2018 metais M. Saakašvilis buvo nuteistas už tai, kad 2005-aisiais įsakė riaušių policijai žiauriai sumušti Sakartvelo parlamento narį ir neteisingai suteikė malonę grupei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų už 2006-aisiais įvykdytą jaunuolio Sandro Girgvlianio nužudymą.
Jis teigė, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, nes Sakartvelo teismai neturėjo priimti už gryną pinigą kaltinimo argumentų iš buvusio ministro ir buvusio parlamento pirmininko, kurie vėliau tapo jo politiniais priešininkais.
M. Saakašvilis taip pat skundėsi, kad antrosios bylos teisėjas dalyvavo pirminiame S. Girgvlianio nužudymo procese ir negalėjo būti nešališkas dėl malonės suteikimo nusikaltėliams.
Be to, jis sakė, kad negalėjo žinoti, jog prezidento įgaliojimai suteikti malonę yra riboti, o tai pažeidžia jo teisę nebūti nubaustam be specialaus įstatymo.
Jis teigė, kad abi bylos buvo grindžiamos politiniu persekiojimu jo atžvilgiu, o ne teisingumo vykdymu.
Strasbūre įsikūrusio EŽTT, kuris nagrinėja bylas dėl galimų Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų ir yra atskiras nuo Europos Sąjungos, teisėjai atmetė M. Saakašvilio argumentus.
Pasak jų, Sakartvelo teismai teisingai įvertino buvusio ministro ir parlamento pirmininko parodymų patikimumą, be to, tai nebuvo vieninteliai įrodymai prieš jį.
O teisėjas, dėl kurio skundėsi M. Saakašvilis, atliko tik techninį vaidmenį pirminėje S. Girgvlianio nužudymo byloje, kurios nuteistiesiems tuometinis prezidentas suteikė malonę ir kurioje pats M. Saakašvilis nebuvo kaltinamasis, nurodė teismas.
EŽTT teigė, kad M. Saakašvilis „galėjo pagrįstai numatyti, kad dėl savo elgesio gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės“, kai sutiko suteikti malonę nuteistiesiems mainais į jų tylėjimą apie bylos aspektus, kurie galėjo jam pakenkti politiškai.
„M. Saakašvilis, žinomas politikas, turintis platų teisinį išsilavinimą, turėjo vadovautis sveiku protu ir suprasti, kad jo sprendimas susitarti su žmonėmis, kurie įvykdė žmogžudystę ir norėjo ją nuslėpti, turės rimtų pasekmių“, – sakė teisėjai.
Galiausiai Europos teismas nustatė, kad baudžiamasis persekiojimas nebuvo politiškai motyvuotas
„Valdžios institucijos sąžiningai siekė patraukti M. Saakašvilį atsakomybėn už jo nusikaltimus, – sakė jie. – Net aukščiausio rango valstybės pareigūnas iš principo nebuvo apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo.“
Sakartvelo teisingumo ministrė Rati Bregadzė sakė, kad „Strasbūro teismo sprendimas įrodo, jog M. Saakašvilio baudžiamasis persekiojimas visiškai atitiko europinius standartus“.
Dabar M. Saakašvilis turi per tris mėnesius nuspręsti, ar pateikti apeliaciją EŽTT Didžiajai kolegijai, nes priešingu atveju ketvirtadienio sprendimas taps galutinis.
