Redakcija rekomenduoja

Amžino gyvenimo eliksyro žmonės ieškojo nuo senovės. Nors kol kas jis nėra atrastas, pasirodo, senėjimo greitį ir net gyvenimo trukmę valdyti įmanoma. Pasak genetikų, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad gyvenimo būdo įtaka genams nėra tik teorija. Taigi tai, kaip gyvename – kiek sveikai maitinamės, būname fiziškai aktyvūs ir net kaip mąstome – tiek gali padėti ilgiau išlikti jaunam, tiek atitolinti ligas.

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų naudojasi lojalumo kortelėmis, o prekybininkai, siūlydami nuolaidas, prašo nurodyti ne tik telefono numerį, vardą, pavardę, gimimo metus, bet ir lytį ar gyvenamąją vietą. Be to, kai kuriais jūsų duomenimis gali naudotis ir tretieji asmenys, o dalis prekybininkų surinktą informaciją saugo net 10 metų. Verslo atstovai, parduodami tam tikrą produkciją ar suteikdami skirtingas paslaugas, siekia gauti uždarbį.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Nerimą kelia žinios, kad Baltarusijos tankai permesti į poligoną netoli Lietuvos sienos, o kariai mokosi statyti pontoninius tiltus Nemune šalia Druskininkų. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nereikia krūpčioti. Saugumo ekspertai tvirtina, kad bet kokios pratybos yra akylai stebimos mūsų ir NATO sąjungininkų žvalgybų, o provokacijų reiktų tikėtis ne pratybų metu, o tada, kai tariamai niekas nevyksta.

Karas Ukrainoje tapo pagrindiniu šių metų įvykiu apie kurį ekspertai, o vėliau istorikai, kalbės dar ilgai. Bet jis dar nesibaigė ir, pasak politikos analitikų, kiti metai kariaujančiai Ukrainai ir ją užpuolusiai Rusijai gali tapti lemtingi.

Kol lietuviai kovoja su sniego keliamais iššūkiais, Kinija ir Indija kovoja tarpusavyje Himalajuose. Ar tai reiškia rimtesnį karinė konfliktą Azijoje? O gal tai kaip tik gera žinia Vakarams? Pasaulio įvykius naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai Lietuvoje gali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Bet tai tik gražus burtažodis. Iš esmės pašalpas arba kompensacijas už šilumą gaunantys žmonės gali būti paprašyti atidirbti, nors tuo metu, kai tai daro, nėra draudžiami socialiniu draudimu, jiems nesikaupia stažas.

Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2023 m. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Svarstantiems, kas laukia per Kalėdas ir Naujuosius metus, jau ryškėja orų prognozės. Pasak sinoptiko Naglio Šulijos, meteorologiniai modeliai prognozuoja, kad maždaug gruodžio 21 dieną orai gali keistis iš esmės ir galime tikėtis atodrėkio. Dabar mums visiems nemenką įspūdį daro žiema, kokia ji yra. Ji yra netikėtai ankstyva, snieginga, graži ir nėra rūstaus šalčio. Bet reikia padirbėti su sniego kastuvais. Bet kartu gyventojams jau norisi daugmaž įsivaizduoti, kaip atrodys Kalėdos.

Lenkijos gynybos ministerija pranešė, kad organizuoja dideles pratybas į kurias bus pakviesti apie 200 tūkst. žmonių. Siekiama kuo geriau paruošti rezervo karius, o į pratybas gali būti pakviesti ir tie, kurie niekada netarnavo kariuomenėje, neturi karinės patirties. Kilo net diskusija apie tai, ar nevertėtų atsigręžti į kunigų luomą, jų Lenkijoje itin daug.

Šiuo metu augant kainoms ir sąskaitoms už komunalines paslaugas, gyventojams svarbus kiekvienas uždirbamas euras. Tačiau valstybė verčia gyventojus pensijų kaupimui skirti vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. Per metus susidaro jau 360 eurų.  Įvairios institucijos tikina, kad šie pinigai žmonėms pravers senatvėje. Tačiau gyventojai atkerta, kad sąskaitas apmokėti reikia dabar. Be to, ne visi yra informuojami, kad nuo jų algų atskaičiuojami pinigai.

