Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ parengė sostinės darnaus judumo plano veiksmų planą iki 2024 m. Jame nurodyta kaip per artimiausius dvejus metus Vilniuje keisis susisiekimas automobiliais, viešuoju transportu, dviračiais ir paspirtukais.
Plane nurodyta, kad Vilniuje automobilių skaičius auga: jei 2014 m. 100 tūkst. gyventojų teko 630 automobiliai, tai 2021 m. šis rodiklis išaugo iki 650 automobilių. Dėl to, kaip nurodoma dokumente, didėja ir jo daromas neigiamas poveikis aplinkai, gyvenimo kokybei, o automobilių infrastruktūrai plėtoti naudojami vis didesni žemės plotai.
Naujienų portalas tv3.lt supažindina, su kokiais pokyčiais per artimiausius dvejus metus susidurs sostinės vairuotojai ir automobilių savininkai.
Taršiems automobiliams Vilniuje bus sunku
Praėjusių metų birželį Vyriausybė patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams.
Vienas iš numatytų tikslų transporto sektoriuje – mažos taršos zonos Lietuvos miestuose. Darbotvarkėje numatyta, kad jas šalies miestų savivaldybės turi nustatyti iki 2023 m. pradžios.
Šis tikslas buvo pakartotas ir šiemet atnaujintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Tai reiškia, kad šios zonos turi būti nustatytos per artimiausius kelis mėnesius.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar nėra priėmusi sprendimo dėl mažos taršos zonų sostinėje, tačiau veiksmų plane jau nurodytos galimos tokių zonų ribos.
Plane numatyti trys etapais, kaip būtų įvedamos mažos taršos zonos Vilniaus mieste. Pirmajame etape mažos taršos zona būtų paskelbtas Vilniaus senamiestis.
Antrajame etape mažos taršos zona išsiplėstų per visą centrinę miesto dalį, apimtų ir dalį Naujamiesčio bei Šnipiškių.
Trečiajame etape mažos taršos zona apimtų teritoriją iki Žalgirio gatvės, visą Naujamiestį ir dalį Naujininkų teritorijos prie geležinkelio.
„Tokią zoną sukūrus, bus ribojamas taršių automobilių patekimas į zoną. Skaičiuojama, kad sumažinus automobilių srautą 10 procentų, išmetamųjų kietųjų dalelių (KD10) kiekis sumažėtų 31 proc. (nuo 0,1 iki 0,07)“, – rašoma veiksmų plane.
Preliminariai skaičiuojama, kad mažos taršos zonos įrengimas kainuos 200 tūkst. eurų.
Daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių
Vilniaus savivaldybė siekia, kad 2030 metais maždaug pusė automobilių sostinėje būtų elektriniai, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, jiems ant gatvių apšvietimo stulpų ketinama įrengta apie 2 tūkst. įkrovimo stotelių.
„Elektromobiliai yra ateitis. Mūsų tikslas yra, kad nuo 2030 metų Vilniuje elektromobiliai būtų bent pusė visų automobilių. Šiandien jų yra tik kiek daugiau nei 1 procentas. Tam reikia, kad būtų patogu elektromobilį įkrauti“, – spalį sakė R. Šimašius, pristatydamas gatvių apšvietimo tinkle įrengiamų lėto įkrovimo stotelių plėtros planą.
Veiksmų plano iki 2024 laikotarpiu numatyta įrengti 101 įkrovimo stotelę, iš kurių 46 – įprastos galios (22 kW) ir 55 – vidutinės galios (49 kW). Prie viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros prisidės ir UAB „Vilniaus apšvietimo“ planuojama infrastruktūros plėtra, išnaudojant gatvių apšvietimo stulpus. Iki 2024 m. numatyta įrengti 250 apšvietimo stulpuose įmontuotų įkrovimo stotelių.
Gyvenamuosiuose rajonuose – mokamas automobilių stovėjimas
Plane numatyti ir pokyčiai automobilių stovėjimo srityje. Nurodoma, kad išnaudojant perteklinį gatvių plotą, numatoma įrengti 4 tūkst. automobilių stovėjimo vietų. Pasak plano autorių, tokiu būdu įrengiant stovėjimo vietas bus sutaupoma apie 31,5 tūkst. kv. m žemės ploto.
Numatyta, kad plėsis ir automobilių stovėjimo rinkliavos zonos. Plane nurodoma, kad siekiant mažinti asmeninių automobilių naudojimą, numatoma rinkliavos zonų plėtra gyvenamosiose teritorijose, kuriose yra aukštas automobilių stovėjimo vietų užimtumas, teritorijos yra užgrūstos nenaudojamais automobiliais, tinkamai neišnaudojama esama gatvių infrastruktūra.
