Koronavirusas COVID-19

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad Lietuva įžengė į „žaliąją“ zoną ir paragino gyventoju toliau skiepytis, kad pandeminė situacija negrįžtų į ankstesnę padėtį. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad daugiausiai nerimo kelia ruduo, kai į mokyklas turėtų sugrįžti vaikai. Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst.

Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 24,8. Lietuvai pagaliau įžengus į žaliąją zoną ne tik naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, bet ir teigiamų tyrimų dalis sudaro vos pusę procento.

 Praėjusią parą nustatyta 40 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Lietuva pagal sergamumo rodiklius įžengė į žaliąją zoną: naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, o teigiamų tyrimų dalis sudaro pusę procento. Šalyje atlikti 5875 molekuliniai (PGR) ir 3905 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 769 žmonės.

Farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ ir „Moderna“ antradienį pristatė į Lietuvą naujas vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntas – iš viso kiek daugiau nei 190 tūkst. vakcinos dozių. Farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ atgabentą siuntą sudaro 168400 „Vaxzevria“ vakcinos dozių – tai yra didžiausia iki šiol pristatyta šio gamintojo vakcinų siunta. „Moderna“ pristatė 22800 „Spikevax“ vakcinos dozių.

Kaune nuo antradienio veikia mobilus skiepijimo nuo COVID-19 punktas. Pirma jo stotelė – prie „Žalgirio“ arenos, kur visi norintys gali pasiskiepyti be registracijos. Vakcinacijos vieta įrengta miesto autobuse. Norintys čia pasiskiepyti turėtų atvykti 15-19.30 val. ir turėti asmens tapatybės dokumentą. Šalia autobuso įrengtos ir laukimo vietos po skiepo. „Jis kiekvieną dieną galės kursuoti ir būti kitoje vietoje.

Per savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių sumenko beveik perpus – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Tuo metu, vertinant gegužės ir birželio mėnesių pabaigoje COVID-19 protrūkių žemėlapyje fiksuotas tendencijas, matyti, jog per mėnesį aktyvių protrūkių sumažėjo beveik 90-čia proc., t. y. nuo 386 gegužę iki 46 birželį.

Praėjusią parą nustatyti 35 nauji COVID-19 atvejai, mirčių neužfiksuota, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5440 molekuliniai (PGR) ir 5660 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 27,8. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,5 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 726 žmonės.

Kas dešimtas Lietuvoje gyventojus pasinaudojo gegužės pabaigoje pradėjusiu veikti galimybių pasu, suteikiančiu daugiau laisvių žmonėms per koronaviruso pandemiją, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad nepaisant tokių skaičių, galimybių pasas skatino žmones skiepytis nuo koronaviruso, o pats įrankis galės būti naudojamas ateityje.

Aštuonis mėnesius trukęs karantinas Lietuvoje skaičiuoja paskutines dienas – nuo liepos pirmosios jo nebeliks. daug tikėjęsi gali nusivilti – ekstremali situacija galios toliau, liks ir dalis suvaržymų. Į parduotuves, restoranus ar kirpyklas –  tik su kaukėmis, o norintiems užeiti į kavinių ir restoranų vidų – tik su Galimybių pasu. Tokiais sprendimais jau piktinasi dalis verslininkų ir vadina juos nesuvokiamais.

Nors situacija dėl koronaviruso šalyje sparčiai gerėja, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė įvertino, kad sostinė vėl ima lyderiauti blogąja prasme. Be kita ko, specialistė primygtinai patarė tam tikrų taisyklių laikytis keliaujantiems į užsienį. Epidemiologė socialiniame tinkle dalinosi pastebėjimais apie nerimą keliančios Delta COVID-19 atmainos plitimą.

Kaunas paprastina skiepijimo tvarką – nuo šiol kauniečiams bus sudaromos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19 ir be išankstinės registracijos. Darbo dienomis į Ledo rūmų vakcinacijos centrą (Kovo 11-osios g. 26) tarp 15 ir 19.30 valandos atvykę gyventojai galės rinktis iš visų tuo metu vakcinavimo centre turimų vakcinų. Šią savaitę miestas rezerve turi itin didelius  „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kiekius.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė 181 tūkst. 350 „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tai 28-oji šio gamintojo vakcinos siunta. Ji bus paskirstyta savivaldybėms atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.  Bent viena vakcinos doze Lietuvoje jau paskiepyta 1,22 mln. gyventojų arba 43,9 proc. visuomenės.

