Epidemiologų teigimu, 46 atvejai siejami su Vilniuje veikiančia elektros instaliacijos įmone, 28 – su atliekų perdirbimo įmone Vilniaus rajone, 25 – su plastiko gaminių gamybos įmone sostinėje.
Su Kaune veikiančia tekstilės įmone siejami 25 atvejai, statybos įmone – 13, su plastiko gaminių gamybos įmonėje Klaipėdoje – 18 atvejų.
Su protrūkiu Joniškio rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje siejami 34 atvejai, 15 – su protrūkiu Joniškio ir Akmenės rajonuose veikiančia logistikos įmone.
Su protrūkiu Kupiškyje veikiančioje komunalines paslaugas teikiančioje įmonėje siejama 20 atvejų, statybų bendrovėje – 12 atvejų, su Panevėžyje veikiančia medienos ir jos gaminių gamybos įmone – 10.
Su protrūkiu Telšiuose veikiančioje medienos ir jos gaminių gamybos įmonėje siejami 24 atvejai, su protrūkiu Mažeikiuose veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje – penki.
Tauragėje veikiančioje konditerijos gamybos įmonėje nustatyti devyni užsikrėtimai, Alytuje veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje – aštuoni.
Su protrūkiu Marijampolės savivaldybėje veikiančioje medienos ir jos gaminių gamybos įmonėje siejama 17 atvejų, statybų įmone – 13 atvejų, telerinkodaros paslaugas Marijampolėje teikiančioje įmonėje – 15.
Su protrūkiu baldų gamybos įmonėje Zarasuose siejama 12 atvejų.
Protrūkiai – ir darželiuose, kitose įstaigose
NVSC duomenimis, didesni protrūkiai fiksuojami ir įvairiuose šalies darželiuose bei kitose įstaigose.
Didžiausias protrūkis nustatytas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, su juo siejama 30 atvejų.
20 užsikrėtimų siejama su protrūkiu Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“, 19 – Kauno rajone esančiame Raudondvario lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“.
Su protrūkiu Šiaulių sporto gimnazijoje taip pat siejama 20 atvejų, Varėnos rajono savivaldybėje – 11.
NVSC teigimu, visi šie protrūkiai darželiuose, įstaigose ir įmonėje registruoti kovo mėnesį, kai kurie prasidėję ir vasario pabaigoje.
Epidemiologai tvirtina, kad į pateiktus atvejų skaičius jau įtraukti ir antriniai atvejai, kai COVID-19 patvirtinama žmogaus, kurio darbovietėje registruotas protrūkis, šeimos nariams.
Aktyvių protrūkių – 213
NVSC duomenimis, praėjusios savaitės pabaigoje šalyje iš viso fiksuota 213 aktyvių protrūkių, daugiausia – Kauno (46) ir Panevėžio bei Vilniaus apskrityse (po 41).
Kasdien nustatomų protrūkių skaičius svyruoja nuo 10 iki 20.
Daugiausiai besitęsiančių protrūkių kovo 15-19 dienomis užfiksuota gydymo įstaigose – 42 protrūkiai, 36 – ugdymo įstaigose. Be to, fiksuoti du aktyvūs protrūkiai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose.
Vertinant pagal veiklas, praėjusią savaitę ir toliau aktyvūs išliko protrūkiai baldų gamybos ir prekybos įmonėse – savaitės pabaigoje iš viso buvo registruota po 14-lika protrūkių tokią veiklą vykdančiose įmonėse.
Taip pat praėjusią savaitę ir toliau fiksuoti atvejai, siejami su protrūkiais siuvimo ir transporto bei logistikos įmonėse. Tokių aktyvių protrūkių savaitės pabaigoje registruota po septynis. Tuo metu, dar šeši protrūkiai praėjusios savaitės pabaigoje buvo registruoti statybų pramonės įmonėse, keturi – maisto gamybos pramonės įmonėse.
Epidemiologinių tyrimų metu nustatoma, kad tose įstaigose, kuriose nėra galimybės darbo organizuoti nuotoliniu būdu, dažnai nesilaikoma infekcijų prevencijos – nėra ieškoma sprendimų, kaip organizuoti darbą, valdant srautus, taip pat neišvengiama klaidų organizuojant darbuotojų maitinimą, be to, neretai sunkiu uždaviniu tampa ir patalpų valymas.
NVSC ragina darbdavius atsakingai įgyvendinti infekcijos plitimo valdymo priemones: reguliuoti darbuotojų ir klientų srautus, pagal galimybes darbą organizuoti pamainomis, užtikrinti, kad darbuotojai dėvėtų kaukes, jas periodiškai keistų, kad įmonėje būtų laikomasi rankų higienos, atstumų ir kitų nustatytų reikalavimų.
Specialistų vertinimu, protrūkių struktūroje reikšmingą dalį ir toliau sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, kurių svarus skaičiaus augimas pradėtas fiksuoti spalio mėnesį. Epidemiologai teigia matantys tendenciją, jog atvejų, kai užsikrečiama šeimose, ir atvejų, kai užsikrečiama darbovietėse, skaičius koreliuoja.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 211 tūkst. 11 žmonių.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 51 tūkst. 79 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 7768 asmenys.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3510 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7103 mirtys.