Tank Harley-Davidson“ sausį buvo parduotas už 935 tūkst. JAV dolerių, atskaičius aukciono mokesčius.

Tarp Kinijos ir JAV augant įtampai dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu, Baltieji rūmai pirmadienį paneigė Pekino teiginius, kad Vašingtonas į Rytų Azijos milžinės oro erdvę siunčia stebėjimo balionus. „Bet kokie teiginiai, kad JAV vyriausybė naudojasi stebėjimo balionais virš KLR, yra melagingi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson, panaudojusi Kinijos Liaudies Respublikos santrumpą.

Jungtinės Valstijos į juodąjį sąrašą įtraukė šešis Kinijos subjektus, kurie, kaip teigiama yra susiję su Pekino aviacijos ir kosmoso programomis, kaip dalį atsakomųjų veiksmų dėl įtariamo Kinijos sekimo baliono, įskriejusio JAV oro erdvę. Ekonominiai apribojimai paskelbti JAV prezidento Joe Bideno administracijai pažadėjus apsvarstyti platesnes pastangas sprendžiant Kinijos sekimo veiklą.

Kinija pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas skraidinant balionus virš jos teritorijos, atremdama Vašingtono teiginius, kad Pekinas siunčia įtariamus sekimo orlaivius. JAV ir Kinijos santykiai dar labiau pašlijo po to, kai Vašingtonas vasario pradžioje numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo prietaisą, kuris, kaip tvirtino Pekinas, buvo skirtas civiliniams tikslams.

Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ir jūrų pėstininkų korpusas sekmadienį pranešė, kad surengė bendras pratybas Pietų Kinijos jūroje, išaugus įtampai su Pekinu dėl numušto įtariamo Kinijos šnipinėjimo baliono.  Japonijoje įsikūręs septintasis laivynas sekmadienį pranešė, jog lėktuvnešio „USS Nimitz“ smogiamoji grupė ir tryliktasis jūrų pėstininkų ekspedicinis dalinys atlieka „integruotas ekspedicinių smogiamųjų pajėgų operacijas“ Pietų Kinijos jūroje.

JAV ambasada Rusijos Federacijoje liepė savo piliečiams nedelsiant palikti šalį dėl karo Ukrainoje ir Rusijos teisėsaugos institucijų savavališko arešto ar persekiojimo rizikos. Savo pareiškime JAV ambasada Maskvoje skelbia: „JAV piliečiai, gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje, turėtų nedelsdami išvykti. Būkite atsargesni dėl neteisėto sulaikymo pavojaus. Nekeliaukite į Rusiją“, – savo svetainėje skelbia ambasada.

Po prieš kelias dienas atmestų Pentagono raginimų imtis veiksmų, Jungtinės Valstijos susisiekė su Pekinu dėl vasario 4 dieną numušto įtariamo Kinijos sekimo baliono, sekmadienį pranešė gynybos pareigūnas. „Buvo užmegzti ryšiai dėl KLR baliono dideliame aukštyje“, – žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus padėjėja Melissa Dalton, turėdama omenyje Kinijos Liaudies Respubliką.

Jungtinių Valstijų karo lėktuvas sekmadienį numušė dar vieną skraidantį objektą virš Hurono ežero, esančio JAV ir Kanados pasienyje – ketvirtą iš dramatiškos serijos, kuri prasidėjo prieš savaitę numušus, kaip įtariama, Kinijos šnipinėjimo balioną. Susirūpinę amerikiečiai stebėjo dangų, paslaptingiems įsiveržimams vykstant aštrios įtampos su Kinija fone, nors kol kas tik pirmasis objektas priskiriamas Pekinui.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šį mėnesį minės Rusijos invazijos į Ukrainą metines ir apsilankys NATO sąjungininkėje Lenkijoje, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. J. Bidenas keliaus vasario 20–22 dienomis ir susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat su Bukarešto devyneto – NATO narių grupės Rytų Europoje – nariais, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

JAV įstatymų leidėjai ketvirtadienį vienbalsiai pasmerkė Kinijos veiksmus, susijusius su įtariamu šnipinėjimu naudojant balioną, kuris praėjusią savaitę praskrido virš Jungtinių Valstijų teritorijos.  Šis balsavimas suteikė galimybę įstatymų leidėjams susitarti dėl respublikonų ir demokratų partijų pozicijos Pekino atžvilgiu po to, kai buvo kilę su balionu susijusių politinių ginčų.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai išgyvena „precedento neturinčią krizę“ be jokių pagerėjimo ženklų, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė, kad Baltieji rūmai, siekdami užtikrinti Rusijos pralaimėjimą, pabrėžia, jog reikia didinti ginklų tiekimą Ukrainai, nepalieka vietos diplomatijai.

