Redakcijos rekomenduojami straipsniai

 

Naujienų portalo tv3.lt rekomenduojami straipsniai iš įvairių gyvenimo sričių. Tai gali būti tiek politikos, verslo naujienos, tiek išskirtiniai interviu.

Kaunietė liko šokiruota: vizito pas gydytoją vaikui pasiūlė laukti 2 metus

Ilgos eilės pas tam tikrus gydytojus – kol kas vis dar neišsprendžiama problema. Tačiau vienas ar du mėnesiai laukimo pas specialistą gali pasirodyti niekiniai, kai išgirstama apie tai, kad vaikui dantims būtinos procedūros prieiti pavyks tik po 2 metų. Tokius laukimo terminus išgirdusi kaunietė Ieva (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) buvo kaip reikiant priblokšta. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo eilinio 8-erių metų sūnaus vizito pas odontologą.

Mylimas Kauno gydytojas Tytmonas neatsigina pacientų: „Reikia su žmonėmis kalbėti jų kalba, nekelti nosies“

Daugiau kaip 20 metų šeimos gydytoju Kaune dirbantis Giedrius Tytmonas įsitikinęs, kad gydyti žmones yra Dievo dovana ir kas tą moka daryti, yra didelė vertybė. Nors gydytojas kaip didžiausią peilį peikia per didelį biurokratizmą sistemoje, itin solidžiais pasiūlymais išvažiuoti dirbti svetur nesusigundė. Pacientų atsiginti negalintis gydytojas gana kuklus. Sako, kad gydo paprastai, nors ir neprastai.

Kremlius slapta ištyrė gyventojų požiūrį į karą: Putinui tai nepatiks

Kremlius slapta pavedė kelioms tikslinėms grupėms ištirti visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje, o išvados Rusijos prezidento nedžiugina, rašo „Meduza.

Dalyvavo diplomatinės tarnybos konkurse ir nusivylė: vadina tiesiog skandalingu

Užsienio reikalų ministerija rudenį buvo paskelbusi konkursą į diplomatinę tarnybą, tačiau jame dalyvavusi Ineta, kurios tapatybė redakcijai yra žinoma, pasakoja pasibaisėjusi, kaip atrenkami ateities diplomatai. Moteris pasakoja, kad konkurso įgyvendinimas labai strigo, tačiau labiausiai jai klausimų sukėlė konkurso objektyvumas: egzaminas raštu buvo palengvintas, todėl jį išlaikė dauguma dalyvių ir apie kandidatų tinkamumą iš esmės sprendė komisija. O pastaroji metai iš metų vis mažinama.

Sugalvojo naują greitesnį būdą apsipirkti Lenkijoje: tikina sutaupantys dar daugiau, jau dabar apsiperka ir šventėms

Artėjant šventėms gyventojai suskubo pirkti dovanas, šventinius papuošimus, o kai kas jau perka ir maisto produktus šventiniam stalui. Ne vienas gyventojas parduotuves Lietuvoje išmainė į prekybos centrus Lenkijoje. Tačiau dabar ten netgi vykti nebereikia. Daugėja įmonių, kurios internetu užsakyta prekes iš Lenkijos parveža į Lietuvą už papildomą mokestį. Šis prasideda nuo 1,99 euro.

Mykolo Majausko scena konservatoriams: kerštas ar oportunizmas?

Partinė drausmė konservatorių partijoje vėl susvyravo, šį kartą ant baudžiamojo partijos suolelio atsidūrė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tikėtina jis neteks šių pareigų, bet kur toliau pasuks jo politinis kelias dar neaišku. Ši partinė drama gali baigtis tyliai ir ramiai, kaip tai nutiko Žygimantui Pavilioniui, o gali virsti ir skyrybomis, kaip, kad Egidijui Vareikiui.

Rusijos manipuliacijos derybų klausimu: prašo kalbėtis, bet į frontą siunčia galvažudžius

Kremlius vis užsimena apie norą sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tačiau Kyjivas atšauna, kad kol Rusija bombarduoja Ukrainos miestus ir žudo žmones, jokių pokalbių negali būti. Tam pritaria ir Vakarai, kurie pažymi, derybos įmanomos tik Rusijai išvedus kariuomenę iš Ukrainos ir tik tokiomis sąlygomis, kurias padiktuos Kyjivas. Situaciją naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

TS-LKD prezidiumas nubaudė Mykolą Majauską ir pagrūmojo laisviečiams

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas nutarė siūlyti konservatoriams Seime, vietoje Mykolo Majausko, ieškoti kito Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, bei nesmarkiai pagrūmojo Laisvės partijai. Visa tai vyksta dėl to, kad konservatorius M. Majauskas ir Laisvės partijos politikai inicijavo pridėtinės vertėms mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms nustatymą ne pusei metų, kaip norėjo Vyriausybė, bet metams.

