Redakcija rekomenduoja

Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. pusė sostinės automobilių turi būti elektromobiliai. Tam statoma tūkstančiai naujų įkrovimų stotelių. Ministerijos skatina gyventojus rinktis elektromobilius ir dėl siūlomų kompensacijų bei pripažįsta, kad jei Vilnius pasiekti tikslą bus sunku, bet įmanoma, tai kitiems miestams, norintiems pasiekti, kad jų gatvėse važiuotų daugiau elektromobilių, reikia daug daugiau pastangų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne kartą į Seimą nešė pasiūlymus, kaip kovoti su automobilių tarša Lietuvoje, tačiau visi atsimušė į sieną. Parlamentarai atmetė tiek automobilių mokesčio idėją, tiek siūlymą išvyti iš šalies kelių labiausiai dūmijančius automobilius. Tačiau Aplinkos ministerija rankų nenuleidžia ir ruošia naujas iniciatyvas, kaip kovoti su teršėjais.

Itin lietuvių pamėgta prekė – įvairūs maisto papildai ir kiti vitaminai, mitybos specialistų vertinama rezervuotai. Nors jų vartoti tikrai gali prireikti, įprastai didžiąją dalį medžiagų įmanoma gauti su maistu. Pasak medikų, kartais žūtbūtinis noras vartoti kokius nors papildus prilygsta neracionaliam vaistų vartojimui. Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje šių produktų populiarumas yra gana didelis.

Net ir šimtą metų nugyvenęs, dėl ligų labai nesiskundęs senolis Lietuvoje vargiai gali numirti tiesiog nuo senatvės. Specialistai tokią tvarką kritikuoja pažymėdami, kad tai ne tik verčia gydytojus įrašyti nebūtinai tiksliausią mirties priežastį, bet ir iškreipia statistiką. Panašu, kad teisę mirti nuo senatvės turi tik karaliai, bet ne paprasti mirtingieji.

Į gimtuosius Šiaulius po studijų dirbti grįžęs 35-erių gydytojas gastroenterologas Justas Birutis įsitikinęs: geriausia dovana medikui – laimingas iš jo kabineto išėjęs pacientas. Neeilines operacijas nutukimui gydyti atliekantis gydytojas sako abejojantis, ar kažkur išvykęs būtų galėjęs savo srityje tiek daug pasiekti kaip dirbdamas Šiauliuose. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau kurį laiką atliekamos unikalios endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos.

Neskirdami pakankamai dėmesio savo mitybai lietuviai patys artina lėtines ligas ir ankstesnę mirtį. Pasak specialistų, tinkama gyvensena sudaro net 50 proc. įtakos sveikatai, o vien tai, kaip maitinamės, – 30 proc. Deja, tyrimai rodo, kad toli gražu ne visi žmonės tam skiria pakankamą dėmesį.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Nors vieni miestai jau nusimatė planus, kada apmokestins taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą, kitos savivaldybės laukia rekomendacijų iš Susisiekimo ministerijos. Pastaroji žadėjo iki spalio vidurio miestams pateikti gaires, tačiau to nepadarė – rekomendacijas žada pateikti šių metų gale.

Kremlius stengėsi suvaldyti savo invazijos į Ukrainą pasekmes. Jis neįsivaizdavo, kad jo karas įkvėps Vakarų šalių vienybę, kad Ukrainos kariuomenė taip gerai priešinsis, nei kad jai reikės iš dalies mobilizuoti Rusijos gyventojus – tai drastiška priemonė, galinti turėti pražūtingų padarinių šalies viduje. Karas, skirtas atkurti Rusijos jėgą, padarė šalį silpnesnę, rašo Foreign Affairs.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Baimė dėl Rusijos branduolinio ginklo naudojimo yra labai perdėta. Šiuo metu tikimybė, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą yra tokia pat, kaip prasidėjus karui – nedidelė, įsitikinę Strategijų, technologijų ir ginklų kontrolės instituto JAV ekspertai.  Spalio 6 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastarojo meto branduoliniai grasinimai yra pavojingiausi pasaulyje nuo 1962 m. Kubos raketų krizės.

Kai Rusija vasario mėnesį užpuolė Ukrainą, kai kurie Rusijos diplomatai buvo šokiruoti, bet nedaug kas savo poziciją išreiškė viešai, nes šioje šalyje vyrauja kultūra neprieštarauti savo vadovui, o verčiau pateikti tokią informaciją, kurią norima girdėti. Kai kuriais atvejais nusiritama iki tokių kraštutinumų, kad dokumentuose bijoma pataisyti gramatikos klaidas.

Atrodo, didžioji COVID-19 „audra“ jau tikrai liko praeityje, tačiau į pakankamai didelį užsikrėtimų skaičių specialistai nesiūlo žiūrėti pro pirštus. Kasdien ne tik vis dar miršta žmonės, bet ir įspėjama dėl naujos – ilgojo kovido epidemijos. Negana to, nerimą kelia ir atsirandantys vis nauji viruso variantai.

