Seime Energetikos ir darnios plėtros komisija nagrinėjo renovacijos ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo, kitaip vadinamos mažąja renovacija, situaciją.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad sparčiai augant energijos kainoms, kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti šiais metais dar nebuvo paskelbta, parlamentarai domėjosi, kokia padėtis šioje srityje.
Kitais metais – daug kvietimų renovuotis
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento vadovė Gintarė Burbienė teigė, kad šiuo metu 1577 daugiabučiai namai Lietuvoje įgyvendina renovacijos projektus.
Pasak G. Burbienės, šiemet turėtų būti baigta renovuoti apie 400 daugiabučių, bet skaičius gali ir išaugti.
„Tikimės, kad šiemet tą kreivę pagerinsime“, – teigė ji.
Tačiau net ir pasiekus 400 renovuotų namų per metus, tai būtų didesnis skaičius lyginant su 2021 m., tuomet per metus baigta renovuoti 342 pastatai. Visgi tai daug mažiau nei aukščiausiais rodikliais pažymėtais 2015 metais, kai per metus baigti renovuoti 764 namai.
G. Burbienė pastebėjo, kad vidutinis projektų įgyvendinimo terminas kinta. Jei penktojo renovacijos kvietimo 2018 m. sudarytų sutarčių projektai vidutiniškai trunka apie trejus metus, tai šeštojo ir septintojo kvietimo projektai įgyvendinami per du su puse metų, o aštuntojo kvietimo – per kiek daugiau nei pusantrų metų.
Pagal renovuotų daugiabučių procentą tarp visų daugiabučių šalyje pirmauja Birštono savivaldybė, kurioje renovuota kiek mažiau nei 60 proc. daugiabučių, prizines vietas užima ir Panevėžio miesto bei Ignalinos rajono savivaldybės.
Didmiesčiai yra tik šešiasdešimties savivaldybių sąrašo viduryje, tačiau, anot APVA atstovės, taip yra todėl, kad, pavyzdžiui, Vilnius turi daug potencialių renovuoti daugiabučių namų.
G. Burbienės teigimu, siūloma pereiti prie aukštesnės pastato energinio naudingumo klasės, kad minimalus reikalavimas nuo šiol būtų B klasės energinis naudingumas.
APVA atstovė nuramino, kad šiemet bus paskelbtas kvietimas renovuotis namus. Lapkričio pabaigoje planuojama paleisti kvietimą renovuoti namą ir paversti jį ne mažesnės nei B klasės energinio naudingumo, taip pat numatoma papildoma 20 proc. subsidija modernizuoti šilumos punktą, šildymo, karšto vandens sistemą. Lėšas numatoma skirti 165 projektams.
Kitų metų sausio mėnesį planuojamas kvietimas renovuoti pastatus ir paversti juos ne mažesnės nei A klasės energinio naudingumo. Planuojama finansuoti apie 860 projektų. Kitų metų gegužę planuojama paleisti dar vieną kvietimą, šį kartą vėl paverčiant pastatus ne mažesnės nei B klasės. Pasak G. Burnienės, šiuo kvietimu bus finansuojama tiek projektų, kiek užteks lėšų.
Pinigai mažajai renovacijai greitai išseks
Kalbėdama apie mažąją renovaciją, G. Burbienė teigė, kad šių metų liepą paskelbtas kvietimas, į kurį sulauktos 63 paraiškos – 23 prašymai renovuoti tik šilumos punktą, 40 prašymai modernizuoti ir šilumos punktą, ir sutvarkyti šildymo sistemą. Vidutinė vienos paraiškos suma subsidijai – virš 31 tūkst. eurų. G. Burbienės teigimu, sistemoje matoma, kad šiuo metu rengiama 200 paraiškų. Nors kvietimas turėjo galioti iki kitų metų liepos, G. Burbienė pripažįsta, kad pinigai baigsis gerokai anksčiau.
„Jau galima sakyti, kad paraiškų gauta jau gerokai daugiau, nei yra kvietimo suma. Priklausomai nuo to tempo, kada bus pateiktos šiuo metu rengiamos paraiškos, priklausys ir kada užsidarys kvietimas. Galimai tai gali būti ir sausio mėnesį, ir anksčiau“, – dėstė APVA atstovė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė klausė, ar gyventojai gali šiame kvietime teikti paraišką mažajai renovacijai, o vėliau ir didžiajai renovacijai. G. Burbienės teigimu, tai tikrai galima.
