Koronavirusas COVID-19

Šiauliuose, Kaune, Alytuje nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina jau skiepijasi priešakinėse linijose dirbantys policijos pareigūnai. Kitos savivaldybės taip pat organizuoja „gyvas eiles“ „AstraZeneca" skiepui, norintiems vakcinuotis greičiau. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija perspėja merus, kad šie privalo paisyti nustatytos prioritetų eilės ir pirmiausia skiepui užrašyti senjorus bei lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina koronavirusu užsikrėtusius gyventojus neslėpti turėtų kontaktų nuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologų.

Daugiau vakcinų prašanti Vilniaus savivaldybė pradžioje turėtų panaudoti dar turimą vakcinų kiekį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Paskutinį kartą kai tikrinau duomenų bazes, skirtumas tarp išskiepytų vakcinų ir skirtų vakcinų Vilniaus miesto savivaldybei buvo 12 tūkstančių. Tai reiškia, Vilniaus miesto savivaldybei reikėtų padaryti tai, ką ji jau dabar objektyviai gali padaryti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuvoje aptikus du užsikrėtimo Pietų Afrikos Covid-19 viruso atmaina, atliekami tyrimai dėl dar keliolika atvejų. „Kita problema yra Pietų Afrikos viruso atmaina, kurią kol kas esame nustatę dviem atvejais, tarsi ir nesusijusiais. Tačiau dar keliolika atvejų yra tikrinama. Tuomet mums reikės tas priemones suderinti ir taip, kad mes galėtume tos atmainos plitimą lokalizuoti“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Didžiojoje Britanijoje yra svarstoma priimti net 5 tūkst. svarų siekiančias bausmes už atostogas pažeidžiant karantino sąlygas. Tuo pačiu žmonėms turėtų būti suteikta daugiau laisvės protestuoti. Jeigu JK parlamentarai ketvirtadienį patvirtins naują koronaviruso pandemijos ribojimų įstatymų projektą, tai atostogos svečiose šalyse britams gali netikėtai gerokai pabrangti.

Trečiadienį nustatyta, kad per parą koronavirusu užsikrėtė virš 750 asmenų. Tai reiškia, kad užsikrėtimo rodikliai šalyje vėl kyla. Vyriausybės nariai jau pamažu kalba apie galimą grįžimą prie griežtesnių ribojimų. Tai, kol kas, kol šalyje nesiformuoja kolektyvinis imunitetas ir kol nepradėta masinė vakcinacija – vienas iš būdų apsisaugoti nuo viruso plitimo. Nepaisant to, trečiadienį per parą antrąja vakcinos doze paskiepyta virš 5,2 tūkst.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad artimiausiomis savaitėmis Vyriausybė nešvelnins karantino, nes epidemiologinė padėtis yra pernelyg sudėtinga. Atlaisvinti karantiną, anot premjerės būtų įmanoma tik po Velykų, tačiau ir tai priklausys nuo sergamumo Covid-19. Vis dėlto ministrų kabinetas neatmeta galimybės karantiną girežtinti artimiausiu metu. „Epidemiologinė situacija yra, deja, tokia, kad kalbėti apie papildomus atlaisvinimus artimiausiu metu mes nematome jokio pagrindo.

Lietuva palaiko Europos Komisijos veiksmus, siekiant kontroliuoti vakcinų eksportą iš Europos Sąjungos. „Mes nuolatos raginame Europos Sąjungą, ypač Europos Komisiją, imtis aktyvesnių veiksmų, kad užtikrintų vakcinų tiekimą. Labai svarbu, kad gamintojai laikytųsi sutartinių įsipareigojimų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel iš 16 žemių lyderiai ketina atšaukti savo planus per Velykas sugriežtinti dėl koronaviruso pandemijos taikomus suvaržymus, trečiadienį naujienų agentūra AFP citavo neįvardytą šaltinį vyriausybėje. Per pirmadienį vykusį susitikimą lyderiai susitarė, kad balandžio 1–5 dienomis bus uždarytos beveik visos parduotuvės. Šeštadienį, balandžio 3-ąją būtų leista atsidaryti tik maisto parduotuvėms.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo praplėsti skiepijimo nuo Covid-19 prioritetines grupes. Jos papildytos švietimo darbuotojais, abiturientais, treneriais, sveikatos mokslų studentais. Vyriausybė trečiadienio posėdyje aptarė, kad vakcinavimo nuo Covid-19 prioritetas būtų teikiamas asmenims, kurie dirba švietimo įstaigose. Tai ne tik pedagogai, bet ir mokyklų darbuotojai, kurie valo patalpas, teikia maistą ir kt.

