Seimo Aplinkos komiteto nariai inicijavo diskusiją dėl renovacijos proceso Lietuvoje eigos.
„Tas ambicingas tikslas ateityje turėti kuo daugiau surenovuotų pastatų, gyvenamųjų namų, stringa“, – kalbėjo komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
Ambicingas tikslas, apie kurį kalba A. Gedvilienė, yra tas, kad per metus Lietuvoje būtų modernizuota 1 tūkst. daugiabučių namų. Liberalas Romualdas Vaitkus atkreipė dėmesį, kad renovacijai skiriama mažiau pinigų nei anksčiau.
„Pasiekti užsibrėžtus rezultatus darosi vis sudėtingiau ir sudėtingiau“, – pabrėžė R. Vaitkus.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento vadovė Gintarė Burbienė teigė, kad agentūra šiuo metu administruoja 1,6 tūkst. renovacijos projektų, kurių bendra investicijų suma siekia netoli 820 mln. eurų.
Dalis projektų iš 1,6 tūkst. jau yra vykdomi, stovi pastoliai, kita dalis turi išduotus statybos leidimus.
Pasak G. Burbienės, šiemet turėtų būti baigta renovuoti apie 400 daugiabučių, lyginant su 2021 m. skaičius išaugo, tuomet per metus baigta renovuoti 342 pastatai. Visgi tai daug mažiau nei aukščiausiais rodikliais pažymėtais 2015 metais, kai per metus baigti renovuoti 764 namai.
Ji pastebėjo, kad vidutinis projektų įgyvendinimo terminas kinta. Jei penktojo renovacijos kvietimo 2018 m. sudarytų sutarčių projektai vidutiniškai trunka apie trejus metus, tai šeštojo ir septintojo kvietimo projektai įgyvendinami per du su puse metų, o aštuntojo kvietimo – per kiek daugiau nei pusantrų metų.
Pagal renovuotų daugiabučių procentą tarp visų daugiabučių šalyje pirmauja Birštono savivaldybė, kurioje renovuota kiek mažiau nei 60 proc. daugiabučių, prizines vietas užima ir Panevėžio miesto bei Ignalinos rajono savivaldybės.
„Tačiau raginu atkreipti dėmesį, kad Birštono savivaldybėje yra mažesnis potencialių renovuoti daugiabučių namų skaičius, tuo metu didžiosios savivaldybės yra 60 savivaldybių sąrašo viduryje, nes, pavyzdžiui, Vilnius turi daug potencialių renovuoti daugiabučių namų ir nepaisant to, kad Vilniuje yra baigtų renovuoti virš 500 daugiabučių namų, kai tuo metu Birštone – 44“, – aiškino APVA atstovė.
G. Burbienė sutiko, kad daugiabučių renovacijos procesas patiria nemažai iššūkių, su problemomis susiduria tiek 1,6 tūkst. įgyvendinamų projektų, tiek būsimi projektai. Dabar įgyvendinami projektai kenčia dėl išaugusių kainų.
„Reikia eiti į gyventojų susirinkimą ir pasakyti jiems, kad štai reikia 20, 30, kartais ir 50 proc. kelti kainą. Iššūkiai tikrai yra dideli“, – pasakojo APVA atstovė.
Pasak jos, didžiosios statybų bendrovės į renovaciją neįsitraukia ne tik dėl finansinių klausimų.
„Viena iš esminių priežasčių, kad tai yra gyvenamasis pastatas. Sako, kad viena yra ateiti į naują statybą, visai kas kita ateiti į gyvenamąjį, gyvą, judantį pastatą. Jie tvirtina, kad tokiu atveju reikėtų papildomai ir psichologui etato“, – sakė G. Burbienė.
Kaip pagrindinius naujų kvietimų projektų iššūkius G. Burbienė įvardijo perėjimą prie aukštesnės pastato energinio naudingumo klasės, minimalus reikalavimas nuo šiol bus B klasės energinis naudingumas. APVA atstovė taip pat paminėjo problemą, kad valstybės biudžete tiesiog per mažai skiriama pinigų renovacijai.
G. Burbienė pristatė ir visuomenės nuomonę apie renovaciją. Šių metų rugsėjį atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad 92 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję apie renovaciją, 72 proc. apklaustųjų ją vertina labai palankiai ir greičiau palankiai.
87 proc. apklaustųjų, renkantis įsigyti būstą, namo renovacijos faktas būtų privalumas. 81 proc. respondentų, esant tinkamoms aplinkybėms, būtų linkę dalyvauti renovacijos procese.
Apklausa parodė ir motyvus, kurie skatina gyventoju dalyvauti renovacijos procese: mažėjančios kainos už šildymą – 92 proc. apklaustųjų, pasikeisianti gyvenimo kokybė – 74 proc., komfortiška oro temperatūra bute – 72 proc.
Apie galimus renovacijos finansavimo pokyčius naujienų portalas tv3.lt jau rašė. Aplinkos ministerijos atstovo Dainiaus Čergelio teigimu, birželį Seime buvo priimtas valstybės paramos daugiabučiams namams įstatymo pakeitimas, kuriame Vyriausybei buvo palikta apsispręsti dėl fiksuoto įkainio taikymo renovacijai.
„Apie fiksuotos kainos modelį yra svarstoma. Sprendimai dėl jo bus priimti (...) Apie pokytį negalima kalbėti dar šiais metais. Sprendimas keliasi į kitų metų pirmą pusmetį, kada planuojamas vienas aktyvesnių kvietimų. Šiuo metu esame suplanavę juos du. Vienas lapkričio pabaigoje, kitas gegužės mėnesį, būtų greičiausiai schemos pakeitimas gegužės mėnesį“, – LRT radijui sakė D. Čergelis.
Pasak jo, Vyriausybė yra užsibrėžusi per metus renovuoti tūkstantį, tačiau šio skaičiaus nepavyksta pasiekti dėl aukštų energijos, medžiagų kainų.