Praėjusią savaitę virš Jungtinių Valstijų skridęs Kinijos balionas neabejotinai buvo skirtas žvalgybiniams, o ne meteorologiniams duomenims rinkti, ketvirtadienį teigė vienas Jungtinių Valstijų pareigūnas. Išsamūs vaizdai, kuriuos padarė dideliame aukštyje skraidantys lėktuvai U-2, parodė, kad baliono įranga „akivaizdžiai buvo skirta žvalgybiniam stebėjimui ir neatitiko meteorologiniuose balionuose esančios įrangos“, sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

Pekinas ketvirtadienį pasmerkė JAV prezidento Joe Bideno „itin neatsakingas“ pastabas, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susiduria su „didžiulėmis problemomis“. „Tokia JAV retorika yra itin neatsakinga ir prieštarauja elementariam diplomatiniam etiketui“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad greičiausiai sieks perrinkimo 2024 metais JAV prezidento rinkimuose, bet dar nėra dėl to tvirtai apsisprendęs.  „Tokio sprendimo dar nepriėmiau.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad jo Kinijos kolega Xi Jinpingas susiduria su „didžiulėmis problemomis“, įskaitant trapią ekonomiką. Interviu „PBS NewsHour“ J. Bidenas teigė, kad Kinijos galimybes konfrontuoti su Jungtinėmis Valstijomis riboja būtinybė apsaugoti tarptautinę prekybą ir kad pats Xi Jinpingas yra nepavydėtinoje padėtyje.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Kinija naudojasi pasauline oro balionų flotile, kad gautų itin vertingos žvalgybinės informacijos.  Vienas iš šios flotilės balionų praėjusią savaitę buvo numuštas, kirtęs Jungtinių Valstijų sieną.  „Visi šie oro balionai yra (Kinijos)... oro balionų flotilės, sukurtos žvalgybinėms operacijoms vykdyti, dalis, – žurnalistams „Air Force One“ lėktuve sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Tą pačią dieną, kai JAV karo lėktuvas numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną, Pekinas atmetė amerikiečių prašymą surengti pokalbį telefonu tarp gynybos sekretoriaus Lloydo Austino ir jo Kinijos kolegos, antradienį pranešė JAV gynybos departamento atstovas spaudai.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad „tvirtai gins“ savo interesus, ir paragino Vašingtoną stengtis atkurti santykius po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas savo metinėje kalboje Kongrese nusitaikė į Pekiną. „Tvirtai ginsime Kinijos suverenitetą, saugumą ir plėtros interesus“, – sakė šios Rytų Azijos valstybės užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad bendradarbiauja su partneriais teikiant pagalbą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Sirijoje, tačiau griežtai atsisako dirbti kartu su Damasko vyriausybe. Vašingtonas taip pat teigė, kad po to, kai išsiuntė dvi gelbėtojų komandas į Turkiją, kuri taip pat smarkiai nukentėjo per sekmadienį įvykusį žemės drebėjimą, tikisi siųsti tolesnę pagalbą šiai NATO sąjungininkei.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė pritarusios tam, kad Lenkijai būtų paduota 18 didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS, šaudmenų joms ir kitokios įrangos bendrai už 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų). Tai padės NATO narei Lenkijai atnaujinti pajėgumus ir toliau didinti suderinamumą su JAV bei kitomis sąjungininkėmis, sakoma Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas savo metinėje kalboje „Valstybės padėtis“ Rusijos karą Ukrainoje pavadino didžiausiu išbandymu pasauliui ir patikino, kad valstybės rems ukrainiečius tiek, kiek reikės. „Šioje salėje kalbėjau apie šiurkštų Vladimiro Putino karą prieš Ukrainą. Tai buvo išbandymas Amerikai, visam pasauliui.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienio vakarą Kapitolijuje išėjo į tribūną didžiulei auditorijai sakyti savo metinės kalbos, kuri turėtų tapti itin svarbiu jo prezidentavimo momentu. Jis ne kartą pranoko šansus, nes pasiekė nemažai laimėjimų įstatymų leidybos srityje ir turėjo istoriškai stiprius kadencijos vidurio rinkimus, kuriuose demokratai atlaikė respublikonų „raudonąją bangą“. Jo tvirta parama Ukrainai sulaukė pagyrų. COVID-19 pandemijos debesys atslūgo.

Optimistiškai nusiteikęs JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį savo metinėje kalboje stengsis įkvėpti šalį, pastaruoju metu dažnai prarandančią entuziazmą, ir akcentuos savo pastangas atkurti JAV ekonomiką. Po dvejų darbo prezidento poste metų, kai vadovavo sugrįžimui į normalų gyvenimą po COVID-19 pandemijos, chaotiškam JAV karių išvedimui iš Afganistano, Vakarų atsakui į Rusijos invaziją Ukrainoje ir bandė suvaldyti didelę politinę įtampą namuose, J. Bidenas mano turįs kuo pasidžiaugti.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį gynė savaitgalį priimtą sprendimą palaukti, kol Kinijos oro balionas kirs JAV teritoriją, ir tada jį numušti, o Baltieji rūmai pareiškė, kad iš šio prietaiso buvo gauta itin vertingos žvalgybinės informacijos.  Kinija tvirtina, kad balionas yra paklydęs orų stebėjimo orlaivis, neturintis jokių karinių tikslų, tačiau Vašingtonas jį įvardijo kaip sudėtingą šnipinėjimo dideliame aukštyje įrenginį.