Neįvykęs Trečiasis pasaulinis karas ir Trumpo sugrįžimas

Raketų sprogimai Lenkijoje pareikalavo dviejų žmonių gyvybių ir sukėlė diskusijų apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Tačiau greitai įsibėgėjusios kalbos greitai ir subliuško, kadangi tiek Lenkija, tiek JAV su NATO kalba, kad į Lenkiją netyčia nuklydo nuo Rusijos puolimo besiginančios Ukrainos raketa. Apie sprogimus Lenkijoje ir to įtaką tolesnei karo Ukrainoje eigai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Saugumo ekspertai perspėja: tikrai reikia laukti šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Kremlius bijo perversmo: parengtas 4 dalių planas

Spalio 26 dieną Maskvos centre pasirodė ginkluoti vyrai su karine technika. Kai kurie maskviečiai tikėjosi, kad įvyks karinis perversmas, tačiau Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) skubiai paskelbė „suplanuotas taktines pratybas, skirtas neutralizuoti terorizmo grėsmes ir apsaugoti pagrindinius vyriausybės objektus“. Žiniasklaida išsiaiškino, kad taktinės pratybos yra tik maža dalis specialiųjų priemonių, kurias FSO turi įgyvendinti.

Nepasitikėjimo procedūra Gabrieliui Landsbergiui žlugo, bet politiko neparėmė vienas TS-LKD narys

Nepasitikėjimo procedūra užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui žlugo, nes, kaip ir buvo galima tikėtis, valdančioji koalicija susivienijo ir balsavo, jog politiko atsakymai į opozicijos užduotus klausimus juos tenkina.

Siūlo mokytis iš Latvijos: už neskubų greitosios pagalbos kvietimą – 70 eurų mokestis

Po ką tik nuskambėjusių skaudžių įvykių, kai gelbėdamas paauglį mirė greitosios medicinos pagalbos paramedikas ir buvo sumuštas greitosios vairuotojas kaip niekada garsiai pradėta kalbėti apie šios tarnybos bėdas. Kaip vieną būtinųjų pokyčių patys profesinės sąjungos atstovai nurodo skubiosios pagalbos išties nereikalaujančių iškvietimų apmokestinimą.

„Mažesniųjų brolių sindromas“: stiprėjanti Lenkija glumina Europą, bet džiugina Lietuvą?

Lenkijos pasienyje nukritusi rusiška raketa visą Europą privertė nemaloniai krūptelėti. Prasidėjus karui Ukrainoje šalis tapo didžiausiu ukrainiečių ramsčiu ir kylančia karine bei politine regiono jėga. Lietuva gretinasi prie Lenkijos ir pripažįsta jos didėjančią karinę bei politinę įtaką, tampame „mažesnieji Lenkijos broliai“, bet ar Lenkijai pavyks išplėšti „didelio Europos brolio“ titulą, dar neaišku. Kova tik įsibėgėja.

COVID-19 – jau tikrai kaip gripas? Sukritikavę premjerės žodžius ekspertai dūrė pirštu į skaudžiausią vietą

Premjerė Ingridai Šimonytei neseniai pareiškus, kad į COVID-19 infekciją jau galima žiūrėti kaip į gripą, kai kurie specialistai iškėlė abejonę, ar toks požiūris tikrai teisingas. Pažymima, kad nuo viruso vis dar miršta per daug žmonių, o ir infekcijos sukeltos pasekmės sveikatai – naujų iššūkių keliantis dalykas.

Kaip laimėti karą? Analizės rodo, kas gali atnešti pragaištingą pabaigą – tai pamoka ir kitiems

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d., buvo atlikta daugybė konflikto tyrimų ir analizių, įskaitant galimą karinę JAV ir Kinijos konfrontaciją dėl Taivano. Tačiau karinėje istorijoje gausu pavyzdžių, kaip armijos mokėsi iš blogų buvusių karų pamokų ir taikė jas kituose karuose, o tai atnešė pragaištingą poveikį. Karo pobūdį iš anksto gana sunku nuspėti.

