Vokietijos kanclerė ir žemių vadovai ne tik susitarė iki balandžio 18 dienos pratęsti dabar galiojančias suvaržymo priemones, įskaitant kultūros, sporto centrų ir laisvalaikio praleidimo vietų uždarymą, bet dar sugriežtinti karantino priemones nuo balandžio 1 iki 5 dienos.
Per šį laikotarpį bus uždarytos beveik visos parduotuvės, religinės apeigos Velykų laikotarpiu vyks internetu.
„Padėtis yra rimta. Atvejų skaičius auga eksponentiškai, intensyvios terapijos lovos vėl užsipildo“, – sakė A. Merkel.
Vokietijoje vyrauja ir plinta britiškoji COVID-19 atmaina, nurodė kanclerė.
„Mes išgyvename naują pandemiją“, – pridūrė ji.
„Iš esmės mes turime naują virusą... Jis yra daug mirtingesnis, daug užkrečiamesnis ir ilgiau užkrečiamas“, – sakė A. Merkel.
Derybos aklavietėje
Kanclerės pavaduotojas Olafas Scholzas visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad „teisinga būtų pasinaudojant Velykų laikotarpiu nuspausti stabdžius“.
Tačiau vokiečių kantrybę jau sekina lėtai vykstantis gyventojų skiepijimas, masinio greitojo testavimo pradžios vėlavimas ir augantys naujų COVID-19 atvejų skaičiai, kurių nesustabdė ilgus mėnesius trunkantys suvaržymai. Visuomenės parama A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) yra mažiausia per metus.
Didžiausia Europos Sąjungos ekonomika rugsėjį rinks naują federalinį parlamentą, o 16 metų valdžioje išbuvusi A. Merkel pasitrauks.
Savaitraštis „Der Spiegel“ vyriausybės vis įvedamus apribojimus pavadino „skandalu“, pareiškęs, kad ji stato „visiškai neteisingus prioritetus“ ir daugiau dėmesio turėtų skirti vakcinacijos kampanijai bei testavimo strategijai.
„Šis trijų savaičių karantino ritmas patvirtina įtarimą, kad federalinė vyriausybė ir žemės paprasčiausiai bando vytis žaidime, kurį pralaimėjo“, – parašė konservatyvios pakraipos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Tuo metu ultrakairiojo sparno partijai „Die Linke“ atstovaujantis parlamentaras Dietmaras Bartschas antradienį sakė, kad kanclerė ir jos ministrai „turėtų atsiprašyti piliečių“ už savo klaidingus sprendimus.
Vokietija antradienį paskelbė per praėjusią parą registravusi 7 485 naujus užsikrėtimo atvejus, taip pat mirė 250 anksčiau užsikrėtusių pacientų. Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, pastarųjų septynių dienų sergamumas siekia 108,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Vasario pabaigoje Vokietijoje buvo pradėti švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvesti suvaržymai, o kovą buvo leista atsidaryti kirpykloms ir kai kurioms parduotuvėms.
A. Merkel ir žemių lyderiai kovo pradžioje susitarė, kad regionų valdžia vėl sugrąžins suvaržymus, jeigu šis rodiklis viršys 100.
„Visiškai teisinga, kad mes spaudžiame avarinius stabdžius“, – pareiškė A. Merkel.
Mokyklos ir toliau liks iš dalies atidarytos, o naktinė komendanto valanda nebus įvesta, nors toks pasiūlymas buvo pateiktas prieš derybas paruoštame dokumente.
Kalbant apie Velykų atostogas, kai kurių regionų lyderiai tvirtino, kad nėra prasmės leisti žmonėms vykti atostogų į Ispanijai priklausančią Maljorką, bet uždrausti Vokietijos gyventojams kelias dienas praleisti kur nors kitur toje pačioje žemėje.
Galiausiai lyderiai sutarė „skubiai paraginti visus gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienį ir šalies teritorijoje, taip pat ir per Velykų atostogas“.
Berlynas taip pat įpareigojo vežėjus užtikrinti, kad visi oro transportu grįžtantys vokiečiai būtų testuojami, nurodė A. Merkel.
Eksporto draudimas
Kanclerė pridūrė, kad Vokietija dalyvauja „vakcinacijos lenktynėse“, sunkiai įsibėgėjant skiepijimo kampanijai šalyje.
A. Merkel pareiškė, kad ji palaiko buvusios šalies gynybos ministrės, dabartinės Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen grasinimą blokuoti Bendrijoje pagamintos „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso eksportą.
Europos pareigūnai yra pasipiktinę, kad „AstraZeneca“ iki šiol vykdė savo sutartinius įsipareigojimus Jungtinei Karalystei, tačiau nepristatė sutartyje numatyto vakcinos dozių kiekio ES šalims.
„Mes turime problemą su „AstraZeneca“, – perspėjo A. Merkel.