Trejus metus mano darbo dienos prasidėdavo taip pat. Aš prabusdavau pusę aštuonių, patikrindavau naujienas ir važiuodavau į savo darbą Rusijos atstovybėje prie Jungtinių Tautų Organizacijos Ženevoje. Tokia rutina buvo lengva ir nuspėjama – šie du bruožai puikiai apibūdino Rusijos diplomato kasdienybę, leidinyje „Foreign Affairs“ rašė Borisas Bondarevas.

Kinijoje aušta nauja era. Nors Xi Jinpingas valdo jau dešimtmetį, jo nauji žingsniai rodo, kas laukia vienos galingiausių pasaulio valstybių. Sulaužęs ne vieną tradiciją, Xi apsistatė save lojaliais bei paklusniais žmonėmis ir parodė, kad gavo tiek galios, kiek pasaulis nematė nuo Mao Dzedongo laikų. Situaciją Kinijoje naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Šalį purtant energetinei krizei ir toliau laikantis milžiniškai infliacijai medikai konstatuoja, kad ministerijos žadamas algų kilimas – tik lašas jūroje. Tuo metu pacientų nepasitenkinimas ir reikalavimai tik auga. Juo labiau liūdina tai, kad daugėja užleistų būklių ir klesti savigyda.

Kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, tūkstančiai kovotojų su pilnomis ekipuotėmis susirinko Grozne, pietinės Rusijos Čečėnijos provincijos sostinėje. Kremliaus remiamas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, vilkėdamas uniformą ir su dėkle pūpsančiu pistoletu, pasveikino vadinamosios specialiosios karinės operacijos pradžią ir pažadėjo siųsti į mūšius čečėnų savanorius.

Ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatyta knyga apie Sviatlaną Cichanouskają. Knygos autorius teigė norėjęs pristatyti 2020 m. Baltarusijoje vykusius protestus plačiau ir giliau, nei tai padarė žiniasklaida ar socialinės medijos. Pati S. Cichanouskaja pasakojo, kad jei prieš dvejus metus viskas buvo organizuota spontaniškai, tai dabar kova už Baltarusijos laisvę yra aiškiau struktūruota.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl to, ar galime sau leisti atiduoti dalį Ukrainos prašomos ginkluotės. Kariuomenės vadas sako, kad „negalime daugiau nusirengti“, bet politikai pyksta, esą tokios jo kalbos gali būti ne taip suprastos Ukrainoje, o ir nesaugios Lietuvai. Strateginius sprendimus priima politikai, bet jie turėtų prisiimti ir atsakomybę nelaimės atveju.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dėl savo konflikto su šalių susitarimu atleistu buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu Ričardu Pociumi ir dėl prieš metus vykusių riaušių valdymo klaidų greičiausiai susilauks parlamentinio tyrimo. Bent jau taip žada opozicija, pajutusi „kraujo“ kvapą arba, kitaip tariant, pajutusi, kad ministrės pozicijos nėra stiprios.  Ketvirtadienį A. Bilotaitė turėjo aiškintis Seime, kur apsilankė opozicinių frakcijų posėdyje.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei surengus spaudos konferenciją, kurioje šalių susitarimu pasitraukusio buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus išsakyti teiginiai dėl vadovavimo metodų buvo pavadinti melu ir kliedesiais, generolas irgi nutarė netylėti.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka jau aštuonis mėnesius trypčioja ir kas antrą savaitę skelbia vienas kitam prieštaraujančius pranešimus. Vieną dieną jis ruošiasi kariauti, kitą – gintis, o trečią atiduoda baltarusišką ginkluotę Rusijai. Tai, ar Baltarusija aktyviai įsijungs į karą Ukrainoje, pasak ekspertų, priklauso nuo Kremliaus. O šis – desperatiškas ir neprognozuojamas, todėl Lietuvos kaimynė netrukus gali įsivelti į karą, o mes, tikėtina, sulaukti nekviestų svečių.

Rusija kaltina Ukrainą „nešvarios bombos“ kūrimu. Ar tai reiškia, kad Vladimiras Putinas ieško būdo pabaigti karą Ukrainoje? Tuo metu Jungtinė Karalystė ir vėl turi naują premjerą. Ką atneš jauniausias istorijoje, pirmasis kilęs iš Azijos, pirmasis ne baltaodis ministras pirmininkas Rishi Sunakas? Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria svarbiausius pastarosios savaitės pasaulio įvykius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė iš pareigų šalių susitarimu atleistą Viešojo saugumo tarnybos vadą, generolą Ričardą Pocių kaltina skelbiant daug melo ir kliedesių. Politikė sako nepasitikėjusi šiuo vadu, nes jis ne tik kad praleidinėjo daugybę statutinių pareigūnų susitikimų, bet ir melavo dėl savo nedalyvavimo.