Kas bus kitas Lietuvos prezidentas: Vėgėlė nedidina savo, bet mažina Nausėdos šansus?

Nors iki 2024 m. prezidento rinkimų dar daug laiko, pirmosios apklausos rodo galimus kandidatus stoti prie lenktynių dėl Daukanto aikštės rūmų starto linijos. Reitingų auksą raško dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jam ant kulnų lipa naujas vardas šalies politikos arenoje – advokatas Ignas Vėgėlė.

Chaosas dėl vaistų trūkumo: neranda visame mieste, gydytojai naktimis perrašinėja receptus

Situacija darosi neeilinė – tėvai skundžiasi nerandantys susirgus vaikams būtinų vaistų, daugiausia – antibiotikų. Gydytojai patvirtina, kad tenka suktis, kaip išmano. Savo ruožtu pačios vaistinės, nors ir neslepia, kad bėdos dėl vaistų tiekimo jau darosi tendencingos, teigia, kad visada gali pasiūlyti alternatyvą ieškomiems vaistams. Vilnietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Ignas Vėgėlė nurodė sąlygas, kuriomis neitų į politiką: tarp jų – premjerės ir Seimo pirmininkės atsiprašymas

Kituose prezidento rinkimuose galime sulaukti naujo kandidato – advokato Igno Vėgėlės. Bent jau taip signalizuoja visuomenės nuomonės apklausos. Šis žmogus nėra visiškas naujokas politikoje, nes anksčiau priklausė krikščionims demokratams.

Dėl milžiniškų eilių Dulkys pacientams pasiūlė pažiūrėti ir į veidrodį: „Jei jau užsiregistravai, tai reikia ir atvykti“

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Iš priešų – į draugus? Kinija su JAV gali susitarti, kaip nuslopinti Rusiją

Kinija ir Jungtinė Valstijos jau kurį laiką viena kitą įvardija kaip didžiausias konkurentes. Visgi karas Ukrainoje ir išsiveržusi Rusijos agresija gali suartinti Vašingtoną ir Pekiną. Nors dar prieš kurį laiką atrodė, kad Kinija besąlygiškai palaiko Putiną ir jo planą, Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimas pažėrė užuominų, kad šios didžiosios pasaulio galios gali bandyti nuslopinti Kremlių.

Vienas lauke – ne karys: Lenkija auginasi didžiulius karinius raumenis, bet NATO žodis lieka paskutinis

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Išlaisvintas Chersonas, pūlinys Irane ir kas bus kitas Lietuvos prezidentas

Ukraina išlaisvino Chersoną, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „karo pabaigos pradžia“. JAV valstybės departamentas pareiškė, kad pietinio Chersono miesto išlaisvinimas yra didelis pasiekimas Ukrainai. Ar tai yra lūžis kare? Pasaulio ir Lietuvos įvykius naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Jūratė Važgauskaitė ir Martynas Žilionis. Laidoje taip pat aptarti Jungtinių Valstijų vidurio kadencijos rinkimai.

NATO atsakas: ką reiškia, kai aktyvuojamas 4 ar 5 straipsnis?

Antradienį NATO narės Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nugriaudėjo mirtinas sprogimas, manoma, kad sprogo rusiškos gamybos raketos, tiesa, iš kur jos atskirdo dar aiškinamasi. Sprogimas, per kurį, ugniagesių teigimu, žuvo du žmonės, sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali virsti didesniu konfliktu ir išsiplėsti į gretimas šalis. Nutikus tokiam įvykiui reaguoti – būtina. Tiesa, kokia bus reakcija pirmiausia priklauso nuo pačios Lenkijos.

Karys savanoris išvyko į pratybas, o paskui gavo tris „Sodros“ raštus: jam išskaičiuos 90 eurų

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

„Parketinė“ opozicija ir užsispyrę valdantieji: ar muštynės po kilimu tik dėl akių?

Interpeliacijų banga valdantiesiems grasinantys opozicionieriai skelbia kalbėsiantys ir apie nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Tiesa, patys stoti už valstybės vairo jie nenorėtų. Pasak opozicijos, tie patys, kuriais nepasitikima, tiesiog turėtų suformuoti kitą Vyriausybę. Galimai tokią, kuria būtų tikima labiau. Problemų, pasak politologų, Vyriausybėje išties yra, bet opozicijos siūlomi sprendimo būdai – kreivi.

