Europa

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė ketvirtadienį apkaltino vieną ES komisarą, kad šis jam „siaubingai grasino“ ir mėgino jį „šantažuoti“ dėl naujai priimto ir prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo.

Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė, kad jų kolegos rusai per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus, kilus ginčui dėl bendros sienos. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“. Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių – kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis – statymą.

 JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį įspėjo, kad Vašingtonas planuoja veiksmus Sakartvele prastūmus įstatymą prieš „užsienio įtaką“. Praėjusią savaitę Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, anot kritikų, nutildys opozicijos grupes ir nukreips šalį nuo provakarietiško kurso Rusijos link.

Apie 50 kilometrų nuo Vilniaus esančios Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) saugos problemos lieka nesprendžiamos, pareiškė Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).  Inspekcija pranešė trečiadienį laišku dar kartą paraginusi Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją stabdyti pirmąjį ir antrąjį jėgainės blokus, kol bus išspręstos visos saugos problemos.

Lenkijos naikintuvas MiG-29 trečiadienį skrisdamas pametė degalų baką, žmonės nenukentėjo. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų rūšių generalinė vadovybė apie incidentą informavo socialiniuose tinkluose X ir „Facebook“. Kaip pažymima, trečiadienį prieš 18 val. Kurov Branievskio apylinkėse (Varmijos Mozūrų vaivadija) per mokomąjį skrydį iš 22-osios taktinės aviacijos bazės Malborke (Pamario vaivadija) pakilusiu lėktuvu MiG-29 įvyko „aviacijos incidentas“. „Buvo pamestas degalų bakas.

Europa ruošiasi pirmajam šios vasaros karščiui, o Vokietijoje ir Šiaurės šalyse kitą savaitę termometrų stulpeliai šoks neįprastai aukštai. Tarptautinės orų tarnybos duomenimis, gegužės 30 d. Berlyne aukščiausia temperatūra pakils iki 28 laipsnių. Tai reiškia, kad Vokietijos sostinėje biurų ir namų vėsinimo poreikis atsiras gerokai anksčiau nei paprastai įjungiami oro kondicionieriai.

Norvegija nuo gegužės 29-osios nebeįsileis į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Kaip pažymima jos tinklalapyje paskelbtame pranešime, šis pokytis palies rusus, turinčius vizas, iki 2022 metų pavasario išduotas Norvegijos arba kitos Šengeno erdvės valstybės.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Kinija siunčia Rusijai pagalbą letaliomis priemonėmis, kurią, kaip spėjama, Maskva naudoja kare Ukrainoje.  „Šiandien galiu atskleisti, kad turime įrodymų, jog Rusija ir Kinija bendradarbiauja kuriant Ukrainoje naudojamą kovinę įrangą“, – Londone vykusioje konferencijoje sakė ministras.  G. Shappsas taip pat paragino NATO dėti daugiau pastangų ir padidinti gynybos išlaidas visame Aljanse.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį paragino 27 narių bloką rasti bendrą poziciją po to, kai Ispanija, Airija ir Norvegija paskelbė pripažįstančios Palestinos valstybingumą. „Vykdydamas bendrą užsienio ir saugumo politiką, kartu su visomis valstybėmis narėmis nenuilstamai sieksiu bendros ES pozicijos, grindžiamos dviejų valstybių sprendimu“, – apie trijų valstybių sprendimą, sukėlusį Izraelio pyktį, socialiniame tinkle „X“ parašė J. Borrellis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žvalgosi į Švedijos Gotlando salą, perspėjo Švedijos gynybos vadovas Micaelis Bydenas, rašo „Politico“. Gotlandas yra didžiausia Švedijos sala ir yra strategiškai svarbioje vietoje Baltijos jūros viduryje – tarp Stokholmo ir Kaliningrado. Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, trečiadienį buvo rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete.

 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį paskelbė, kad visuotiniai rinkimai šalyje bus rengiami liepos 4 dieną. „Šiandien kiek anksčiau kalbėjau su Jo Didenybe karaliumi ir paprašiau paleisti parlamentą. Karalius patenkino šį prašymą ir liepos 4 dieną surengsime visuotinius rinkimus“, – sakė jis.