Iš Viešojo saugumo tarnybos vado pareigų šalių susitarimu atleistas generolas Ričardas Pocius vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę kaltina perdėtais tikrinimais bei siekiu pridengti savo bei Policijos departamento nekompetenciją dėl nesuvaldytų riaušių prie Seimo, bet pakapsčius giliau matyti, jog pats generolas irgi ne visiems atrodė lyg dovanėlė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas ėmėsi tramdyti nepaklusniuosius Seimo frakcijos narius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui liepta atsiimti pateiktus su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų maitinimo paslaugoms, taip pat kultūrai ir sportui, o jei to nebus padaryta, tuomet siūloma trauktis iš komiteto pirmininko pareigų bei iš partijos.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“. Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.

Pekine vyksta istorinis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. Jame Kinijos lyderis Xi Jinpingas turėtų dar labiau sustiprinti savo vienvaldiškumą ir pasiekti tokias galias, kokias matė tik Mao Dzedongas. Visgi ne vieną dešimtmetį ekonominį proveržį išgyvenusi Kinija susiduria su nemenkais iššūkiais, o vis agresyvėjanti Pekino retorika rodo, kad Kinijai patiriant pralaimėjimus šalies viduje, Xi Jinpingas gali trokšti pasiekti karinių pergalių.

Gydytojų kantrybės taurė perpildyta – dėl nusprendusių neatvykti ir apie tai nepranešusių pacientų ne tik trikdomas jų darbas, bet ir ilginamos eilės. Svarstoma, ar pagaliau nereikėtų tokiems piktybiniams pacientams už neatvykimą pas gydytoją paskirti baudas. Vis tik tokią idėją palaiko ne visi ir pirmiausia siūlo labiau šviesti žmones.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje atmosfera šiuo metu piktoka. Du komitetų pirmininkai metė iššūkį Vyriausybės nariams. Vienas jų elegantiškai sudėjo giklus šią savaitę, kitas tęsia kovą, bet išgirdo netiesioginį grasinimą, jog gali netekti komiteto pirmininko pareigų. Partijos patriarchas Vytautas Landsbergis šiose kovose įžvelgia šiek tiek vaikiškų elementų. Jam atrodo, kad taip bandoma išmėginti savo galias, tik mažoje aikštėje.

Mokesčių klausimai dar niekad nekėlė tiek aistrų. Bet šįkart Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nusprendė ginti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Taip jis elgiasi netgi nepaisydamas partijos lyderių ir Vyriausybės atstovų prastai slepiamo pykčio, jog drįstama kvestionuoti ministrų kabineto suformuotą biudžetą.

Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis su savo rinkėjais Šilutės rajone bendrauja išskirtinai keistai: pavyzdžiui, grasina užmušti, jeigu šie balsuos už Saulių Skvernelį. Iš portalo tv3.lt turimo trumpo garso įrašo galima suprasti, kad parlamentaras bendrauja su vyresnio amžiaus moterimis, kurių viena paklausė, už ką gi balsuoti. R. Žemaitaičio atsakymas inteligentiškus žmones gali priblokšti.  „Man nebandyk balsuoti už S. Skvernelį.

Ukrainą puolanti Rusija sulaukė pagalbos iš Irano, kurį Vakarai dabar pliekia ir dėl paramos Kremliui, ir dėl neramumų pačiame Irane. Tuo metu Kinija, atrodo, mokosi iš Rusijos – šalyje prastėjant ekonominei situacijai ir kylant gyventojų nepasitenkinimui dėl nulinio COVID-19 politikos, Pekinas gali siekti karinių pergalių. Visų akys krypsta į Vakarų žiniasklaidos pavojingiausia pasaulio vieta pakrikštytą Taivaną.

Išimtimis dėl mokesčių džiaugtis nereikėtų. Jeigu anksčiau buvote atleisti nuo tam tikrų „Sodros“ įmokų, vėliau turėsite bėdų. Su problemomis susidūrė vyras, ketinantis išeiti į išankstinę pensiją. Kažkada jis buvo atleistas nuo įmokų, tad dabar jam buvo sumažintas darbo stažas. Dėl to žmogus ne tik negali palankesnėmis sąlygomis į pensiją išeiti anksčiau, bet ir pinigų gaus mažiau. Vyras prašo jį perskaičiuoti, bet „Sodra“ padėti negali.

Spalio 18 dieną pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis mini savo 90 metų jubiliejų. V. Landsbergis prieš gimtadienį nenorėjo didelės pompastikos ir prašo žmonių, kad šie vietoje gėlių, skirtų pinigus kariaujantiems Ukrainos žmonėms. V. Landsbergio sūnus, rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad profesoriaus jubiliejui skirti įvairūs siurprizai tęsiasi tris dienas.