Vilniaus autobusų stotis turėtų neatpažįstamai pasikeisti ir sumažėti: toks Šimašiaus žmonos planas

Vilniaus autobusų stoties plotas ateityje reikšmingai sumažės, nes privatūs stoties savininkai dalį sklypo planuoja užstatyti gyvenamaisiais namais ir biurais, pratęsti Sodų gatvę, atkurti Strumilos sodus, o autobusų stoties terminalas turėtų atsirasti palei Geležinkelio gatvę, kur šiuo metu yra valstybinės žemės plotelis – panašiai ten šiuo metu įkurdinta automobilių stovėjimo aikštelė prie „Iki“ parduotuvės.

Apie šią būklę kas antras sergantis net neįtaria, o mirtingumas gali būti didesnis nei nuo vėžio

Aklumas, amputacija, sutrikusi inkstų ar širdies veikla – užleistas cukrinis diabetas gali pažeisti visas organizmo sistemas. Tyliąja pandemija vadinamas šios ligos plitimas gąsdina medikus, mat neretai pacientai nė nenutuokia sergantys diabetu, o į ligoninę papuola jau ištikus infarktui. Skaičiuojama, kad pasaulyje diabetu šiuo metu serga apie 537 mln. žmonių, tačiau iki 2045 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs net iki 783 mln.

Kiek Rusija šiemet uždirbo iš naftos ir dujų? Ekspertai to nesitikėjo, bet siūlo palaukti kitų metų

Tarptautinė prekyba su Rusija šiais metais išaugo, net tada, kai buvo įvestos sankcijas po karo Ukrainoje pradžios. Tiesa, įsigaliojus apribojimams Maskvos aljansai keičiasi, bet kai kurios valstybės gerokai padidino pirkimą iš Rusijos prasidėjus karui.

Baltarusija kaimynėms ruošia šlykščių siurprizų: apie tai perspėja Lietuvos ir Lenkijos atstovai

Lietuva ir Lenkija buvo teisios daugybę metų aiškindamos Vakarų partneriams apie Rusijos grėsmę ir kėslus, sako Lietuvos ir Lenkijos politikos formuotojai susirinkę į neformalią diskusiją Vilniuje. Pasak jų, scenarijai, kurių abi šalys bijojo, deja, bet išsipildė.

Demokratijų saulė leidžiasi? Kodėl autokratai kelia šampaną ir ar ilgai jie švęs?

Devintojo dešimtmečio pradžioje demokratijos tyrinėtojas Robertas Dahlas pastebėjo, kad „didžiojoje pasaulio dalyje demokratijos vystymuisi ir palaikymui palankių sąlygų nėra arba geriausiu atveju jos silpnos“. Vos Dahlas parašė šiuos pesimistinius žodžius, kai tapo aišku, kad demokratija atsidūrė ant didžiausio istorinio klestėjimo slenksčio.

Kviečia gyventojus nepraleisti progos: laikas ir lėšos sparčiai senka, o norinčiųjų – daug daugiau

Nerimas dėl galimai aukštų šildymo kainų verčia gyventojus mąstyti tiek apie daugiabučių namų renovaciją, tiek apie šilumos punktų atnaujinimą, dar vadinamą mažąja renovacija. Visgi šiemet kvietimas renovacijai dar nebuvo paskelbtas, o paraiškų atnaujinti šilumos punktus daugiau, nei yra lėšų. Seime Energetikos ir darnios plėtros komisija nagrinėjo renovacijos ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo, kitaip vadinamos mažąja renovacija, situaciją.

Pas kardiologą – tik po šešių mėnesių: siūlo nesiskųsti eilėmis, mat kitose šalyse tiek laukti įprasta

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Vilniuje kaip Londone: ruošiasi iš esmės keisti viešojo transporto sistemą, pasakė, kas lauks

Per artimiausius kelis metus Vilniaus gyventojai gali patirti ne vieną pokytį susijusį su viešuoju transportu. Planuojama keisti maršrutus, įsigyti naujų transporto priemonių, taip pat įvesti zoninę kainodarą, kas reikštų, kad centre vilniečiai autobusu važiuotų už vieną kainą, o, pavyzdžiui, Lazdynuose, jau už kitą.

