Remiantis JAV žvalgybos gauta informacija, vienas Vladimiro Putino artimo rato narys pastarosiomis savaitėmis Putinui tiesiai pasakė, kad nesutinka su jo vykdoma politika. Ši kritika yra aiškiausias iki šiol suirutės Rusijos vadovybėje požymis.
Kremliaus viršūnėlės nesutaria, kaip toliau „vesti“ karą, ką toliau daryti, kaip spręsti susidariusias problemas. Nesutarimai, kurie girdimi jau ir viešumoje, ėmė kilti po to, kai Putinas liepė mobilizuoti šimtus tūkstančių karių, taip beviltiškai stengdamasis pakeisti pastarojo meto įvykius.
Prieš kelias dienas buvo pasirodžiusių žinių, esą Rusijos prezidentas į Maskvą sutraukė elitinius gvardijos būrius, taip didindamas savo apsaugą arba signalizuodamas apie galimus valymus.
Informacija apie nesutarimus Maskvoje buvo laikoma pakankamai reikšminga, kad ji prieš kelias dienas buvo įtraukta į kasdienį JAV prezidento Joe Bideno žvalgybos instruktažą ir dalijamasi su kitais JAV pareigūnais, skelbia The Washington Post.
Nepasitenkinimas, kurį išreiškė Putino vidinio rato narys, buvo susijęs su karo valdymu ir karinės kampanijos vykdytojų daromomis klaidomis.
Vakarų žvalgyba kartu su šykščiais Rusijos pareigūnų komentarais parodo susiskaldymą artimame Putino rate, kur pareigūnai jau seniai neskelbia blogų naujienų autokratiniam Rusijos lyderiui ir jis laikomas dar labiau izoliuotu nei bet kada per savo 22 valdymo metus.
Žmonių, kuriuos Putinas laiko artimais ar patikimais padėjėjais ir patarėjais, skaičius yra nedidelis ir daugiausia sudarytas iš KGB kolegų bei tų, su kuriais susipažino būdamas Sankt Peterburgo mero pavaduotoju 1990 metais.
Mobilizacija Rusijoje sukėlė vidaus neramumus, paskatino šimtus tūkstančių kovinio amžiaus vyrų pabėgti iš šalies, o šalis paskendo biurokratinėje nekompetencijoje.
Nesėkmės fronte verčia ieškoti kaltų
Atsargos pulkininkas ir buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas sako, kad informacijos, kas vyksta Maskvoje išties yra nedaug. Ir tai – natūralu, nes galimi valymai ar valdžios perstumdymas, matyt, vyksta FSB (Rusijos Federalinės saugumo tarnybos) rankomis, o jie nėra linkę viešinti informacijos. Visgi iš to, ką matome, galima daryti išvadą, kad vidiniai pasikeitimai Maskvoje yra nulemti nesėkmių fronte.
„Ieškoma ne tik kaltų. Čia yra truputį daugiau, jei prisimintume invazijos pradžią, tai karo pradžios nesisekimą lėmė ir FSB negebėjimas teikti tikrą informaciją, „penktosios kolonos“ neužtikrinimas. Putino aplinka buvo patikėjusi, kad Kijyvą galima užimti labai greitai, tai rodė ir tai, kad buvo puolama su sąlyginai mažomis pajėgomis.
Jie vylėsi, kad Ukrainoje bus didelė „penktos kolonos“ įtaka, bet to nebuvo. Taigi, atsakomybė už tai buvo permesta FSB pareigūnams, kalbėta, kad buvo ir jų suėmimų. Tarp Rusijos kariuomenės ir saugumo tarnybų yra didelė trintis. Dėl įtakos, požiūrio, kaip valdyti. Nėra, jokiu būdu, kad vieni ar kiti yra geresni, bet konkuruojama dėl valdžios, įtakos priimant sprendimus. Žodžiu stumdomasi aplink Putiną“, – sakė buvęs žvalgybininkas, pastebėjęs, kad Rusijos saugumiečiai ir kariuomenė vieni kitiems kiša kojas.