Politikė taip pat domėjosi, ar jei, pavyzdžiui, šilumos punktas yra jau atnaujintas, gyventojai gali šiame kvietime prašyti atnaujinti šildymo sistemą. G. Burbienė tikino, kad pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką gali, jei daugiabučiame name yra nepriklausoma šilumos tiekimo sistema.
Senus šilumos punktus keis iki 2026 m.
Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis teigė girdėjęs, kad Energetikos ministerija buvo paruošusi įsakymą, pagal kurį senoviniai elevatoriniai šilumos punktai turėjo būti privalomai atnaujinti. Politikas domėjosi, kokia yra dabartinė situacija.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad įsakymas yra patvirtintas ir iki 2026 m. liepos 1 d. turės būti pertvarkytos senos elevatorinės šilumos sistemos. Jos bus keičiamos moderniomis sistemomis, kurios galės reaguoti į aplinkos temperatūrą.
Valstiečių ir žaliųjų narė Ligita Girskienė pastebėjo, kad numatytas labai ilgas terminas šiam projektui.
„Kada turime tokias didžiules šilumos energijos kainas, ar nebūtų įmanoma paankstinti šitą terminą“, – teigė ji.
Pasak I. Žilienės, Lietuvoje yra 2,5 tūkst. elevatoriniai šilumos punktai, daugiausia jų yra didmiesčiuose.
Viceministrės tvirtinimu, 2019–2021 m. atnaujinti tik 38 šilumos punktai, o tokiu tempu visi Lietuvoje esantys pasenę punktai būtų buvę atnaujinti per 62 metus.
Patvirtinus naująją tvarką, kad būtina pakeisti visus elevatorinius šilumos punktus, anot I. Žilienės, jie bus atnaujinti per ketverius metus. Ji pažymėjo, kad šiuo metu mažajai renovacijai skirta 4 mln. eurų, kurie, kaip jau minėjo G. Burbienė, baigia išsekti.
„Šios sumos tikrai neužteks. Tikimės, kad bus atrastas finansavimas ir kitiems, ir dar kitiems metams“, – kalbėjo viceministrė.
Ji pastebėjo, kad parama skiriama tik tiek pastatams, kurie pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius reikalavimus.
„Vėliau pastatytiems „naujos kartos“ namams netrukus sueis 30 metų“, – pažymėjo I. Žilienė.
Kita problema – lėšų poreikis. Pasak jos, norint atnaujinti visus pasenusius šilumos punktus, iš viso reikės apie 50 mln. eurų.
Per metus – po 1 tūkst. renovuotų pastatų
2021 metais Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatyta kasmet modernizuoti po 1 tūkst. daugiabučių namų. Strategijoje numatyta iki 2050 metų transformuoti esamus pastatus, kad jis būtų efektyviai vartojantis energiją ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro.
Lietuvoje tik 2 proc. pastatų nuosavybės yra vieša (valstybės arba savivaldybės nuosavybė), likusių 98 proc. nuosavybė yra privati (t. y., fizinių arba juridinių asmenų). Vertinant pagal plotą, daugiabučiai sudaro 29 proc. ir individualūs namai – 34 proc. bendro pastatų fondo ploto.
2005 metais pradėta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Paskutinio, aštuntojo, kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) paraiškų teikimo terminas baigėsi 2021 metų gruodžio 31 d. ir iki šiol dar nėra paskelbtas devintasis kvietimas.
Vyriausybė 2023 metų valstybės biudžeto projekte energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms gyventojams ir verslui numatė skirti daugiau nei 1,93 mlrd. eurų, iš kurių 812 mln. eurų numatė gyventojams kompensuoti elektros ir dujų kainos augimo dalį ir 56 mln. eurų – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
2023 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė taip pat numatė apie 1,4 mlrd. eurų skirti trejų metų investicijoms, iš jų – 1,1 mlrd. eurų 1GW generaciniams pajėgumams užsitikrinti, pasitelkiant saulės energiją, iš kurių – 340 MW energetinėms bendrijoms ir energetiškai neefektyvių gyvenamųjų pastatų renovacijai numatoma skirti 296 mln. eurų. Planuojama renovuoti 4488 pastatus.
