Europa

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus, jau vadinamus „Tusko linija“. Planuojama sustiprinti priešo dronų stebėjimą ir antžeminę karinę gynybą, pasitelkiant įtvirtinimų ir užtvarų sistemą palei maždaug 700 km rytinės Lenkijos sienos. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė pasipiktinimą Izraelio smūgiais perkeltų palestiniečių palapinių miesteliui Rafache, per kuriuos, pasak Gazos Ruožo pareigūnų, žuvo mažiausiai 45 žmonės, ir pareikalavo „nedelsiant nutraukti ugnį“. „Šios operacijos turi liautis. Rafache nėra saugių vietų palestiniečių civiliams, – tinkle „X“ tvirtino E. Macronas. – Raginu visapusiškai gerbti tarptautinę teisę ir nedelsiant nutraukti ugnį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis padarys viską, kas įmanoma, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu būtų patrauktas atsakomybėn dėl puolimo Gazos Ruožo pietiniame mieste Rafache.

Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi Holokausto memoriale Berlyne, o paskui vyks į Rytų Vokietiją, kur tikimasi, kad artėjant Europos Parlamento rinkimams perspės dėl kraštutinių dešiniųjų stiprėjimo. E. Macronas surengė pirmąjį per ketvirtį amžiaus valstybinį Prancūzijos prezidento vizitą į Vokietiją, sekmadienį atvykęs į Berlyną jis prašė ginti demokratiją nuo nacionalistinių jėgų.

Armėnija pirmadienį paskelbė sulaikiusi 226 demonstrantus, reikalaujančius ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorinių nuolaidų aršiam priešui kaimynui Azerbaidžanui. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad „226 piliečiai buvo sulaikyti už nepaklusimą teisėtiems policijos reikalavimams“, kai demonstrantai bandė blokuoti gatves ir kelius visoje Armėnijoje.

Sakartvelo parlamento Teisės reikalų komitetas pirmadienį atmetė prezidentės Salomės Zurabišvili veto prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui.  Apie tai pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) Sakartvelo redakcija. Dauguma komiteto narių yra šalies valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ nariai.  Antradienį klausimas dėl prezidentės veto atmetimo bus svarstomas parlamento plenarinėje sesijoje.

Buvęs Vokietijos karys pirmadienį buvo nuteistas pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad dalijosi slapta karine informacija su Rusija prasidėjus karui Ukrainoje. Diuseldorfo teismas pripažino kaltinamąjį, įvardytą tik kaip Thomas H., kaltu dėl to, kad jis savo iniciatyva perdavė informaciją būdamas kariuomenės viešųjų pirkimų tarnyboje.

Lenkijos gynybos pareigūnai pirmadienį pristatė rytinės sienos su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija įtvirtinimo ir sustiprinimo planus. Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys. Tarp jų – kibernetinės atakos, bandymai padegti ir nelegaliai per sieną stumiami migrantai, kuriais, anot pareigūnų, siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą.

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

 Artėjant spalį vykstantiems parlamento rinkimams ir šalį krečiant protestams dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili sekmadienį paragino imtis imtis plataus masto reformų.  Šalies valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ nesutaria su provakarietiškai nusiteikusia prezidente, kuri prieš spalio rinkimus siekia suburti vieningą opozicijos frontą.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pakartojo nepritarianti Ukrainai tiekiamų ginklų naudojimui Rusijos teritorijoje, po to, kai NATO vadovas, kaip pranešama, pasiūlė nedrausti Kyjivui smogti taikiniams už savo šalies sienos.

Prancūzijos rytuose esančio Liono miesto metro sekmadienį per išpuolį panaudojant peilį buvo sužeisti trys žmonės, pranešė policija. Pasak jos, užpuolikas buvo sulaikytas. Tuo metu Liono prokuroras Thierry Dranas nurodė, kad sužeistųjų buvo keturi. Jo teigimu, sužeistųjų gyvybėms pavojus negresia. Šaltinis policijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad nukentėjusiųjų gyvybei pavojus negresia. Du iš jų buvo sužeisti į pilvą, o trečias – į ranką.