Jis tikino, kad išdavas to, kas vyksta Maskvoje, mes, tikėtina, pamatysime, jei bus didesnių vadų nušalinimai ar kiti reikšmingi pasikeitimai.
Tilto sprogimas – ne tų rankų darbas
„Tarkime, jei nušalintų generalinio štabo viršininką (kas atitinką kariuomenės vadą) arba gynybos ministrą. Tikėtina, kad, jei kažkas vyksta, tai daroma prieš juos. Juos galimai mėgina pakeisti radikalesniais, vadinamos „karo partijos“ atstovais. Yra kalbų, kad ir Kerčės tilto sprogdinimas nebūtinai ukrainiečių rankų darbas. Taip, tai naudinga Ukrainai, bet galėjo tai būti ir FSB darbas. Tam, kad „užpultų“ generalinį štabą, gynybos ministerijos vadovybę.
O tai, kas vyko vakar (daugybinės raketų atakos), buvo suplanuota anksčiau. Naujai paskirtas generolas Ukrainos kampanijai yra Ramzano Kadyrovo ir Jevgenijaus Prigožino žmogus, arba bent jau jų remiamas, bet, žinoma, ir jis vienas negali nieko padaryti. Matyt, išties, yra siekiama gynybos ministro ir generalinio štabo viršininko pakeitimų“, – svarstė atsargos pulkininkas.
Anot jo, Putinas visada siekia būti tuo žmogumi, kuris balansuoja tarp skirtingų grupuočių, kartais keldamas tarp jų prieštarą, o kartais – jungdamas. Jis, pasak specialisto, sprendimų nepriima vienas, yra „daug Putinų“, o ir atsakomybė – pasidalijama.
„Saugumo tarybos posėdžiai vyksta ir prieš karą vyko. Sprendimai priimami ne vieno žmogaus, nors paskutiniu metu Putinas vis daugiau sprendžia pats, anksčiau jis buvo dar atsargesnis. Jis net įtakoja karinius sprendimus apeidamas gynybos ministrą, generalinio štabo viršininką. Bet, visgi, nėra vien tik jis, nors sprendimų priėmimai pasislinko link jo, arba link tos radikalesnės karą palaikančios pusės“, – sakė G. Bagdonas.
Specialiosios tarnybos kiša koją kariuomenei
Saugumo ir specialiųjų tarnybų ekspertas Gražvydas Jasutis sako, kad tai, kas vyksta Maskvoje, visada yra sunkiai permatomas procesas, bet tam tikrus ženklus interpretuoti galima.
Pasak eksperto, kalbant apie galimus valymus, kovas dėl valdžios ir tarnybų bei atskirų pareigūnų siekį daryti įtaką, pirmiausia svarbu žinoti, kas ir kokius vaidmenis vaidina karo Ukrainoje fone. Svarbiausias vaidmuo, jo manymu, karo Ukrainoje kontekste teko Rusijos FSB, nes būtent jie ruošė ir ilgai strategavo puolimą ir galimas jo pasekmes, kurių, beje, nenumatė.
„Trys pagrindinės specialiosios tarnybos dalyvauja kare Ukrainoje, tai, žinoma, FSB, GRU, kuri yra karinė žvalgyba ir SVR, dar kitaip žinoma, kaip išorinė žvalgybos tarnyba. FSB galimai laikyti pagrindine, nes ji buvo atsakinga už pasirengimą, išlaikė didelį agentų tinklą Ukrainoje, turėjo ryšių su Ukrainos žvalgybos struktūromis, matyt, turėjo agentų ir kariuomenėje, juk neveltui ir Ukrainoje vyko SBU valymas prieš kelis mėnesius.
Žinoma, GRU rolė taip pat nemaža, nes tik prasidėjus karui buvo garsiai skelbiama esą bus smogiama tik karinėms struktūroms. Tuos taikinius turėjo surinkti karinė žvalgyba, taigi, jų rolė taip pat buvo. Problema ta, kad tie kariniai taikiniai nebuvo labai sėkmingi, nes Ukraina jau buvo atitraukusi savo pajėgas, tam pasitarnavo Ukrainos ir Vakarų šalių žvalgybos informacija.