Valdymą be cirkų žadantis Benkunskas: duokite man daugiau, aš padarysiu tvarką

Konservatorių kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Valdas Benkunskas sako, kad bus meras be cirkų, tačiau tai nereiškia, kad jis bus sostinės vadovas be ambicijos. V. Benkunskas tikina, kad buvę miesto vadovai dažnai susitelkdavo į įvairius eksperimentus ir viešųjų ryšių akcijas, o ne į darbus, kurie paverstų Vilnių regiono lyderiu ir miestu, kuriame patogu ir malonu gyventi.

Ragina gyventojus užbėgti už akių galimam „pamirštos“ infekcijos protrūkiui: Europoje susirgimų išaugo du kartus

Nors paskutinis difterijos protrūkis Lietuvoje fiksuotas dar 1995 m., dabartinė situacija Europoje epidemiologams kelia susirūpinimą. Stebint du kartus išaugusius susirgimus šia infekcine liga gydytojai įspėja, kad sąlygos ja užsikrėsti ir pas mus darosi vis palankesnės. Paprastas būdas tam užkirsti kelią – kas 10 metų nepamiršti pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze.

Naują baimę tarp tėvų sėja vaikus puolanti „sena“ infekcinė liga: prasideda ūmiai, išduoda tipinis bėrimas

Atslūgus pandeminiams ribojimams specialistai vis garsiau kalba ne tik apie gripo „sugrįžimą“, bet ir kitų oru plintančių infekcijų augimą. Ne išimtis – ir dažniausiai vaikus užklumpanti skarlatina. Nors dar pernai jos atvejų gerokai sumažėjo, šiemet jau fiksuojama 2,5 kartų daugiau susirgimų. Nors skarlatina nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau atsiradus užkratui ji greitai išplinta kolektyvuose. Nustatomi skarlatinos atvejai tarp darželinukų tėvelių jau sėja baimę.

Ar prie sienos priremtas Putinas imtųsi desperatiškų veiksmų? Jis turi bjaurių įrankių, kuriuos gali panaudoti

Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“. Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.

Į dvi ligonines Klaipėdoje pagalbos kreipęsis vyras numirė vos grįžęs namo: sūnus kaltina medikus

Vos prieš savaitę tėvo netekęs Romanas Postnovas įsitikinęs – jei ne medikų aplaidumas, šiandien jis dar galėtų būti gyvas. Pagalbos į dvi ligonines kreipęsis vyras nesulaukė – mirė netrukus sugrįžęs į namus. Prašydamas ištirti tėvo mirties aplinkybes ketvirtadienį klaipėdietis kreipėsi į prokurorus.

Pacientus priima pagal pažįstamų sistemą? Medikai sureagavo į Dulkio siūlomą naujovę eilėms pažaboti

Netirpstant eilėms gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sumanė imtis drausminimo priemonės – naujoje švieslentėje ruošiasi viešinti tas įstaigas, kurios į e.sveikatą sukelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų. Vis dėlto pačios įstaigos tai vertina rezervuotai ir pažymi, kad yra kritikuojami be reikalo, mat pateikiami duomenys neatspindi tikrovės.

Ar JAV toliau rems Ukrainą, laviruojantis Scholzas ir kodėl nesutariame dėl Kinijos?

JAV vyko vidurio kadencijos rinkimai, po kurių paaiškės, ar demokratai ir jų prezidentas Joe Bidenas toliau galės toliau sėkmingai vykdyti savo programą. Vienas iš esminių klausimų – ar JAV toliau aktyviai rems Ukrainą, nes kai kurie respublikonų kandidatai per rinkimų kampaniją tvirtino, kad jiems atėjus į valdžią, JAV nebeskirs nė cento paramos Ukrainai.

Kraupsta, kas darosi su vaikais: parūkę pavojingų medžiagų pakliūna į ligoninę, o nelegali prekyba klesti

Tėvai nebežino, ko imtis – teigia, kad situacija dėl elektroninių cigarečių vartojimo Lietuvoje darosi nekontroliuojama. Į šiuos įvairiais užpildais galimus papildyti tabako gaminius įninka jau mažamečiai, o galimybių sukontroliuoti prekybą viliojančiais skoniais vis dar trūksta. Nors šalyje yra įsigaliojęs draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su skoniais, to nėra paisoma.

