Rugsėjo pabaigoje kilę karšti debatai, ką turėtume daryti su savo haubicomis ir NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, kurių prašo Ukraina, buvo nugesinti politikų kalbų, kad negavę pakaitalo tikrai savo ginkluotės neatiduosime ir neliksime tuščiomis rankomis.
Visgi dėl ginkluotės perdavimo, regis, nėra iki galo apsispręsta, o kariuomenės vadas sako, kad jis rekomenduos tam tikros ginkluotės neperduoti ir Ukrainai padėti kitaip.
Nesusikalbėjimas ar kažkas daugiau?
Trečiadienį kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys žurnalistams pasakė, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje, kurio data dar nėra žinoma, siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturėdami tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – poligone Pabradėje trečiadienį sakė kariuomenės vadas.
Anot jo, reikia ieškoti kitų priemonių, kaip remti kariaujančią Ukrainą. Tiesa, tokia kariuomenės vado pozicija sulaukė aštrios politikų reakcijos, esą apie tai kalbėti viešai nedera, nes nesaugu, o ir Ukraina gali ne taip suprasti.
Ketvirtadienį kariuomenės vadas pareiškė, kad komentuojantieji jo pasisakymus teskaito antraštes ir dar kartą pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė turi būti pasiruošusi apginti šalį ir sąveikauti su sąjungininkais. Jis tikino nesiruošiantis komentuoti antraščių.
„Galiu pakartoti, kad Lietuvos kariuomenę reikia vystyti ir toliau, reikia turėti visus pajėgumus, kad mes būtume pasiruošę kartu su sąjungininkais atgrasyti ir esant reikalui ginti. Mes turime turėti atitinkamas pajėgas, kurios būtų įgalios vykdyti šiuolaikines operacijas ir galėtų būti sąveikoje su kitais mūsų sąjungininkais, kurie dabar yra Lietuvoje arba atvyks, esant indikacijoms.
Tikrai turime turėti sausumos pajėgas, kurios būtų įgalios vykdyti manevrą, kad būtų įgalios ir turėtų atitinkamą ugnies galią ir mūsų kariai būtų maksimaliai saugūs ir pasiektų jiems iškeltus uždavinius. Aš tą sakiau ir tą pakartoju, o antraščių nekomentuoju“, – sakė V. Rupšys.
Trečiadienį Užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergis, komentuodamas V. Rupšio išsakytas mintis tikino, kad tokius dalykus nedera kalbėti, o ir ukrainiečiai mūsų poziciją gali suprasti ne taip.
„Laikausi nuostatos, kad tai, kas yra diskutuojama Valstybės gynimo taryboje, yra diskutuojama už uždarų durų, nes tie sprendimai yra susiję su mūsų nacionaliniu saugumu, su mūsų parama partneriams. Raginu to paties principo laikytis ir kitus vadovaujančius pareigūnus“, – sakė jis.
Pats G. Landsbergis nepasakė, ką mano apie ginklų tiekimą ar netiekimą ukrainiečiams, bet tikino, jei bus kviestas į Valstybės gynimo tarybą, savo nuomonę būtinai išsakys.
Komentuoti kariuomenės vado pasisakymo nepanoro Krašto apsaugos ministras, prezidentas pareiškę, kad sprendimai bus priimti Valstybės gynimo taryboje, nors kada ji bus sušaukta, dar neaišku.
Svarbu, kas prisiims atsakomybę
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad galima suprasti kariuomenės vado pozicija, nes jis, o ne kas kitas, yra atsakingas už kariuomenės aprūpinimą ir jos pasirengimą kovoti, bendradarbiauti su sąjungininkais. V. Rupšys, pasak atsargos pulkininko, tikrai žino, kokia yra situacija kariuomenės viduje, kokių ginklų mus reikia, ką galime ir ko negalime atiduoti.
„Labai suprantu kariuomenės vado poziciją, bet pritariu, kad šie klausimai turėtų būti sprendžiami viduje. Tai ne viešų diskusijų klausimai. Ukrainą tikrai reikia remti ir Vakarai remia, kiek tik gali, bet mes, žinoma, turime įvertinti ir savo pajėgumas. Jei atiduodame tiek, kad reikia išformuoti tam tikrus dalinius tai..
O kariuomenės vadas gi geriausiai žino, kaip yra, nes yra ir NATO įsipareigojimai, ir kolektyvinė gynyba. Reikia vertinti visus dalykus, remti Ukrainą tikrai reikia, bet reikia žiūrėti ir savo saugumo, nes karas eskaluojasi. Reikia įvertinti visus pavojus“, – sakė V. Malinionis.
