Nepaisant to, trečiadienį per parą antrąja vakcinos doze paskiepyta virš 5,2 tūkst. žmonių, o iš viso abi skiepo dozes jau gavo 131,5 tūkst. asmenų.
Didėjant vakcinacijos tempui visuomenėje vis dažniau kyla įvairių klausimų, susijusių su vakcinomis nuo koronaviruso. Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos „Facebook“ paskyroje biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga atsakė į klausimus, kuriuos uždavė žmonės.
Jis komentavo, koks laiko tarpas turėtų praeiti tarp 1 ir 2 vakcinos dozių, paaiškino esminius skirtumus tarp skirtingų testų, skirtų koronaviruso nustatymui.
Ar žmonės, sergantys autoimuninėmis ligomis gali skiepytis, jeigu yra gydomi autoimuninę sistemą slopinančiu gydymo būdu? Ar susidarys pakankamas imuninis atsakas?
Tokiomis ligomis sergantys žmonės yra viena iš prioritetinių grupių, kurios turėtų būti paskiepytos. Tai yra ypač pasakytina apie žmones, kurie gauna aktyvų gydymą. Rizika susirgti COVID-19 tokiems žmonėms yra ženkliai didesnė. Jiems vakcinuotis, sakyčiau, yra net būtina. Taip, imuninio pilnaverčio atsako tikimybė menkesnė, bet geriau nors kokia įgyta apsauga, negu jokios.
Tie žmonės, kurie šiuo metu negauna aktyvaus gydymo, bet serga autoimuninėmis ligomis, ji gali pasunkinti autoimuninę ligą, kuri šiuo metu – remisijoje. Rizika išlieka ir po vakcinacijos. Jei žmogus baiminsis, kad vakcina gali sukelti paūmėjimą, tai susirgus COVID-19 infekcija būtų tas pats. COVID-19 ligos eiga tokiu atveju būtų daug sunkesnė. Ne tik COVID-19 darytų žalą, bet dar atsinaujinusi autoimuninė liga pažeistų anksčiau infektuotus organus ir tokiu atveju jau organizmas susidurtų su 2 problemomis.
Net ir esant menkai tikimybei, kad ligos paūmėjimas po vakcinacijos gali būti, vis tik tai yra pranašumas, nei susirgti infekcija. Net ir tokiems žmonėms labai rekomenduočiau skiepytis. Greičiausiai ligos atsinaujinimo nebus, net jei tam galimybė ir yra.
Buvau paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina kovo 5 d. Ar teisingai paskirta antrojo skiepo data birželio 5 d.?
Pagal tyrimus, „AstraZeneca“ vakcinos rekomenduojama antrąja vakcinos doze skiepyti po 90 dienų. Po šio laikotarpio palaipsniui susidaręs imuninis atsakas pradeda silpti. Tačiau ar 12, ar 13 savaičių – esminio skirtumo nedaro. Tai yra racionalus laikas. Idealiausiu atveju tai turėtų būti atlikta po 90 dienų.
Ar galite paprastai paaiškinti skirtumus bei privalumus ar trūkumus tarp skirtingų COVID-19 tyrimo metodų: PGR, greitojo PGR, greitojo antigeno, serologinio, kaupinių?
PGR testas yra pats tiksliausias ir pats jautriausias, tačiau šiuo momentu nustatant viruso genetinę medžiagą galima nustatyti virusą dar ir tada, kai jau žmogus nėra užkrečiamas, kai viruso yra likę tik likučiai. Diagnostiniu požiūriu tai yra nauda, nes tu gali aptikti tą virusą pačioje pradžioje, kai viruso dauginimasis yra silpnesnis. Sakykime, trūkumas būtų toks, kad teigiamą testą gali gauti tuo momentu, kai jau nebesi užkrečiamas ir pavojingas kitiems žmonėms.
Greitieji antigenų testai, tai ten suardomas virusas ir tiriami antikūnai prieš viruso konkretų baltymą. Pagal tai, kiek konkretaus baltymo yra, pagal tai nustatoma. Tas testas yra mažiau jautrus ir tam, kad nustatytumėme, reikia daugiau pačio viruso. Diagnostikos požiūriu jis gali būti mažiau jautrus infekcijos pradžioje, tačiau kai jau prasergama ir išlieka tik viruso besimptomis būvimas, tai yra didesnė tikimybė, kad šituo testu virusas nebūtų aptinkamas.
Greitasis antigeno testas yra skirtas viruso nustatymui. Serologiniai tyrimai – visiškai kita prasmė. Jie rodo imuninės sistemos reakciją į virusą. Šiuo testu galima patvirtinti buvusią infekciją, kuri galbūt buvo ir besimptomė. Galima įvertinti, koks imuninis atsakas susidarė po persirgimo.
„Pfizer“ vakcinos informaciniame lapelyje neradau informacijos, kada susidaro imuninis atsakas pasiskiepijus dviem vakcinomis? Ar laikotarpis skiriasi priklausomai nuo vakcinos?
Visada imuninis atsakas vertinamas praėjus 7 dienoms po antrosios dozės. Praėjus savaitei po antrosios dozės suleidimo pakankamas imuninis atsakas, jei jis susidaro, jau turi būti susidaręs.
Esu jau paskiepyta. Jeigu po kurio laiko pasidariusi antikūnų testą gaučiau atsakymą, jog jų nėra, ar galėčiau vėl būti paskiepyta pakartotinai? Ar bus mąstoma apie antikūnų testus paskiepytiems žmonėms dėl situacijos stebėsenos ir pakartotinio vakcinavimo galimybės?
Taip, tai būtų logiška. Žmonės gali patys pasižiūrėti, koks tas antikūnų titras yra išlikęs. Dėl pakartotinės vakcinacijos – turės būti priimtas sprendimas, nes nėra klinikinių tyrimų duomenų. Pagal tai, kokia dalis žmonių bus, kuriems antikūnų nebenustatoma, anksčiau ar vėliau ta pakartotinio vakcinavimo tema turės būti svarstoma. Vienokie ar kitokie sprendimai bus priimti. Jeigu antikūnų atsakas nebebūtų nustatomas, kas rodytų, kad jis išblėsto, revakcinacija būtų prasminga.
Čia dar reikalingi tyrimai. Turės pasirodyti ir papildomi duomenys. Ne kartą minėta, kad ne vien pagal antikūnų lygį mes galime įvertinti, ar yra imuninė apsauga. Tai, kad antikūnai išnyksta, dar nereiškia, kad po pakartotinio kontakto su koronavirusu, negalėtų į jį sureaguoti. Imuninis atsakas produktyviai ir per pakankamai greitą laiką galėtų atsinaujinti.
Antikūnų testas – pats patogiausias būdas patikrinti imuninį atsaką, bet jis nėra pats tiksliausias. Jų titrui mažėjant, tai nerodo, kad imuninės sistemos gebėjimas apsisaugoti neišliko.