Bankams suteikė teisę tvarkyti informaciją apie jūsų sveikatą, politines pažiūras ar lytinę orientaciją – štai kam to reikia

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams suteikė teisę tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis. Tai apima duomenis apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Socialiniuose tinkluose dėl to iškart kilo pasipiktinimas.

Kinijos ekspertai įspėja: akivaizdžiai ruošiamasi pasauliui po Putino

Kinijos vaidmuo pasaulio politikoje kasdien vis didėja ir būtent Kinija, o ne Rusija, yra vadinama didesne grėsmė pasaulio stabilumui. Kiniją, kaip pagrindinę savo varžovę, mato ir JAV, atvirai apie tai rašydama Nacionalinės gynybos strategijoje. Kinijos „didžiojo brolio“ vaidmuo padidėjo Rusijai įsivėlus į karą Ukrainoje, kuris atvėrė nemažai kelių kinams, šis karas jiems yra gana naudingas.

„Iki“ vadovė Nijolė Kvietkauskaitė: kaip krizė pakeitė pirkėjus ar vagis ir kodėl Lietuvoje nebus pigiau nei Lenkijoje

Vieno iš didžiausių prekybos tinklų vadovė prisipažįsta visiškai neperkanti kai kurių produktų. Bet ne dėl to, kad Lietuvos parduotuvėse jie būtų prastos kokybės – ji tiesiog yra vegetarė. N. Kvietkauskaitė tikina, kad maisto produktai Lietuvoje yra geresnės kokybės nei Lenkijoje. Tačiau mažesnių kainų mūsų gamintojai negali pasiūlyti dėl mažesnės rinkos. Vis dėlto akcijų metu lietuviams esą nebūtina važiuoti apsipirkti pas kaimynus.

Ainė Ramonaitė pademonstravo, kaip sovietinė nostalgija veda prie tikėjimo sąmokslais: Kremlius ir Putinas čia ne prie ko

Sovietinei praeičiai nostalgiška visuomenės dalis Lietuvoje traukiasi, bet vis tiek išlieka pakankamai didelė. Tai nėra žmonės, kurie nori atkurti Sovietų Sąjungą ar sugrįžti į sovietinius laikus. Tai greičiau piliečiai, kurie nėra linkę spausti „cancel“ mygtuko visai sovietinei praeičiai, nes mano, jog buvo ir gerų dalykų.

Vairuotojų sostinėje laukia pokyčiai: sunkesnis patekimas į centrą, mokamas parkavimas rajonuose

Per artimiausius metus Vilniaus vairuotojai patirs ne vieną pokytį. Numatoma, kad mieste atsiras zonos, į kurias negalės patekti vairuojantys taršius automobilius. Taip pat ketinama spręsti stovėjimo vietų trūkumą gyvenamuosiuose rajonuose ir plėsti mokamą stovėjimą juose. Plėsis ir kilpinio eismo naudojimas – jis bus įgyvendintas ne tik senamiestyje.

Kaip atpažinti itin agresyvų vėžį ir kam susirgti rizika gerokai didesnė: gydytoja įvardijo, ką būtina padaryti kiekvienam

Nors išgirdus apie krūtų susirgimus pirmiausia galvojama apie blogiausią variantą, gydytojai pažymi, kad krūtų ligos yra labai įvairios. Vis tik kai kuriais atvejais ir kiekviena diena tampa aukso vertės siekiant kuo greičiau padėti pacientui. Gydytojai pažymi, kad kai kada krūtų vėžys itin agresyvus arba netikėtai užklumpa ir labai jauname amžiuje. Be to, nuo šių ligų neapsaugoti ir vyrai.

Gatvių siaurinimas Vilniuje nesustos: paaiškino, kas dar laukia per dvejus metus

Vilniaus miestas išsikėlė tikslą iki 2030 m. keliavimo pėsčiomis dalį nuo visų kelionių mieste padidinti iki 30 proc. Taip, anot idėjos autorių, ir žmonių sveikata pagerės, ir miestas bus mažiau užterštas. Šiam tikslui įgyvendinti būtina geresnė infrastruktūra, o ją gerinti sostinės valdžia ketina tvarkydama šimtus kilometrų prastos būklės pėsčiųjų takų ir tęsdama daug diskusijų sukėlusį gatvių siaurinimo procesą.

Kodėl lietuvių sveikata tokia prasta? Gimsta jau turėdami polinkį, o sulaukus 50-ies šių ligų grėsmė išauga visiems

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.
Į viršų