Palestinos savivaldos ambasadorius Vokietijoje Laithas Arafehas paragino Vokietijos vyriausybę pasekti Norvegijos, Airijos ir Ispanijos pavyzdžiu ir pripažinti Palestinos valstybę.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico yra stabilios, bet sunkios būklės, trečiadienį pranešė vicepremjeras, praėjus savaitei po to, kai į jį buvo keturis kartus šauta per pasikėsinimą nužudyti. Slovakijos premjeras buvo pašautas, kai bendravo su jo rėmėjais po vyriausybės posėdžio centriniame Handlovos mieste.

Prancūzijos policija susekė tris Belgijos sieną kirtusius įtariamuosius, kurie praėjusią savaitę išniekino Paryžiaus Holokausto memorialą, trečiadienį pranešė prokurorai. Prokurorai teigė, kad įtariamuosius Paryžiuje, prieš jiems išvykstant į Belgiją, užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.  Jie pridūrė, kad įtariamieji kelionę užsisakė iš Bulgarijos.  Praėjusią savaitę ant Prancūzijos Holokausto memorialo buvo palikti raudoni delnų antspaudai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane‘as Séjourné‘as kol kas atmetė galimybę pripažinti Palestinos valstybę. „Mūsų pozicija yra aiški: Palestinos pripažinimas Prancūzijai nėra tabu“, – trečiadienį po Paryžiuje įvykusio susitikimo su kolega iš Izraelio Israeliu Katzu pasakė ministras.

Lenkija šiuo metu nesvarsto grąžinti privalomosios karinės tarnybos, nes susidomėjimas įstoti į ginkluotąsias pajėgas tebėra didelis, trečiadienį parlamente įstatymų leidėjams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak ministro, „nėra priežasties“ atsisakyti savanoriškos tarnybos, nes vis dar „pakankamas“ skaičius lenkų stoja į kariuomenę. Lenkija yra pagrindinė ginklų tiekėja Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.

Vyriausioji Europos teisių organizacija antradienį pareiškė, kad Sakartvelas turėtų panaikinti „užsienio įtakos“ įstatymą, dėl kurio kilo protestų banga ir kaltinimai, kad vyriausybė bando užgniaužti nepritarimą. Praėjusią savaitę Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, anot kritikų, nutildys opozicijos grupes ir nukreips šalį nuo provakarietiško kurso Rusijos link.

Danijos farmacijos grupės „Novo Nordisk“ biurų pastate trečiadienį kilo didelis gaisras, pranešė Kopenhagos ugniagesių tarnyba. „Tai didžiulis gaisras. Įvykio vietoje dirba maždaug 100 ugniagesių“, – naujienų agentūrai AFP sakė tarnybos operacijų vadovas Martinas Smithas. Jis nurodė, kad iš pastato buvo evakuojami visi žmonės. „Viduje nieko nėra“, – sakė M. Smithas.

Reaguodamas į Rusijos planus vienašališkai išplėsti savo jūrų sieną Baltijos jūroje į Lietuvos ir Suomijos vandenis, Helsinkis pareiškė „stebintis padėtį“. Tai žurnalistams sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen ir pridūrė: „Neturime jokios oficialios informacijos, ką planuoja Rusija“. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos parengtu ir antradienį paskelbtu nutarimo projektu, Maskva planuoja išplėsti savo teritorinius vandenis, Baltijos jūroje pakeisdama jūrinę sieną su Suomija ...

Jei naudojatės „iPhone“ telefonu, būtų protinga nueiti į nustatymų meniu ir atsisiųsti naujausią „iOS“ atnaujinimą. JAV technologijų milžinė ką tik išplatino svarbų programinės įrangos pataisymą, pavadintą „iOS 17.5.1“, kuriuo ištaisoma keista klaida, dėl kurios kai kurios ištrintos nuotraukos staiga vėl atsirasdavo galerijose.

Pasirodžius pranešimams apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, Baltijos šalių ir suomių lyderiai teigia bendradarbiaujantys ir renkantys informaciją bei ragina be reikalo nepasiduoti sumaiščiai. Tuo metu Kremliaus atstovas tvirtina, kad planai – nepolitiniai.