Pasibaigus karantinui, kaukės liks privalomos vietose, kur teikiant paslaugas yra kontaktuojama su kitais žmonėmis, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vyriausybė pirmadienį skyrė daugiau kaip 22 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Iš Vyriausybės rezervo pirmadienį 18,2 mln. eurų skirti Sveikatos apsaugos ministerijai. Pinigai numatyti kompensuoti medikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų atlyginimų didinimui karantino metu, taip pat skiepijimo, laboratorijų ir reagentų išlaidoms, Karštosios linijos darbui apmokėti.  Teisingumo ministerijai skirta 71,3 tūkst.

Nors karantinas Lietuvoje nuo liepos 1 d. atšaukiamas, nemaža dalis ribojimų lieka. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad blogėjant situacijai karantinas, kaip teisinis režimas, gali bet kuriuo metu grįžti. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tačiau pristatydamas naujausius sprendimus dėl pandeminių ribojimų ministras įspėjo, kad bet kuriuo metu Vyriausybė gali karantiną grąžinti, jei sergamumas sugrįžtų į nepalankius skaičius.

Šiandien priimtas sprendimas pradėti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Ši procedūra bus baigta iki liepos 1 d. Kaip buvo informuota, gegužės mėnesį sudariau komisiją dėl šio vadovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Išvada man buvo pateikta prieš keletą dienų. Komisija pateikė siūlymą pripažinti Remigijaus Mažeikos darbo pareigų pažeidimus.

Užsieniečių registracijos centro (URC) palapinėse Pabradėje gyvena 94 migrantai, taip pat pastaruoju metu nustatyti septyni COVID-19 atvejai Irako piliečiams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis pirmadienį informavo BNS, kad karantino palapinėse gyvena 34 žmonės ir yra 26 laisvos vietos, apgyvendinimo palapinėse gyvena 60 užsieniečių, ten laisvos 230 vietų. Pagrindiniuose URC pastatuose yra dar 69 laisvos vietos.

Lietuvai planuojant gauti 2,8 mln. eurų paramą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) pandemijos suvaldymui, Vyriausybė pirmadienį priėmė tam būtinus sprendimus.  Ministrų kabinetas įgaliojo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl dotacijos Lietuvai skyrimo, o Sveikatos apsaugos ministerijai – ją panaudoti bei atsiskaityti EK.

Vyriausybei pirmadienį nusprendus nuo liepos baigti dėl COVID-19 įvestą karantiną, bus sprendžiama, kada jis vėl būtų skelbiamas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mums reikia sau susidėlioti ir paskelbti tam tikrą kuždesį, kaip sako bankininkai, taip pat ir plačiajai visuomenei, kokių aplinkybių sutapimas būtų pagrindas Vyriausybei grįžti prie nutarimo, kuris vėl iš naujo nustatytų karantino režimą“, – posėdyje sakė premjerė.

Priėmus sprendimą atšaukti karantino režimą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gali prireikti lokalių karantinų, jei atskirose savivaldybėse epidemiologinė situacija bus prastesnė. Vyriausybė nusprendė nuo liepos 1 dienos atšaukti karantiną, tačiau palikti dalį apribojimų. I. Šimonytė nesiima prognozuoti, kada Lietuva gyvens be jokių apribojimų.

Vaistų kompanija „AstraZeneca“ ir Oksfordo universitetas pranešė pradėję naujus modifikuotos vakcinos nuo koronaviruso „Beta“ atmainos bandymus. Kaip žinoma, „Beta“ atmaina pirmą kartą buvo užfiksuota Pietų Afrikoje. Naujuose bandymuose dalyvaus apie 2250 žmonių iš Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos, Brazilijos ir Lenkijos.

Ministrų kabinetas nusprendė, kad po beveik aštuonių mėnesių Lietuvoje karantinas bus nutrauktas liepos 1 dieną, ketvirtadienį. Tiesa, numatoma, kad išliks dalis apribojimų, taip pat veiks ir Galimybių pasas. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai. „Pereiname iš karantino į kitą statusą.