Karas Ukrainoje užsitęsė, bet aiškių ženklų, kaip jis gali baigtis, dar nematyti. Karas, kuris prasidėjo daugeliui netikint, kad jis įvyks, vis dar tęsiasi, nors, kai jis prasiveržė, buvo manoma, jog užtruks tik kelias dienas. Tiesa, pasvarstymų, kas gali nutikti – yra.

Vytautas Juozapaitis sako, kad po dabartinio mero skandalų, Kaunui būtinas garbės kodeksas. Politiko teigimu, Kaunas gali tapti vienu svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir Europos miestų ir išsikovoti panašų statusą, kokį turi Milanas. Tačiau, anot Kauno mero posto siekiančio V. Juozapaičio, tam reikia ne matavimosi, pas ką didesnis stadionas, o išlaisvinto Kauno ekonominio ir kultūrinio potencialo.

Kodėl Vakarai taip dvejoja dėl aiškios Ukrainos pergalės? 1991 metų rugpjūtį tuometinis JAV. Prezidentas George'as H.W. Bushas buvo Kijeve, kad patartų ukrainiečiams nesiekti valstybingumo. Likus tik kelioms savaitėms iki Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo ir likus keliems mėnesiams iki Sovietų Sąjungos žlugimo, Bushas susirūpino dėl sovietų valdžios žlugimo.

Mažakraujystė (kitaip – anemija) – klastinga liga, galinti lėtai alinti organizmą žmogui apie tai nieko nė neįtariant. Nors anemija dažniausiai užklumpa vaisingo amžiaus moteris, kai kada, ypač jei diagnozuojama vyrams, ši būklė gali išduoti ir kitas klastingas ligas, pavyzdžiui, vėžį. Plačiau apie mažakraujystę ir jos gydymo būdus papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulys.

Kiekviename kare yra padaroma karo nusikaltimų, sako Tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas, bet karas Ukrainoje išsiskiria tuo, kad Rusija nė nemano slėpti savo intencijų ir karo nusikaltimus pasirinko, kaip vieną iš karo taktikų.

Sergantiesiems retomis ligomis ir juos prižiūrintiems specialistams neretai tenka nueiti kryžiaus kelius norint iškovoti paciento bilietą gyvenimui. Nors gydymo galimybės kaip reikiant pažengusios, trūksta ne tik lėšų, bet lankstesnių atsakingų institucijų sprendimų. Pasak medikų, nėra normalu, kad šeimos išgelbėti jų vaikų gyvybėms turi prašyti geros valios žmonių aukos. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad viskas gražiai reglamentuota ir veikia, gydytojai pasakoja kitokią realybę.

Nedidelių politinių partijų išnykimas iš žemėlapio nėra nematytas dalykas. Kaip pavyzdį galima prisiminti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. O pastaruoju metu prasti ženklai ryškėja Laisvės partijos horoskope. Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.

Per pasaulį besiritanti peršalimo ligų ir gripo banga pasiekė ir Lietuvą. Pacientai plūsta pas gydytojus, o specialistai net keliose savivaldybėse jau svarsto skelbti gripo epidemiją. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad grėsmė, jog šis peršalimo ligų sezonas bus ypač sunkus – didžiulė.  Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių.

Kilus audringai diskusijai dėl Latvijoje uždaromo rusiško opozicinio „TV Rain“ („TV Dožd“) kanalo, pasigirdo abejonių ar mes tikrai žinome, kas yra rusiška opozicija, kokie tai žmonės ir ką jie galvoja. Pasak portalo tv3.lt kalbintų politologų ir diplomatų, nereikia visiems klijuoti vienodų etikečių, bet skubėti įsileisti dar daugiau rusų – taip pat nevalia.  Žinia, kad „TV Rain“ nesilaikė Latvijos įstatymų ir prarado transliacijos teises, tarp rusų opozicijos sukėlė audringą reakciją.