„Įvedant automobilių stovėjimo tvarką miegamuosiuose rajonuose, yra išgryninama infrastruktūra – pagrindinė gatvė: įrengiamos parkavimo vietos, svečiai moka rinkliavą už stovėjimą, įvažiavimai į kaimynijas (kiemus), įvedama parkavimo tvarka, svečiai moka rinkliavą už stovėjimą, kaimynijų ribos (patys gyventojai sprendžia ar atsisakyti mokamo stovėjimo, formuoti sklypą ir tarpti šeimininkais, o svečiai moka rinkliavą už stovėjimą)“, – dėstoma plane.
Taip pat numatyta, kad gyventojai galėtų naudotis stovėjimo vietomis prie parduotuvių. Rašoma, kad prie pagrindinių didžiųjų mažmeninės prekybos centrų yra virš 12 tūkst. parkavimo vietų, iš kurių parkavimas beveik 5 tūkst. automobilių nėra ribojamas ar draudžiamas – suteikiama galimybė gyventojams statyti savo automobilius. Likusios automobilių stovėjimo aikštelės riboja parkavimą/stovėjimą draudžiančiais kelio ženklais arba automatiniais kelio užtvarais.
„Siekiama, kad šiomis vietomis galėtų naudotis ir gyventojai (nakties metu, nemokamai arba mokamai). Veiksmų plano iki 2024 laikotarpiu valdytojams turi būti išlaikomos žemės, kuriose automobilių stovėjimo vietos padaromos viešai prieinamomis, neribojamas jų darbo laikas, taikomas 0,12 proc. žemės mokestinės vertės tarifas arba kitais atvejais – taikomas 0,24 proc. tarifas“, – rašoma plane.
Dar daugiau kilpinio eismo
Prieš dvejus metus, 2020 m. liepą, Vilniaus senamiestyje įvestas kilpinis eismo organizavimas. Veiksmų plane rašoma, kad į miesto savivaldybę kreipėsi Užupio gyventojais, prašydami, kad ir jų teritorijoje būtų įvestas kilpinis eismas, taip eliminuojant tranzitinio transporto neigiamas pasekmes Užupio teritorijoje ir atveriant daugiau erdvių pėstiesiems, ir visuomenės laisvalaikiui.
Atlikus Užupio ir Paupio gyventojų, ir suinteresuotų šalių apklausą, apie 70 proc. respondentų pasisakė, kad yra reikalingi eismo organizavimo pakeitimai teritorijoje ir apie 38 proc. respondentų pritaria, kad eismo organizavimo pakeitimai pirmiausiai būtų orientuoti į patogų pėsčiųjų judėjimą.
Siūlomi pakeitimai:
- Keisti Malūnų g. eismo organizavimą:
- Daryti privažiavimą iki pirmo kiemo nuo Maironio g. (neribojamą);
- Keisti vienpusio eismo kryptį ir daryti link Užupio Angelo. Apriboti judėjimą Malūnų g. įrengiant 303 kelio ženklą nuo įvažiavimo iki Užupio Angelo;
- Aplink Užupio Angelą didinti erdves kavinėms ir riboti transporto eismą, įrengiant 303 kelio ženklą;
- Vienpusio eismo įvedimas Užupio g., Polocko g., Baltajam skersgatvyje, Krivių g., Paupio g. ar jų dalyse. Panaikinus dvipusį atsivers daugiau erdvės pėstiesiems, nes didžiojoje dalyje šių gatvių pėstiesiems skirta erdvė yra nepakankama ir jų judėjimo trajektorijose yra įrengti apšvietimo, kelio ženklų stulpai;
- Sutvarkyti automobilių stovėjimą, kad nebūtų bloginamos sąlygos pėstiesiems ir mažinamas matomumas įvažiavimuose (iš 471 stovėjimo vietos sumažėtų iki 209 stovėjimo vietų);
- Dviračių juostų nužymėjimas Užupio g., Polocko g. Filaretų g., kad galėtų saugiai judėti prieš eismą;
- Vilnios tako pėsčiųjų dalies plėtra tiek kiek galima (maksimalus plotis vietomis būtų 3 m), nes esamas plotis nėra pakankamas (1,5 m);
- Malūnų g. ir Paupio g. dalį, Krivių g. formuoti kaip bendros erdvės dalinimosi erdvę, kad pėstieji galėtų eiti važiuojamąją dalimi, nes ant esamų takų netelpa ir šiai dienai jie eina važiuojamąją dalimi;
- Krivių ir Užupio g. sankryžoje esančią stovėjimo aikštelę pertvarkyti ir įrengti joje viešąją erdvę.