Taip pat yra dar išorinė žvalgyba, kuri užsiima ekonomine ir politine žvalgyba, matyt, jie daugiausiai dirbo iki įsiveržimo. Įdomus momentas tas, kad pora dienų prieš karo pradžią, kai vyko Rusijos Saugumo tarybos posėdis SVR vadovas Sergejus Naryškinas buvo viešai pažemintas Putino. Po to pasisakymo aš jo nelabai ir matau viešojoje erdvėje, nors, žinoma, tarnyba veikia“, – kalbėjo G. Jasutis.
Pasak jo, pagrindinė žvalgyba Rusijos hierarchijoje visgi yra FSB, ir ne todėl, kad jie – geriausi, o todėl, kad jos vadovas Aleksandras Bortnikovas yra artimas Putinui, yra Saugumo taryboje, turi tiesioginį priėjimą prie prezidento.
„O štai GRU yra pavaldi Gynybos ministerijai, jos daliniai tiesiogiai dalyvauja karinėje operacijoje. FSB kariniuose veiksmuose nedalyvauja, todėl GRU jiems visada gali pasakyti, kad jie realią situaciją žino geriau, todėl nori dalyvauti sprendimų priėmime. Bet FSB turi intelektualinių pajėgumų daugiau, o ir priėjimo prie aukščiausios valdžios.
Kad vyksta konkurencija tarp šių žvalgybų, tai tikrai. <...> Kalbant apie sprendimų priėmimą Rusijoje, tai čia vienas sunkiausių ir dažnai užduodamų klausimų, nes niekas, išskyrus Putino aplinką ir nežino, kaip jie priimami. Faktas, kad tai daro ne vienas žmogaus, tai daro grupė žmonių į kurią tikrai įeina žvalgybos atstovai“, – svarstė G. Jasutis.
Vyksta valymas, bet rezultatai matysis ne visiems
Kariuomenės vadų kaita rodo, kad valymas vyksta, yra elito bandymas kažką daryti. Čia kalbama apie aukšto lygio pareigūnus, o kas vyksta su žemesnio rango žmonėmis visiškai neaišku.
„Pokyčiai žvalgyboje nėra labai aiškūs, nors buvo šiek teik rašyta esą būta atleidimų. Visgi tai, ką aš realiai matau, yra tai, kad su gynybos ministru Sergejumi Šoigu nelabai skaitomasi, skiriami nauji vadai, tai rodo nepasitikėjimą kariuomene. Bet tokio paties dalyko nesimato, kai kalbama apie FSB. O juk jie taip pat neturi itin didelių sėkmingų operacijų, kuriomis galėtų pasigirti. <...> Gali būti, kad tas, kas arčiau Putino, tas ir teisus“, – svarstė ekspertas.
Ji pridūrė, kad karo metu žvalgyba, ypatingai naudojant agentus, tampa labai sudėtinga. Nors Vakarų žvalgyba kartas nuo karto vis praneša, kas vyksta Maskvoje, kokie santykiai tvyro. Tiesa, tai daroma turint savų tikslų.
„Visos žvalgybos veikia turėdamos savo tikslų, gal norima sukelti sąmyšį arba siekiama, kad žmonės sutelktų dėmesį į tam tikrą objektą, tai jie tą ir daro. Kiek realiai prieina prie informacijos Vakarų žvalgybos galima spėti pagal tai, kaip JAV žvalgyba prieš karo pradžią nusakė kas ir kada bus.
Jų galimybės – nemažos, nors vykstant karui žvalgybos „užsidaro“ ir britų ar amerikiečių priėjimas prie informacijos yra sumažėjęs. Žinoma, galima naudoti analitinius pajėgumus, agentus, bet vykstant karui viskas pasunkėja. Agentams pavojus labai padidėjęs, nors Rusijoje jis buvo visada“, – sakė ekspertas.