Antradienį Seimui pritarus privalomam kai kurių darbuotojų testavimui dėl Covid-19, visuomenėje kilo pasipiktinimas – vos per dieną suorganizuotas protestas. Prie Seimo rūmų susirinkę protestuotojai reikalauja panaikinti karantino ribojimus, reiškia nepasitenkinimą valdžia ir privalomu testavimu. Pasirodė ir siūlymų Seimo nariams atlikti IQ testus. „Reikalaujame seimūnams atlikti IQ testą. Rezultatus skelbti viešai“, – skelbia vienos į protestą atėjusios moters plakatas.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje nesiėmė keisti karantino reikalavimų. Šie klausimai į darbotvarkę, tikėtina, grįš kitą savaitę, kuomet bus sprendžiama dėl karantino pratęsimo. Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė trečiadienį LRT radijui sakė, kad Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti lokalių karantinų įvedimą, nes epidemiologinė situacija šalyje negerėja. Vis dėlto šis klausimas į posėdžio darbotvarkę neįtrauktas. Karantinas Lietuvoje galioja iki kovo 31 dienos.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, kol kas dar nėra atsakymų, dėl kokių tiksliai priežasčių sostinė jau patenka į juodąją koronaviruso zoną. Jo nuomone, kol kas didžiausia problema yra vakcinos trūkumas ir per maži gaunami jos kiekiai, lyginant su kitais didžiaisiais miestais. Trečiadienį spaudos konferencijos metu, R. Šimašius teigė negalintis atsakyti į klausimą, kodėl COVID-19 situacija Vilniuje taip staigiai pasiekė kritinį tašką.

Daugiausia COVID-19 protrūkių kovo mėnesį Lietuvoje fiksuojama įvairiose pramonės įmonėse, taip pat židiniai fiksuojami darželiuose bei kitose įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) BNS pateikti duomenys. Epidemiologų teigimu, 46 atvejai siejami su Vilniuje veikiančia elektros instaliacijos įmone, 28 – su atliekų perdirbimo įmone Vilniaus rajone, 25 – su plastiko gaminių gamybos įmone sostinėje.

Nerimą sėja ir galimas karantino griežtinimo priemones žada toliau plintančios koronaviruso atmainos. Štai antradienį pranešta apie Lietuvoje užfiksuotus du Pietų Afrikos mutacijos atvejus. Visgi specialistai skuba raminti, kad turimos vakcinos pakankamai veiksmingos ir prieš mutavusį virusą.

Valstiečių šešėlinė Vyriausybė į savo posėdį bandė prisikviesti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Pastarasis laiko valstiečiams nerado, o tai ypač papiktino Ramūną Karbauskį. Jis dėl A. Dulkio planuoja siųsti laišką I. Šimonytei, o ministro elgesį pavadino apgailėtinu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė trečiadienį rinkosi į posėdį. Valstiečiai aptarė vakcinacijos procesą ir tikėjosi sulaukti sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio.

Indijoje aptikta nauja pandeminio koronaviruso atmaina su dviem mutacijomis, trečiadienį pranešė šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija. „Mėginių iš Maharaštros [valstijos] analizė parodė, kad palyginti su 2020 metų gruodžio mėnesiu, padidėjo mėginių su mutacijomis E484Q ir L452R dalis. Šios mutacijos aptiktos maždaug 15–20 proc. mėginių ir neatitinka jokių ankstesnių... atmainų“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime. Išanalizavę daugiau kaip 10 tūkst.

Lietuvos regionai, kuriuose vyrauja B.1.1.7 – „britiškoji“ – viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir hospitalizacijos atvejus šalyje. Nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc.  visų Lietuvos atvejų ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai. Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius – užvakar reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 proc.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 29 978 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, taip pat mirė 575 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas trečiadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 16 741 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį ir 396 mirusius pacientus.