Daugelis gyventojų yra sutikę tikrai gerų ir rūpestingų gydytojų. Tačiau ne vienas susidūrė ir su jų abejingumu, mirtinomis klaidomis ir, žinoma, ilgiausiomis eilėmis norint patekti pas specialistus. Kitaip nei paprasti darbuotojai, beveik visi Lietuvos gydytojai dirba bent du darbus. Yra ir tokių, kurie sugeba dirbti 11 (vienuolikoje!) darboviečių vienu metu. Ir niekas netikrina, ar jie neviršija leidžiamo darbo krūvio.

Vengrija stabdo Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą. Panašu, kad Viktoras Orbanas tai daro siekdamas naudos sau ir tikisi veto pagalbos planui panaudoti kaip kozirį kortų partijoje su Briuseliu. Vengrija antradienį užblokavo didžiulį Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketą, ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.

Rusijoje po dronų atakos liepsnoja strateginių bombonešių bazės, o Kremlius į tai atsako toliau raketos apšaudydamas Ukrainos miestus ir žmonėms gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Ukrainai pagalbos ranką ištiesti norinti Europos Sąjunga susiduria su problema, kad pagalbos paketą Kyjivui stabdo Vengrija. Pasaulio įvykius ir aktualijas naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Dauguma Lietuvoje dirbančių asmenų dalyvauja II pakopos pensijų kaupime. Daugiau kaip pusė milijono iš jų kitais metais į rankas gaus mažiau pinigų, nes dar kartą didėja jų įmoka į pensijų fondus. Šiemet jų veiklos rezultatai prastesni, o ir atsiimti iš jų iš karto visus sumokėtus pinigus išeinantiems į pensiją pavyks ne visiems. Kas mėnesį tenka atiduoti keliasdešimt eurų Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra iš viso per 1,4 mln. gyventojų, pasirašiusių II pakopos pensijų kaupimo sutartis.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Ne paslaptis, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantiems Lietuvos gyventojams valstybė garantuoja nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Vis dėlto taip būna ne visada. Viena moteris papasakojo, kad apmokėjusi PSD vis tiek nebuvo drausta dėl kažkokios klaidos sistemoje. Dėl to ji galėjo prarasti mėnesį lauktą vizitą pas gydytoją, mat pastebėjus klaidą draustumas gali būti grąžintas iki 3 darbo dienų. PSD tvarkančios institucijos neslėpė, kad tokių atvejų būna, bet retai.

Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusija gali įvykdyti teroro išpuolį Astravo atominėje elektrinėje (AE). Nesaugi atominė elektrinė yra vos už 40 kilometrų nuo Vilniaus. Ekspertų vertinimu, nelaimė Astrave prilygtų avarijoms Černobylyje ir Fukušimoje. Valdžios atstovai ramina, kad Lietuva pasirengusi, jei Astravo AE nutiktų nelaimė, ir yra paruošusi savąjį „branduolinį planą“. „Mes vis girdime ir žiniasklaidoje, ir visuomenėje, kad vyksta neramus stebėjimas. Matome, kas vyksta aplinkinėse šalyse.

Rusijoje populiari Latvijoje gyvenanti ir Ukrainos pilietybę turinti dainininkė Svitlana Loboda dėl nesusipratimų Lietuvoje, kai buvo paskelbta, kad ją ketinama įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, kaltina Rusijos propagandistus, bet neslepia, kad Lietuvos valstybės institucijos irgi komunikavo nepatikrinusios visos informacijos.

Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje vis dar yra pokiliminių ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus. Nepasitenkinimas kyla ir dėl Lietuvos kariuomenės laikysenos: politikai sako jaučiantys tam tikrą kariuomenės atstovų aroganciją arba laikyseną, „mes viską žinome geriau“ ir kalba apie rezervuotą kariuomenės požiūrį į brigados dislokavimą.

Eilės sveikatos sektoriuje jau gerokai įgriso tiek pacientams, tiek patiems gydytojams. Jie tvirtina, kad situacijai pagerinti sprendimų yra ir daug jie nekainuoja. Atsakingos institucijos gi ne tik sako turinčios savo planą, bet ir tikina įsiklausysiančios į savo kailiu sistemos netobulumus jaučiančių specialistų patarimus.