Jis pridūrė, kad iš oro gynybos sistemų, tarkime, pas mus yra tik artimojo ir vidutinio nuotolio. Mes turime NASAMS sistemas, bet, kad pilnai būtume saugūs mums trūksta „Patriot“ sistemų, kurios yra Lenkijoje.
„Bet „Patriot“ sistema yra labai brangi. Ir amerikiečiai patys neturi jų per daug. Ypatingai vertinant tą dalyką, kad Vakarai oro gynybą skiria saugoti kritinius objektus, oro uostus ir kitką. Jie neplanuodavo saugoti visos teritorijos, o su rusų karo strategija matome, kad jie atakuoja gyvenamuosius rajonus. Tam Vakarai nebuvo pasiruošę, taip yra visose Vakarų valstybėse. Jie turi tik tiek, kad apsaugoti svarbiausius objektus. Ta politika, greičiausiai, pasikeis, bet tai užims laiko“, – sakė atsargos pulkininkas.
Portalo kalbinti kiti gynybos specialistai, neoficialiai pritaria kariuomenės vado išsakytoms mintis, nes jis, o ne kas kitas, geriausiai žino dabartinę kariuomenės padėtį. Tiesa, strateginius sprendimus priima politikai, bet suprantama ir V. Rupšio pozicija, nes jo atsakomybėje yra kariuomenės pasirengimas.
Specialistai svarsto, kad negalime atiduoti visko, ko mums reikia ir likti su minimaliais pajėgumais, nes saugumo situacija regione nėra gera. Tiesa, politikai sprendžia, ką palikti ir ką paimti iš kariuomenės, taip yra ir kitose valstybėse, o kariuomenių vadai turi būti tikri, kad ginkluotosios pajėgos yra apsirūpinę ir pasirengę.
Pasak gynybos specialistų, yra ir atsakomybės klausimas, nes jei atiduosime ginklus, kurių atidavimui nepritaria kariuomenės vadas ir nutiks netikėta situacija, kovoti turėsime su tuo, kas liks. Tuomet teoriškai atsakomybę turėtų prisiimti politikai.
Sprendimą dėl ginkluotės perdavimo arba ne priims Valstybės gynimo taryba, kurią sudaro prezidentas, ministrė pirmininkė, Seimo pirmininkė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Prezidento sprendimu, posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti ministrai, valstybės institucijų vadovai, jų atstovai, ar kiti asmenys.
Valstybės gynimo tarybos nariai priimant nutarimus turi lygias teises. Nutarimai priimami visų Valstybės gynimo tarybos narių balsų dauguma.
Haubicos ir NASAMS kritiškai svarbūs mūsų gynybai
Lietuva neturi didelių sunkiosios artilerijos pajėgumų, o ardyti to, ką turime, būtų neatsakinga. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prieš gerą mėnesį, kai pirmą kartą kilo diskusija dėl ginkluotės perdavimo, yra sakęs, kad „PzH 2000 ir NASAMS yra „sistemos, kurios turi kritiškai svarbų vaidmenį Lietuvos gynybai“.
Lietuva šiuo metu turi 18 modernių savaeigių haubicų „Pzh 2000“. Šiais savaeigiais pabūklais yra ginkluotos Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Italijos, Kroatijos, Kataro bei Lietuvos kariuomenės. 2016 m. Lietuvos ginkluotosios pajėgos šias ugnies paramos sistemas įsigijo iš Vokietijos gynybos ministerijos.
Ukrainiečių taip pat norimos oro gynybos sistemos NASAMS Lietuvoje yra dar visai neseniai, jos skirtos apsaugoti sausumos dalinius. Norvegijoje pagamintos sistemos į Lietuvą buvo atgabentos 2020 metais, NASAMS yra plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuva planavo jų pirkti papildomų vienetų.
NASAMS sistema yra vienintelė, sauganti karinę Šiaulių aviacijos bazę, ir yra „kritiškai svarbi apskritai visame NATO kontekste“.
Lietuva jau yra perdavusi Ukrainai M113 šarvuočių, 105 mm haubicų, sunkiųjų minosvaidžių. A. Anušauskas yra sakęs, kad ši ginkluotė buvo ne rezervas, o naudojama pajėgumų dalis.
Pirmą kartą kilus diskusijai dėl ginkluotės perdavimo politikai tikino, kad vyksta konsultacijos su partneriais, taip pat tai, kad svarbu turėti pakaitalą tam, ką atiduodame.