Klaipėdoje vis dar susidarant dideliems „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso likučiams, savivaldybė nusprendė savaitgalį organizuoti „gyvą eilę“ ir leisti šia vakcina skiepytis visiems norintiems 65-erių ir vyresniems gyventojams. „Mes šį savaitgalį (...), nepažeisdami įstatymo ir tvarkos, įgyvendinsime sprendimą, kad skiepytis galėtų visi norintieji, bet 65 plius ir patenkantys į visas tas grupes, kurios yra apibrėžtos ministro įsakyme.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė teigia, kad daugėjant užsikrėtimų, Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti lokalių karantinų įvedimą. „Iš tiesų, visuomenė yra pavargusi ir vėl galvoti apie griežtą karantiną, tai irgi, sakykime, yra šiek tiek rizikinga. Labiausiai tikėtina, tie vietiniai karantinai, būtent izoliuojant ir atsekant kontaktus.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos šalyje, abiturientų grįžimo į mokyklas dar teks palaukti. Švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad tai bus įmanoma, kai sergamumas Covid-19 visoje šalyje nukris iki 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį diskutavo apie švietimo situaciją Lietuvoje Covid-19 pandemijos metu.

Antradienį paskelbus, kad Lietuvoje nustatytas „Pietų Afrikos“ Covid-19 atmainos virusas, profesorius Saulius Čaplinskas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo turimomis žiniomis apie šią atmainą ir pasakė, ar dėl jos vertėtų griežtinti karantiną.  „Lietuvoje nustatyta naujojo koronaviruso „Pietų Afrikos“ atmaina B.1.351. Kas apie ją jau žinoma? 1. Ar ši atmaina plinta sparčiau? Taip. 2. Ar naujoji B.1.351. atmaina sukelia sunkesnę COVID-19 ligą? Dar neaišku.

Situacija sostinėje dėl COVID-19 toliau kaista – trečiadienį jau ne tik Vilniaus rajonas, bet ir miestas iš „raudonosios“ C žengė į „juodąją“ D koronaviruso plitimo zoną. Šiuo metu čia naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 d., siekia 516, o teigiamų tyrimų procentų dalis – 8,6. Duomenų mokslininkai jau nuo savaitgalio skambino pavojaus varpais, kad situacija Vilniaus regione visą mėnesį stabiliai blogėjo ir tik laiko klausimas, kada taps labai bloga.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 768 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 765 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 272,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nepajėgiant kontroliuoti koronaviruso plitimo židinių, Vyriausybė neturi kitos išeities kaip tik sugriežtinti karantino priemones, sako Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius. „Vyriausybė neturi priemonių mesti pastangų kontroliuoti židinius. Šito mechanizmo veikiančio Lietuvoje nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo 3 užkrečiamųjų ligų išaugo. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tik įžengę į antrus COVID-19 pandemijos metus, po truputį pradėsime skaičiuoti jos liekamuosius reiškinius.

Pirmadienį Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, politikė pasidalijo žinia apie savo savijautą.  Pasak Seimo pirmininkės, antrą parą ją vargino temperatūra ir raumenų maudimas.  „Antroji para su „AstraZeneca“. Praėjo 42 valandos. Vakar ryte jaučiau bendrą silpnumą, tačiau temperatūra nevargino. Imuniteto gamyklėlė organizme didesniu pajėgumu užsikūrė tik po pietų, kažkur apie 14 val.

Seimui pritarus privalomam testavimui nuo koronaviruso daugybei veiklų, tam tikrų profesijų darbuotojai beveik kas savaitę turės tikrintis, ar neserga koronavirusu. Liepdama testuotis, vyriausybė žada tikrinimus ir apmokėti. Tačiau tie verslininkai, kurie nepaklius į specialų sąrašą, už darbuotojų testus turės susimokėti patys. Apie testų naudą kalba valdžia ir mokslininkai, o smulkieji verslininkai ja abejoja.