2021 m. gruodį naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo inauguracinėje kelionėje sustojo Varšuvoje ir susitiko su savo kolega iš Lenkijos Zbigniew Rau. Prieš ministrės vizitą jau tvyrojo didelė įtampa tarp Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos ir naujai suformuotos Vokietijos vyriausybės.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Projektas „All Eyes on Wagner“ (AEOW) paskelbė naują ataskaitą apie „Wagner“ samdinių veiklą Malyje per pirmuosius sukarintos grupės veiklos metus šalyje. Analitikai rinko informaciją iš atvirų šaltinių, žiniasklaidos pranešimų, liudininkų parodymų ir žmogaus teisių aktyvistų pasakojimų apie Rusijos samdinių nusikaltimus. Tai apima masines žudynes, prievartavimą, plėšikavimą ir civilių išpuolius, rašo Meduza.io.

Nemaišykime sporto su politika – tokia frazė dažnai pasigirsta viešojoje erdvėje. Tačiau sporto ir politikos maišymas yra tiesiog neišvengiamas, o ypač vienoje didžiausių sporto švenčių – Pasaulio futbolo čempionate. Apie politikos atspalvius Katare vykstančiame Pasaulio futbolo čempionate tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Eglė Samoškaitė ir Andrius Jakimčuk.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pėdsakai veda į Lietuvą. Čia leidimą gyventi yra įgijusi buvusi jo meilužė Jelena, o Lietuvos pilietybę – nesantuokinė S. Šoigu dukra. Su buvusia S. Šoigu mylimąja susituokęs lietuvių verslininkas staiga praturtėjo ir gavo rusišką pasą, kas turėtų reikšti prarastą Lietuvos pilietybę.

Vilnietis Valerijus augo rusakalbių šeimoje, kurioje dominuoja prorusiškai nusiteikusio tėvo nuomonė. Su savo tėčiu vyras negali ramiai ir atvirai pasikalbėti nei apie karą Ukrainoje, nei apie Vladimiro Putino režimą, propagandą, melą, nei apie savo homoseksualumą. Tik apie tai, kas nuveikta sode ar kaip sekėsi per dieną. Kai vaikystėje Valerijus paklausė tėvų, kas yra gėjai, tėvas jam atsakė, kad tai yra niekšai, kuriuos reikia žudyti ir kuo žiauresniu būdu.

Galvos skausmas – vienas iš dažniausių žmogų varginančių skausmų. Kartais galvą tik šiek tiek maudžia, o kartais tai jau trukdo atlikti kasdienius darbus. Kaip atskirti, ar tai – tik paprastas galvos skausmas, o gal – jau migrena?  Apie tai, ar galvos skausmas – tik „ponų liga“, kaip atpažinti migreną ir kaip sau padėti, išsamiau papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis.

Artėjantys savivaldos rinkimai pradeda partijų kovą ne tik Seimo salėje, bet ir reitingų lentelėse. Ten raumenis rodo socialdemokratai, nors aktyvioje politikoje jų nesimato, o Seimo salėje – nesigirdi. Tiesa, šią savaitę garsiai nugriaudėjo Klaipėdos mero pareiškimas, kad širdyje likdamas liberalu jis visgi perbėga pas socialdemokratus. Tai, pasak politologų, ne kas kita, kaip oportunizmas, kurio artėjant rinkimams matysime ir daugiau.

Vilniaus rajone gyvenantys žmonės sukilo – jų sklypus norima įtraukti į sanitarinę apsaugos zoną. Tą suskubo daryti netoli įsikūręs paukštynas, nors zona tose teritorijose turėjo būti nustatyta prieš kelis dešimtmečius. Gyventojai rimtai sunerimę – jei kovą pralaimės, duris gali užverti čia veikianti mokykla ir darželis, žmonės savo nuosavoje žemėje negalės vykdyti jokių statybos darbų ir neteks teisės skųstis.