Emmanuelis Macronas pirmąjį per 24 metus Prancūzijos prezidento valstybinį vizitą į Vokietiją pradėjo šiltais žodžiais šeimininkams. „Prancūzijos ir Vokietijos santykiai yra nepakeičiami ir svarbūs Europai“, – sakė E. Macronas sekmadienį pradėdamas trijų dienų valstybinį vizitą Vokietijoje. Jis atmetė prielaidą, kad šie santykiai, dažnai vadinami Europos varikliu, pradėjo strigti. „Tai netiesa. Judame į priekį“, – per vertėją pareiškė E. Macronas.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė Marine Le Pen sako, kad norėtų glaudžiau bendradarbiauti su Italijos ministre pirmininke Georgia Meloni. „Dabar atėjo metas susivienyti“, – sakė M. Le Pen Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ savaitgalį Šiaurės Prancūzijoje vykusiame rinkimų kampanijos renginyje.

Panašu, kad Anglijos šiaurėje daugėja retų, tačiau mirtinai pavojingų autoimuninių sutrikimų, o nauji tyrimai rodo, kad protrūkis gali būti susijęs su COVID-19. Ši liga, žinoma kaip anti-MDA5 teigiamas dermatomiozitas, iki pandemijos daugiausia buvo pastebėta tarp Azijos gyventojų, tačiau dabar ji sparčiai plinta tarp Jorkšyro (Jungtinė Karalystė) gyventojų, skelbia portalas „IFL Science“. Liga, kurią sukelia antikūnai, veikiantys fermentą, vadinamą MDA5 (melanomos diferenciacijos baltymas...

Emmanuelis Macronas sekmadienį pradeda pirmąjį per ketvirtį amžiaus Prancūzijos prezidento valstybinį vizitą į Vokietiją, siekdamas sumažinti pastaruoju metu tvyrančią įtampą ir įspėti apie kraštutinių dešiniųjų keliamą pavojų Europos Sąjungai. Per savo trijų dienų vizitą su keturiais sustojimais E. Macronas sieks pabrėžti istorinę pokario santykių tarp dviejų svarbiausių ES valstybių reikšmę, nes Prancūzija kitą mėnesį minės Išsilaipinimo Normandijoje (D-Day) 80-ąsias metines.

Karštą vasaros dieną nėra nieko maloniau nei atsivėsinti gaiviais ledais. Tačiau vasarėjant orams, kyla ne tik temperatūra už lango, bet ir desertų kainos. Infliacijos spaudimas jaučiamas visame pasaulyje, ir tai ypač atsispindi mūsų mėgstamų skanėstų kainų etiketėse. Auganti infliacija palietė ne tik kasdienes prekes, bet ir vasarojančių žmonių taip pamėgtus minkštų ledų furgonus.

Nesenai nuskambėjusi naujiena apie Irano prezidento Ebrahimo Raisi mirtį nukritus lėktuvui šokiravo pasaulį. Tačiau tai ne pirmas atvejis, kai žymus politinis veikėjas žuvo tokio tipo katastrofoje. Dauguma mirtinų sraigtasparnių ar lėktuvų avarijų įvyksta dėl techninių gedimų, pilotų klaidų ar prastų oro sąlygų, tačiau kai kurios jų susijusios ir su sąmokslo teorijomis. Portalas „Euronews“ išskyrė kelis tokius paslaptingus atvejus.

Sakartvelui minint nepriklausomybės dieną, Lietuvos vadovai ragina šalies politikus neatsitraukti nuo euroatlantinės krypties ir „įgyvendinti tautos valią“. Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime Sakartvelo vadovei Salomei Zurabišvili ir gyventojams teigė, jog Lietuva palaiko šios šalies pastangas sutelkti pilietinę visuomenę sudėtingu laikotarpiu, kuomet „bandoma apgręžti šalį priešinga Europos integracijai kryptimi“.  „Tvirtai remiame Sakartvelo žmones, kovojančius už europinę savo...