Kėdainių rajone bei Vilniuje aptikta Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmaina, kuri ne tik sparčiau plinta, bet ir geba apeiti dalies gamintojų skiepų sukurtą imuninį atsaką. Mokslininkai kalba apie Lietuvoje jau kylančią trečiąją koronaviruso bangą, o premjerė Ingrida Šimonytė ne apie karantino švelninimą, bet apie jo griežtinimą.   Vilniuje prie parduotuvių tįsta žmonių eilės, gyventojai laukia žinios apie dar labiau laisvėjančius suvaržymus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį buvo privačiai paskiepytas pirmąja skiepų nuo COVID-19 doze, pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kuri vakcina jam suleista. „Putinas paskiepytas nuo koronaviruso. Jis jaučiasi gerai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas koreguoja strategiją ir ragina vykdyti masinę vakcinaciją nuo COVID-19, labai išaugus naujų užsikrėtimo atvejų skaičiui šiaurinėje Prancūzijoje ir Paryžiaus regione. „Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais vakcinacija bus šio mūšio centre“, – antradienį pareiškė E. Macronas, pranešdamas, kad nuo šio savaitgalio vakcinuojamų žmonių amžiaus grupės riba yra nuleidžiama nuo 75 iki 70 metų. „Nėra jokių išeiginių, jokių savaitgalių.

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Pirmadienį, siekdami pagerinti visuomenės pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina, ja pasiskiepijo dalis šalies vadovų. Bene labiausiai vengiantys šios vakcinos yra Visagino gyventojai, kur nepanaudota liko beveik 800 skiepo dozių. Taip pat viešojoje erdvėje daugėja žmonių, norinčių skiepytis rusiška „Sputnik“ vakcina, pasisakymų. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Visagino meras Erlandas Galaguz ir profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė.

Pirmadienį kartu su šalies vadovais pasiskiepijo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Praėjus parai, ministras papasakojo, kaip šiuo metu jaučiasi po gauto skiepo. „Vakar vakcinavausi „AstraZeneca“. Šiandien mano organizmas sureagavo – ir tai yra normalu! Simboliškai maudžia injekcijos vietą. Kūno temperatūra 37.3 – 37.9. Malonus, vaikystę primenantis, šaltkrėtukas. Taigi, galimas šalutinis pojūtis – prisiminimų apsilankymas Jaučiuosi gerai. Petys už laisvę.

Briuselis antradienį pranešė, kad griežtins vakcinų nuo COVID-19 eksporto iš Europos Sąjungos kontrolę, o bloko aukšto rango pareigūnė įspėjo, kad blokas „imasi veiksmų“ dėl „AstraZeneca“ tiekimo. Europos Komisija trečiadienį priims „pataisytą eksporto skaidrumo ir leidimų mechanizmą“, žurnalistams sakė atstovas. Šis klausimas taip pat turi būti aptartas per ES lyderių virtualų susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.

Europos Sąjungos (ES) svarstomas įvesti skaitmeninis žaliasis sertifikatas  turėtų apimti tik ES patvirtintas vakcinas, sako Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), antradienį dalyvaudamas ES Bendrųjų reikalų tarybos ministrų vaizdo konferencijoje, skirtoje pasiruošti Europos Vadovų Tarybos susitikimui, viceministras pabrėžė, kad Lietuva palaiko EK pasiūlymą dėl skaitmeninio žaliojo sertifikato ar „žaliojo paso“ sukūrimo.

Vokietija dėl augančio naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiaus įveda griežtą penkių dienų karantiną Velykų laikotarpiui, antradienį nusprendė kanclerė Angela Merkel ir regionų lyderiai, vyriausybei sulaukiant vis daugiau kritikos dėl kovos su pandemija.

Antradienį Lietuvoje vėl užfiksuotas koronaviruso atvejų šuolis. Per parą nustatyta virš 850 naujų COVID-19 užsikrėtimų. Tokie skaičiai neramina specialistų, o kai kurie ministrai jau pradėjo kalbėti ir apie galimą ribojimų grąžinimą.  Tuo tarpu Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame pateikta informacija, kaip su koronavirusu tvarkosi kitos valstybės.

Premjerei Ingridai Šimonytei įspėjant apie prastėjančią epidemiologinę situaciją Vilniuje, sostinės meras Remigijus Šimašius ragina Vyriausybę didinti Vilniui skiriamų COVID-19 vakcinų kvotą. Pasak jo, augantys COVID-19 atvejų skaičiai Vilniuje rodo, kad karantinas veikia, tačiau „jau nepasiekia savo tikslų“. „Reikia ir kitų priemonių – spartesnis vakcinavimas ir išmanūs sprendimai galėtų būti išeitis.

Šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos nuotolinio susitikimo su miestų ir rajonų merais, savivaldybių koordinatoriais ir vakcinavimą organizuojančių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais metu sutarta, kad gyventojų vakcinacija vyktų ir savaitgaliais, rašoma pranešime. Tai reiškia, kad vakcinacijos tempai išaugtų, o tai paspartintų visuomenės imunizacijos procesą ir leistų greičiau pradėti karantino atlaisvinimus ar net grįžti į normalų gyvenimą.

Farmacijos bendrovė  „AstraZeneca“ galimai įtraukė pasenusius duomenis per jos vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus Jungtinėse Valstijose, pirmadienį vakare paskelbė viena priežiūros institucija. Duomenų ir saugumo priežiūros valdyba „išreiškė susirūpinimą, kad „AstraZeneca“ galėjo įtraukti pasenusią tų bandymų informaciją, o tai galėjo pateikti ne visą vaizdą apie veiksmingumo duomenis“, sakoma JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto pranešime.

Šiaulių meras Artūras Visockas antradienį pasidžiaugė, kad mieste kovo 21 d. nebuvo užfiksuota nė vieno Covid-19 atvejo. Šiaulių miesto meras vylėsi, kad tokia statistika bus vis dažnesnė. „Kartais nulis t.y nieko yra labai labai labai gera žinia! Po ilgo laukimo, kovo 21 dieną, mūsų mieste buvo užfiksuotas nulis susirgimų. Kaip norėčiau tą nulį pamatyti dar ir dar kartą!“ – rašė jis. Tiesa, kovo 22 d. statistika pasikeitė – mieste nustatyta 14 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų.

Antradienį pranešta apie Lietuvoje nustatytą iš Pietų Afrikos Respublikos kilusią koronaviruso atmainą. Taip pat neramina ir koronaviruso atvejų šalyje šuolis. Prasidėjus kalboms apie galimus karantino griežtinimus, dalis ekspertų siūlo pradėti nuo gerais rezultatais nestebinančio Vilniaus. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Imuniteto pažymėjimą Lietuvoje kurs Registrų centras, jį ketinama turėti iki vasaros. Kaip BNS antradienį sakė Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, paciento duomenys apie skiepą, persirgimą ar neigiamą COVID-19 testą iš e.sveikatos bus užkoduojami QR (Quick Response – greito atsakymo) kode. QR kodas – grafinis kodas, šifruojantis tam tikrą skaitmeninę informaciją. Jame taip pat bus užkoduotas specialus privatus šifravimo raktas.

Lietuvoje nustatyti dar 39 „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejai, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Santaros klinikose šią savaitę atliktos sekoskaitos duomenys rodo, jog tarp 95 ėminių nustatytas ir 31 atvejis, sukeltas „britiškos“ atmainos. Ji sudaro 53 proc. (arba 17 iš 32) Vilniaus, 23 proc. (10 iš 44) Kauno, po du iš keturių Marijampolės ir Alytaus apskričių ėminių.

Pietų Afrikos atmaina užsikrėtusių žmonių susirgimo aplinkybės nėra žinomos, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Primenama, kad ši atmaina yra laikoma atsparesnė skiepams. Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, pirmasis atvejis nustatytas Kėdainių rajone gyvenančiam asmeniui. „Liga patvirtinta kovo 2 dieną. Asmuo jautė COVID-19 būdingus simptomus. Šiuo metu jis jau yra pasveikęs.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad Lietuvoje nerimą kelia dvi aptiktos Pietų Afrikos Covid-19 mutacijos. Jos teigimu, Vyriausybei teks spręsti, kokių pakeitimų imtis dėl karantino, tačiau galimų priemonių ministrė dar neįvardina. Antradienį paaiškėjo, kad Lietuvoje aptiktos dvi Pietų Afrikos Covid-19 mutacijos. „Žvelgiant į tą situaciją, kurią šiandien matome, ir tas mutacijas, kurios šiandien yra pastebimos mūsų šalyje, tai tikrai nėra taip jau ramu.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad šalis jau po savaitės pradės gaminti vakciną nuo pandeminio koronavoruso, naudodama rusiškas technologijas.   „Viena rusiška vakcina kainuoja 19 JAV dolerių. Paskaičiuokite, kiek reikia. Susitariau su jais, kad naudodami rusiškas technologijas gaminsime pas mus šią vakciną. Tai nebloga vakcina.