Mūšis dėl antro didžiausio Ukrainos miesto vyko nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą iki gegužės mėnesio pabaigos, nors Charkivas ir vėliau buvo apšaudomas iš oro. Charkive neseniai apsilankęs Seimo narys Paulius Saudargas pasakoja, kad tiek miesto vadovybė, tiek teritorinės gynybos pajėgos labai aiškiai nupasakojo, ką reiktų pasiruošti norint, jog priešas kuo greičiau išsilaužytų dantis.

Energijos kainų šuolis ir infliacija ieškotis gelbėjimo plano privertė ir gydymo įstaigas. Nors per pandemiją ir turėjo progą pasiauginti „storesnius lašinius“, privatininkai neslepia, kad dėl to gali laukti kainų kilimas. Tiesa, primenama, kad kai kurias nemokamas paslaugas privačioje įstaigoje galima gauti greičiau.

Rusijai nenustojant grasinti branduoliniu ginklu, ekspertai sako, kad tokio ginklo panaudojimo galimybės, žinoma, yra, bet nėra itin didelės. O ir pati Rusija, bei jos vadovas Putinas, vargu ar nori mokėti tokio ginklo panaudojimo kainą. Tiesa, tai, kad Putinas greičiausiai blefuoja kalbėdamas apie branduolinį smūgį, nereiškia, kad galima nekreipti dėmesio į jo žodžius. Ignoravimas gali būti toks pat pavojingas, kaip ir baimė.  Portalo bernardinai.

Kai šią savaitę Vladimiras Putinas pradėjo raketų atakas, nukreiptas į Ukrainos miestus ir svarbiausią infrastruktūrą, atrodė, kad toks žingsnis atgaivino ir pradžiugino kietosios linijos šalininkus, reikalavusius ryžtingesnių veiksmų. „Bėk, Zelenski, bėk“, – džiūgavo Ramzanas Kadyrovas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, regis, sunervino kai kuriuos kolegas. Pastaruoju metu tai išsiveržė vieša kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtvirtinti, jog parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje įkurdintas tik brigados priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada kritiniu atveju, tai yra, jei Rusija ar Baltarusija ruošis mus pulti, Lietuvoje atsidurs per 10 dienų.

Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas šventė savo 70 metų jubiliejų ir sulaukė ne vienos dovanos. Aliaksandras Lukašenka jam padovanojo traktorių, Tadžikijos prezidentas – melionų ir arbūzų piramidę. „Dovana“ diktatoriui daugelis palaikė ir išpuolį prieš didelę simbolinę reikšmę turintį Krymo tiltą, nors kyla versijų, kad ataka prieš tiltą galėjo būti Rusijos vidinių kovų rezultatas.

Netikėto Valstybinės ligonių kasos (VLK) akibrokšto sulaukę gydytojai sako dabar turėsiantys vaistų receptus pacientams rašyti su baime. Gydytojai kraipo galvomis, mat gavo įspėjimus apie neva nepagrįstai išrašytus receptus ir galimai švaistomus biudžeto pinigus. Ministras Arūnas Dulkys gi pripažįsta klaidą ir apgailestauja, kad medikai turėjo pasijausti it sukčiai.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Giedrius Surplys sako, kad jo sprendimas sustabdyti narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) nėra panaši į Sauliaus Skvernelio ar Agnės Širinskienės pasitraukimo istorijas. Jo teigimu, ši pauzė parodys, kaip valstiečiams sekasi be jo, o jam be partijos. Visgi G. Surplys atvirai kalba apie pasvarstymus pasitraukti iš politikos. „Nusprendžiau sustabdyti narystę LVŽS ir šešėlinėje vyriausybėje. Lieku dirbti LVŽS frakcijoje Seime ir Užsienio reikalų komitete.

Įsisukusi kainų pasiutpolkė neaplenkė ir vaistinių. Gyventojai skundžiasi, kad vis daugiau pinigų priversti išleisti ir maisto papildams, vaistams, kitoms medicinos priemonėms. Vaistinės neslepia, kad kai kurių prekių kaina didėjo ir 10 proc., tačiau tą labiausiai sąlygoja gamintojų didinamos kainos.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kone 50 tūkst. gyventojų serga demencija. Šios ligos diagnozė – sukrečianti patirtis visai šeimai, tačiau su tuo susidūrusieji konstatuoja, kad šiandien tokie žmonės neretai paliekami vieni su liga. Demencija dažnai ne tik kad ilgai nenustatoma, bet ir jau išgirdę diagnozę artimieji tiesiog nežino, ko imtis.  Susidūrusieji su šia liga pasakoja, kad tuo metu susipina daugybė jausmų – sumišimas, baimė, nežinomybė, ką daryti toliau.