Nuogas vyras, puldinėjęs žmones Manedorfo parke netoli Ciuricho, nužudė bėgiojusią moterį, trečiadienį pranešė Šveicarijos policija. „Antradienio vakarą Manedorfe vyras užpuolė ir mirtinai sužalojo moterį“, – pranešė Ciuricho kantono policija ir pridūrė, kad „praeiviai pranešė apie vyrą, nuogą laksčiusį Almos parke, rėkavusį ir fiziškai puldinėjusį kitus žmones“. Moteris buvo nedelsiant gaivinama, tačiau nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė, sakoma pranešime.

Buvęs Jungtinės Karalystės jūrų pėstininkų pajėgų narys, kuris praėjusią savaitę buvo paleistas už užstatą po sulaikymo dėl įtarimų padėjus Honkongo žvalgybos tarnyboms, rastas negyvas, antradienį pranešė britų policija.  Pasak Temzės slėnio policijos, 37-erių Matthew Trickettas, įtariamas su Kinija susijusioje šnipinėjimo byloje, sekmadienį buvo rastas negyvas parke Meidenhede, į vakarus nuo Londono.

Italijos policija trečiadienį pranešė sužlugdžiusi Turkijos grupuotės nusikalstamą operaciją „teroristiniais tikslais“, sulaikiusi 19 asmenų, tarp kurių, kaip pranešama, vienas svarbus bosas, susijęs su neseniai įvykdytais išpuoliais Turkijoje. Šimtai policininkų dalyvavo sulaikant Turkijos piliečius Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Turkijoje, sakoma policijos pranešime.

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį lenkai nusipirko net 800 namų ir butų Pirėnų pusiasalyje, rašo „Regitradores de Espana“. Šis skaičius rodo ne tik reikšmingą 21 proc. padidėjimą lyginant su ankstesniu ketvirčiu, bet ir yra tris kartus didesnis, nei per pirmąjį 2019 m. ketvirtį, dar prieš pandemiją.

Silezijos vaivadijoje Lenkijos pietuose ant geležinkelio bėgių buvo rastas sviedinys. Jo sprogimas būtų sukėlęs katastrofą. Pasak policijos komendantūros Katovicuose spaudos tarnybos, pavojingą radinį Čechovice-Dziedzicų gyvenvietėje aptiko infrastruktūrą tikrinęs geležinkelietis. Jis nedelsdamas informavo atitinkamas tarnybas. Atvykę išminuotojai konstatavo, jog tai – maždaug 20 cm ilgio minosvaidžio sviedinys iš Antrojo pasaulinio karo laikų, priklausęs Raudonajai armijai.

Trečiadienį Lenkija pasirašė sutartį su JAV dėl keturių žvalgybinių oro balionų įsigijimo.   Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad susitarimas „apibrėžia mūsų saugumą ir yra dar vienas Lenkijos ir JAV bendradarbiavimo aktas“. Pirkimas bus finansuojamas iš JAV vyriausybės Lenkijai suteiktos paskolos, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė, kad Lenkija bus tik antroji šalis pasaulyje, naudosianti tokias radiolokatorių sistemas.

Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Micaelas Bydenas mano, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „abiem akimis“ stebi Švedijai priklausančią Gotlando salą, kad galėtų kontroliuoti Baltijos jūrą. „Taip, esu įsitikinęs, kad Putinas net abiem akimis žiūri į Gotlandą. Putino tikslas – įgyti Baltijos jūros kontrolę. Jis tikriausiai nusitaikė į Alandų salas.

Baltarusijos vyriausybė išplėtė draudžiamų importuoti iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos prekių sąrašą, iš pradžių nustatyto 2021 metų gruodžio 6-osios nutarimu, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Šio sąrašo papildyme – Baltijos valstybių, Lenkijos ir Čekijos kilmės alus, fermentuoti gėrimai, odos ir plaukų priežiūros, skutimosi, burnos ir dantų higienos priemonės, dezodorantai, vonios reikmenys, muilas, valymo priemonės, kilimai, vyriški tekstiliniai drabužiai, bata...

Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Užsienio reikalų ministerija (URM) vadina sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija. Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“. Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas.

Ispanijos, Norvegijos ir Airijos premjerai trečiadienį pareiškė, kad jų šalys pripažins Palestinos valstybingumą. „Šiandien Airija, Norvegija ir Ispanija skelbia pripažįstančios Palestinos valstybę“, – sakė Airijos premjeras Simonas Harrisas. Norvegų lyderis Jonas Gahras Store sakė, kad jo šalis Palestiną pripažins nuo gegužės 28-osios. Toks pareiškimas nuskambėjo nepaisant Izraelio perspėjimų. „Be pripažinimo Artimuosiuose Rytuose negali būti taikos“, – tvirtino J. Gahras Store.