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą.  „Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos sąjungininkės neinvestuos daugiau į gynybą. Simuliacinis karinis žaidimas parodė, kas galėtų nutikti, jei D. Trumpas vis dėlto laikytųsi savo žodžio ir patrauktų JAV iš NATO. Jei D. Trumpas įgyvendintų JAV pasitraukimą iš Aljanso, Europa gynybos srityje galėtų pradėti veikti savarankiškai, rodo simuliacija.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai šeštadienį paragino Izraelį netrikdyti „gyvybiškai svarbių finansinių operacijų“ okupuotose Palestiniečių teritorijose, nuogąstaujant, kad Izraelis gali nutraukti palestiniečių bankų veiklą.

Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. Po to, kai COVID-19 sukėlė karantinus, sužlugdė ekonomiką ir nusinešė milijonus gyvybių, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir viso pasaulio lyderiai pažadėjo ateityje veikti efektyviau.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę vyks į Rytų Europą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos laimėjimų Ukrainoje, galimo Rusijos kišimosi kaimyninėje Moldovoje ir Sakartvele tvirtinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, penktadienį pranešė Valstybės departamentas. Trečiadienį A. Blinkenas lankysis Moldovos sostinėje Kišiniove, o ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje, Čekijoje.

Mokslininkams pavyko sukurti ir su pelėmis sėkmingai išbandyti geriamą priešnuodį nuo ūmaus apsinuodijimo alkoholiu. Hidrogelis sukurtas naudojant pieno baltymą, kuris yra šalutinis sūrio gamybos produktas – jis skaido alkoholį organizme, neleisdamas jam išskirti įprastų toksiškų atliekų, skelbia portalas „IFL Science“. Daugelyje bendruomenių alkoholis istoriškai vaidino svarbų vaidmenį švenčių, ritualų ir socialinių progų metu.

Lenkija gali vėl atidaryti vieną iš sienos perėjimo punktų su Baltarusija, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas, siekiant padėti nukentėjusioms, šalies rytuose veikiančioms įmonėms.

Šiurpus radinys Lenkijoje, Adolfo Hitlerio vadavietėje, „Vilko guolyje“. Archeologai aptiko 5 žmonių skeletus, du iš jų – vaikai.  Ekspertai nustatinėja, iš kurio laikotarpio šie palaikai. Skeletai aptikti vietoje, kur stovėjo Hitlerio įpėdiniu laikyto Hermano Gioringo namas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Lenkijos mėgėjai archeologai rodo atkastą vaiko kaukolę, toks jiems patiems netikėtas radinys aptiktas kasinėjant „Vilko guolio“ vadavietę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę lankysis Moldovoje, penktadienį pranešė Valstybės departamentas – tai naujas Vakarų paramos šaliai gestas, augant įtampai santykiuose su Rusija. JAV diplomatijos vadovas trečiadienį dalyvaus pokalbiuose Moldovoje, pakeliui į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Prahoje, kuriame bus rengiamasi liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiam Aljanso 75-mečiui skirtam susitikimui.

NATO „solidarizuojasi“ su šalimi nare Estija po incidento prie Rusijos sienos, Narvos upėje, skiriančioje dvi valstybes, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė pastebėję, kad rusai iš abi valstybes skiriančios Narvos upės pašalino sieną žyminčius plūdurus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė neketina oficialiai pripažinti Palestinos valstybės. Nėra „jokios priežasties“ pripažinti Palestinos administraciją (PA) kaip atskirą valstybę, penktadienį spaudos konferencijoje kartu su Portugalijos ministru pirmininku Luísu Montenegro sakė O. Scholzas. „Nėra aiškumo nei dėl valstybės teritorijos, nei dėl visų kitų su ja susijusių klausimų“, – sakė O. Scholzas.