Kinijoje seniai nematyta pasipiktinimo banga. Didžiausiuose šalies miestuose į gatves išėjo tūkstantinės žmonių minios, kurios reiškia nepasitenkinimą valdžios taikoma „nuline COVID-19 politika“, cenzūra ir režimo priespauda. Ar tai išjudins naują valdymo etapą pradėjusį „imperatorių“ Xi Jinpingą? Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk, Eglė Samoškaite ir Vilmantas Venckūnas.

Svarstantiems, kokį gruodį pasitiksime, sinoptikas Naglis Šulija jau turi atsakymą. Pasak jo, temperatūra „privers pasitempti“. Netrukus prireiks ne tik šiltesnių pirštinių, bet ir daugiau atidumo.  „Stebiu dalyką, kurio nemačiau kelerius metus“, – apie sustiprėjusį Sibiro anticikloną įspėja N. Šulija. Sibiro anticiklonas – tai aukšto slėgio sritis, keliaujanti nuo Sibiro per Uralą į europinę Rusijos dalį.

Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kai Vilniaus rajone, Mickūnų gimnazijoje, paauglė mergaitė iššoko pro langą iš trečiame aukšte esančio kabineto, bet sprendimo dar nėra patvirtinęs prokuroras, teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Dalis ekspertų mano, kad Mykolui Majauskui konservatorių sprendimas jį išmesti iš partijos gali išeiti į naudą. Jų nuomone, politikas gali tapti geidžiama preke opozicinėms partijoms, o jo pasirinkimą gali nulemti sprendimas, kokio tikslo jis sieks – Seimo, o gal.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų nėra sukaupę būtinojo pensijų stažo. Nemažai ir tokių, kurie uždirbo mažus atlyginimus ir dabar gauna mažas pensijas. Jeigu jos nesiekia nustatytos ribos, prie pensijų mokamos specialios priemokos. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio būna šios priemokos ir kam, kada mokamos. Kiek reikia pinigų pragyvenimui? Svarbiausias dydis, nuo kurio priklauso, ar žmogus gaus priemoką prie pensijos, yra vadinamas minimalių vartojimo poreikių dydžiu.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas, kuris yra tarsi partijos aukščiausiasis teismas, pirmadienį nusprendė pašalinti iš partijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską ir įspėti Seimo frakcijos narį Mindaugą Skritulską. Abu šie politikai nepakluso prezidiumo sprendimui palaikyti tik Vyriausybės pasiūlytą biudžetą ir nepritarti jokiems šalutiniams pasiūlymams.

Kai žmonės skundžiasi, kad viskas brangu, sakau: turi stogą virš galvos, elektrą ir vandens. Žmonės Chersone ar Mariupolyje neturi nieko. Vakarų politikų pareiga – paaiškinti savo visuomenėms, kad staigus visko brangimas yra tiesioginė Putino veiksmų pasekmė. Esame įsipareigoję ir toliau remti Ukrainą, interviu „Wirtualna Polska“ sakė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Ne tik užgauliojimų, grasinimų užmušti ar reikalavimų vežti į vieną ar kitą gydymo įstaigą kone kasdien prisiklausantys greitosios pagalbos medikai šiandien kaip niekada garsiai kalba apie tai, jog skubėdami padėti kitiems patys saugūs nesijaučia.  Visuomenę sukrėtusi paauglį gelbėjusio paramediko mirtis, neadekvataus paciento sužalotas greitosios vairuotojas – šie neseni įvykiai atvėrė seniai pūliuojančias sistemos žaizdas.

Vilniuje tęsiantis gatvių humanizavimui, visuomenėje pakrikštytam gatvių siaurinimu, savivaldybės kritikams užkliuvo viena įspūdinga suma. Už Algirdo gatvės perdarymą sostinės valdžia paklojo 2,6 mln. eurų, kai už kitų gatvių rekonstrukciją buvo mokamos dešimtis kartų mažesnės sumos. Maža to, Algirdo gatvėje ir vėl zujo darbininkai – ardė ir iš naujo klojo neseniai čia nutiestą dviračių taką.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.