Prieš rinkimus Vokietijoje pasipylė smurtiniai išpuoliai prieš vyriausybę palaikančius politikus. Užpuolikai kai kuriuos asmenis žiauriai suspardė kojomis, taikėsi į galvas ir dar apspjaudė. Vokiečiai skelbia, kad užpuolikus įkvepia sparčiai populiarėjančios kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) idėjos. Padažnėję šūkiai, tokie kaip „Vokietija vokiečiams“, gąsdina demokratinę visuomenę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete. Lietuva ir Suomija kol kas nereagavo į Rusijos sprendimą dėl jūros sienos, be to, vienašališkas Rusijos sprendimas nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Latvijos sostinėje antradienį keli tūkstančiai mokytojų surengė protestą prie vyriausybės dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymo perskirstyti pedagogų darbo krūvį.  Protestuojantys mokytojai nešėsi plakatus, kuriais ragino imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos įvairios švietimo sektoriaus problemos. Protestuotojai, be kita ko, ragino politikus gerbti mokytojus ir tesėti pažadus. Daugelis protestuotojų vilkėjo mėlynas liemenes.

Vyksta tyrimas dėl didelio atgarsio sulaukusio gaisro Varšuvos prekybos centre Marywilska gatvėje, per kurį šio mėnesio pradžioje sudegė visas pastatas. „Visiškai tikėtina“, kad su gaisru susijusios Rusijos valstybinės tarnybos, po antradienio vyriausybės posėdžio sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį per spaudos konferenciją pranešė, kad dėl ryšių su sabotažo išpuoliais Lenkijoje sulaikyti dar trys asmenys. Pirmadienį buvo sulaikyti devyni asmenys. D. Tuskas pažymėjo, kad „[saugumo] tarnybos iš tiesų dirba labai efektyviai, kai kalbama apie šiuos sabotažo ir diversijų bandymus Lenkijos ir kaimyninių šalių teritorijoje“, turėdamas omenyje Lietuvą ir Latviją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad delsimas teikti karinę paramą Ukrainai kenkia Vakarų saugumui. „Kiekvienas sudvejojimas ir uždelsimas paremti Ukrainą kainuoja nekaltų žmonių gyvybes, taip pat kelia pavojų ir mūsų pačių saugumui“, – apsilankiusi Kyjive sakė A. Baerbock.

JAV naujienų agentūra „Associated Press“ antradienį pranešė, kad Izraelis išjungė jos tiesioginę vaizdo transliaciją iš karo draskomos Gazos, valdžios institucijoms apkaltinus ją pažeidus naujojo transliuotojui „Al Jazeera“ pritaikyto draudimo sąlygas. „Associated Press“ griežtai smerkia Izraelio vyriausybės sprendimą išjungti nuo seno veikusias mūsų tiesiogines transliacijas“, – nurodė AP, dėl tokio sprendimo kaltindama „piktnaudžiavimą“ naujuoju Izraelio įstatymu dėl užsienio transliuotojų.

Pirmaujančios pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) technologijų plėtotojos prisiėmė naujus laisvanoriškus įsipareigojimus dėl DI saugumo, rašo britų leidinys „Financial Times“, remdamasis Junginės Karalystės ir Pietų Korėjos vyriausybių pareiškimais. Visų pirma, šios technologijų milžinės įsipareigojo paskelbti saugumo reglamentus, kuriais bus nustatyti pažangių DI modelių rizikos vertinimų kriterijai, tokių modelių neplėtoti ir nediegti, jei rimto jų pavojingumo neįmanoma išvengti.

Prancūzijos „Manufacture Francaise des Pneumatiques Michelin“ antradienį pristatė trečiąjį „Michelin Guide“ Estijos leidinį, į kurį įtraukti 35 rekomenduojami restoranai. Vienas jų įvertintas dviem „Michelin“ žvaigždutėmis, o dar vienas turi vieną tokį prestižinį įvertinimą. Be to, šeši restoranai gavo „Bib Gourmand“ ženklą už gerą kainos ir kokybės santykį, o trims restoranams suteikta po žaliąją žvaigždutę už tvarią gastronomiją.