Sakartvelo parlamentas kitą savaitę pradės procedūrą, kuria siekiama atmesti prezidentės veto dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, penktadienį pranešė parlamento spaudos tarnyba, nepaisant vykstančių masinių protestų ir tarptautinio pasmerkimo. Ruošdamasi balsavimui, valdančioji partija „Kartvelų svajonė“ kritikavo JAV, kad jos „kėsinasi“ į Tbilisio suverenitetą ir planuoja dėl šio įstatymo nustatyti vizų apribojimus Sakartvelo pareigūnams.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. S. Sejourne pasmerkė ir nepriimtinomis pavadino Rusijos provokacijas prieš Lietuvą, Estiją ir Suomiją. „Rusija suintensyvino savo provokacijas prie Europos Sąjungos sienų Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.

Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico sveikatos būklė „šiek tiek pagerėjo“, penktadienį pranešė jį gydanti ligoninė; premjeras atsigauna po kritinių šautinių žaizdų, patirtų per pasikėsinimą. Praėjusią savaitę R. Fico buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nušauti, kai atėjo pasisveikinti su savo šalininkais centriniame Handlovos mieste, ir šis išpuolis sukėlė nuogąstavimų dėl gilėjančio šalies politinio susiskaldymo.

 Europos Sąjungos valstybių narių ministrai penktadienį galutinai patvirtino daug diskusijų sukėlusį įstatymą, pagal kurį bendrovės privalės savo tiekimo grandinėse užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Deramo įmonių tvarumo patikrinimo direktyva, dar vadinama Europos tiekimo grandinės įstatymu, siekiama patraukti dideles įmones atsakomybėn, jei jos pelnosi iš vaikų ar priverstinio darbo už ES ribų. Prieš šį įstatymą nebalsavo nė viena valstybė narė, tačiau 10 šalių balsuojant susilaikė.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė Rusiją, pradėjusią šalinti Estijos sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.  „Šis incidentas pasienyje yra platesnio Rusijos provokacinio elgesio ir hibridinių veiksmų modelio, įskaitant jos jūrų ir sausumos sienas Baltijos jūros regione, dalis. Tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pareiškime teigė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas penktadienį buvo išleistas iš ligoninės, kurioje praleido naktį po motociklo avarijos, socialiniame tinkle „X“ pranešė jo biuras.  62 metų prezidentas, pareigas pradėjęs eiti 2023-iųjų kovą, patyrė lengvų sužeidimų, kai ketvirtadienį padarė avariją uždaroje lenktynių trasoje. „Šį rytą prezidentas Pavelas buvo išleistas iš ligoninės į namus“, – pranešė jo biuras.

Lenkijos ambasadorius NATO netinkamas eiti šias pareigas, penktadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministras. „Tomaszas Szatkowskis niekada neturėjo tapti ambasadoriumi ir turėtų kuo greičiau grįžti į Varšuvą“, – privačiam transliuotojui TVN24 sakė vidaus reikalų ministras ir saugumo agentūrų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. T. Szatkowskį ambasadoriumi NATO 2019 m. paskyrė ankstesnė konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.

Europos Komisijos (EK) narys, apkaltintas grasinimu Sakartvelo ministrui pirmininkui dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, ketvirtadienį pareiškė, kad jo žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.

Į savarankišką kelionę po Europą išsiruošusi moteris pateko į netikėtą situaciją, kai užmigo traukinyje, o pabudusi pamatė, kad jos telefonas rodo, jog ji yra Ukrainoje.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ penktadienį pranešė gavusi NATO šalies užsakymą dėl artilerijos šaudmenų tiekimo. Užsakymo vertė - beveik 300 mln. eurų ir apima kelias dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių ir kelis šimtus tūkstančių raketinio kuro užtaiso modulių, pranešė „Rheinmetall“. Amunicija turi būti pristatyta 2024–2028 m., tačiau nepranešta, į kokią šalį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė nekandidatuosiantis į šalies prezidento postą. D. Tuskas ketvirtadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui „TVP Info“ buvo paklaustas, ar dalyvaus rinkimuose. „Ne, – atsakė jis. – Girdėjau dar keletą spekuliacijų, (skaičiau) keletą straipsnių, komentarų, ir [...] sakau tai vienareikšmiškai: ne, aš nekandidatuosiu prezidento rinkimuose.“ Kalbėdamas apie savo dabartines pareigas, jis teigė, kad iš tiesų turi daug darbo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį su dviejų dienų vizitu atvyko į Baltarusiją, taip pratęsdamas savo kelioninį turą penktosios kadencijos pradžioje. Anksčiau šį mėnesį V. Putinas keliavo į Kiniją, o sekmadienį jo laukiama Uzbekistane. Anksčiau ketvirtadienį jis Kremliuje priėmė Bahreino karalių Hamadą bin Isa Al Khalifa. Baltarusijoje V. Putinas surengs derybas su kolega Aliaksandru Lukašenka.