Keletas ES šalių antradienį paragino šalių bloką derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova pradėti jau birželį, tačiau Vengrija pagrasino kišti pagalį į ratus. 27 valstybes vienijanti ES gruodį priėmė svarbų sprendimą ir sutiko pradėti derybas dėl narystės su karo draskoma kaimyne bei buvusia sovietine respublika Moldova. Tačiau tam, kad derybos būtų pradėtos, bloko narės privalės patvirtinti formalią jų proceso struktūrą, kurią kovą pasiūlė Briuselis.

Antradienį iš Londono į Singapūrą skridusiam „Singapore Airlines“ lėktuvui patyrus „stiprią turbulenciją“ žuvo vienas lėktuvu skridęs žmogus, keli buvo sužeisti, lėktuvas buvo nukreiptas į Bankoką, pranešė bendrovė. Keleivis pasakojo, kad neprisisegę asmenys rėžėsi į lėktuvo lubas, kai kurie galvomis pralaužė lėktuvo pertvaras. „Galime patvirtinti, kad lėktuve „Boeing 777-300ER“ yra sužeistųjų ir vienas žuvęs žmogus.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas antradienį lankėsi Latvijos Lielvardės oro pajėgų bazėje. Ministras su delegacija antradienio rytą atvyko į aerodromą, kurį Vokietijos karinės oro pajėgos naudoja kaip bazę NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Planuojama, kad B. Pistoriusas bus informuotas apie Vokietijos pilotų dislokavimą saugoti oro erdvę virš ES ir NATO narių Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kurios ribojasi su Rusija.

Šią vasarą gali laukti nesklandumai kelionių metu – prasidėjus olimpinėms žaidynėms Paryžiuje oro linijų bendrovės bus priverstos atšaukti daugiau kaip 100 skrydžių. Vien „EasyJet“ atšaukė beveik 100 skrydžių, o „Ryanair“ ir „Wizz Air“ taip pat įspėjo keleivius apie sutrikimus. Skrydžiai atšaukiami dėl Prancūzijos civilinės aviacijos administracijos DGAC įsakymu nustatytos neskraidymo zonos, apimančios apie 75 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Gyvulių populiacija Europos Sąjungoje 2023-iaisiais buvo mažesnė nei ankstesniais metais, antradienį skelbia Eurostatas, remdamasis išankstiniais valstybių narių pateiktas negalutiniais duomenimis, Kiaulių populiacija pernai sumažėjo 1 proc. iki 133 mln., galvijų – taip pat 1 proc. iki 74 mln., avių – 3 proc. iki 58 mln., ožkų – 5 proc. iki 11 milijonų.

Nevyriausybinės organizacijos antradienį Paryžiuje iškėlė bylą Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“ ir jos pagrindiniams akcininkams už klimato kaitos sukeltus padarinius. Ieškinys nukreiptas prieš bendrovės valdybą, įskaitant generalinį direktorių Patricką Pouyanne'ą (Patriką Pujaną), ir pagrindinius akcininkus, kurie palaikė jos klimato strategiją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vakare išvyks į riaušių apimtą Naująją Kaledoniją Ramiojo vandenyno regione, paskelbė vyriausybės atstovė. E. Macronas „išvyks jau šį vakarą“, sakė Prisca Thevenot. Naujojoje Kaledonijoje jau daugiau kaip savaitė vyksta neramumai dėl E. Macrono vyriausybės planuojamos balsavimo reformos, kuriai nepritaria šios Prancūzijos valdos autochtonai kanakai.

Vienas keleivis žuvo, o daugiau kaip 30 kitų buvo sužeisti, kuomet iš Londono į Singapūrą skridęs oro linijų bendrovės „Singapore Airlines“ patyrė stiprią turbulenciją, skelbia BBC. Į Singapūrą skridęs lėktuvas „Boeing 777-300ER“ buvo nukreiptas į Bankoką ir nusileido 15.45 val. vietos laiku. Pirminiais duomenimis, žuvęs keleivis buvo neprisisegęs saugos diržo. Lėktuvu skrido beveik 230 žmonių Lėktuvu skrido 211 keleivių ir 18 įgulos narių, skelbiama oro linijų bendrovės pranešime.