Lenkija stiprina netoli sienos su Ukraina esančio Žešuvo-Jasionkos oro uosto, kuris yra Vakarų karinės pagalbos Ukrainai tiekimo centras, apsaugą. Tai interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos  vadovas, ministras-specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. Kaip pažymėjo pareigūnas, Lenkija stiprina Žešuvo-Jasionkos oro uosto, per kurį gabenama 90 proc.

Ispanijos policija ketvirtadienį pranešė suradusi britų tapytojo Francis Bacono 5 mln. eurų vertės paveikslą, kuris 2015 metais buvo pavogtas kartu su kitais keturiais jo darbais. Šis darbas yra vienas iš penkių ispanų bankininko Jose Capelo portretų, kurių bendra vertė viršija 25 mln. eurų ir kurie 2015 metų liepą buvo pavogti iš jo namų Madride. Vagys taip pat išnešė seifą, kuriame buvo laikoma monetų ir brangakmenių kolekcija.

Turistų pamėgstame kurorte – Ispanijos Maljorkos – saloje sugriuvus dviejų aukštų restoranui žuvo keturi žmonės, o 16 sužeista, pranešė vietos gelbėjimo tarnybos. Manoma, kad keli žmonės įstrigo regiono sostinės Palma de Maljorkos paplūdimio restorane „Medusa Beach Club“, esančiame Kartago gatvėje, rašo BBC. Pranešama, kad incidentas įvyko ketvirtadienį apie 20.30 val. vietos laiku (21.30 val. Lietuvos laiku). Baiminamasi, kad nuolaužose gali būti įstrigę keli žmonės.

Turkijos vyriausybė ruošiasi priimti įstatymą, pagal kurį asmenims, kaltinamiems veikiant užsienio šalių įtakoje prieš Turkijos valstybę, galėtų būti skiriama kalėjimo bausmė, pranešė vietos žiniasklaida. Įstatymo projektas nėra galutinis ir jį dar turi patvirtinti parlamentas.

Vyras, kaltinamas šūviais sunkiai sužeidęs Slovakijos ministrą pirmininką, teigė, kad taip pasielgė norėdamas pasipriešinti vyriausybės politikai Ukrainos atžvilgiu, tačiau gailisi dėl savo veiksmų, sakoma teismo dokumente, kurį ketvirtadienį gavo agentūra AFP. Praėjusią savaitę Slovakiją sukrėtė incidentas, per kurį į ministrą pirmininką Robertą Fico, besisveikinusį su savo rėmėjais centriniame Handlovos mieste, buvo paleistos keturios kulkos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį atmetė buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio skundus dėl apkaltinamųjų nuosprendžių ir pripažino, kad teismai jo gimtojoje šalyje buvo teisingi. 2018 metais M. Saakašvilis buvo nuteistas už tai, kad 2005-aisiais įsakė riaušių policijai žiauriai sumušti Sakartvelo parlamento narį ir neteisingai suteikė malonę grupei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų už 2006-aisiais įvykdytą jaunuolio Sandro Girgvlianio nužudymą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo nestumti balsavimo reformos Naujojoje Kaledonijoje ir teigė, kad reikia daugiau derybų, planams šioje Ramiajame vandenyne įsikūrusioje užjūrio teritorijoje išprovokavus kruvinas riaušes. „Pažadėjau, kad ši reforma šiandien, esant dabartinėms aplinkybėms, nebus priimta“, – E. Macronas sakė žurnalistams Naujojoje Kaledonijoje.