Didelio užkrečiamumo koronaviruso Delta atmaina, pirma karta užfiksuota Indijoje, tapo pastarosios Covid-19 atvejų bangos pasaulyje varomąja jėga. Dabar Indija perspėja dėl kitos problemos – Delta Plius atmainos. Praėjusią savaitę Indijos sveikatos ministerija apibūdino Delta Plius atmainą, dar vadinamą Delta-AY.1, kaip „nerimą keliančią atmainą.

Praėjusią parą nustatyta 15 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 1984 molekuliniai (PGR) ir 1622 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 31,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 689 žmonės.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo karantiną nutraukti nuo liepos 1 dienos, ketvirtadienio. Vis dėlto numatoma, kad dalis apribojimų išliks. Dėl to pirmadienį apsispręs Vyriausybė. Tačiau panaikinus karantiną šalyje vis tiek išliks ekstremalioji situacija. Planuojama, kad tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai.

Vyriausybė pirmadienį svarstys baigti karantiną, tačiau palikti galioti ekstremaliąją situaciją ir dalį COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. „Gal žodžio „karantinas“ nebebus, bet kad nebebus apribojimų, tai to tikėtis, matyt, nereikėtų“, – praėjusią savaitę sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą. Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 165 COVID-19 pacientai, iš jų 28 – reanimacijoje, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Departamento duomenimis, deguonis papildomai tiekiamas 125 ligoniams, 19 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Skelbiama, kad per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 11 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 674 žmonės.

Per praėjusią parą pirmąją skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 886 žmonės, antrąją – 7 tūkst. 251, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Kol kas nepanaudota 387,4 tūkst. dozių. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 227 tūkst. 401 žmogus, dviem – 936 tūkst. 292. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,3 proc. – 75-79 metų gyventojų, 70,5 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 69 proc. – 65-69 metų gyventojų.

Praėjusią parą nustatyta 17 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 3137 molekuliniai (PGR) ir 3043 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 33,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 674 žmonės.

Lietuvoje per parą nustatyti 44 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 nemirė nė vienas žmogus, šeštadienį praneša Statistikos departamentas. Šeštadienį pranešta, kad per praėjusią parą nustatyti 44 nauji COVID-19 atvejai. Nuo koronaviruso sukeltos ligos nemirė nė vienas asmuo. Lietuva patenka į geltoną B1 spalvinę zoną.

COVID-19 pandemija – nors susirgimų Lietuvoje jau kurį laiką mažėja – toli gražu dar nesibaigė. Nepaisant to, sveikatos specialistai skubina ruoštis ateities pandemijoms. Iš jų lūpų skamba raginimai Lietuvoje kurti pandemijos valdymui skirtas tarnybas, steigti naujas specialybes universitetuose bei rūpintis būtina infrastruktūra gydymo įstaigose.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.

Trylika Europos šalių ir septynios salos yra išbraukiamos iš paveiktų šalių sąrašo. Atvykstantiems iš jų nereikės tirtis dėl koronaviruso (COVID-19), o atvykus – izoliuotis. Į atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, kuris įsigalios birželio 28 d., nepateko Vokietija, Liuksemburgas, Kroatija, Estija, Austrija, Bulgarija, Islandija, Lenkija, Malta, Rumunija, Slovakija, Suomija, Vengrija, taip pat Taso, Kretos, Korfu, Kefalonijos, Rodo, Santorini, Zakinto, Maljorkos salos.

Į Lietuvą penktadienį pristatyta 11,4 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, su šia, aštuntąja, siunta, Lietuva gavo 52,6 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių. Gyventojų skiepijimui sunaudota 44,5 tūkst. jų. Šia vakcina, skirtingai nei kitomis šiuo metu patvirtintomis koronaviruso vakcinomis, skiepijama vieną kartą. Bent viena vakcinos doze Lietuvoje jau paskiepyta 1,22 mln. arba 43,7 proc. gyventojų.

Lietuvoje nustačius Delta atmainos koronaviruso (COVID-19) atvejus, šalyje stiprinama šios pavojingos atmainos plitimo kontrolė – šalies laboratorijose bus atliekami Delta atmainai būdingos mutacijos tyrimai, rašoma pranešime. Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso atmainų įvairovę, paplitimą bei jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu nuo vasario mėn. atliekami koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimai.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 18 naujų COVID-19 atvejų, mirė trys žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 2438 molekuliniai (PGR) ir 2207 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 43,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 608 žmonės.

Dažnas nuo Covid-19 skiepytis nesutinkantis žmogus nepasitiki vakcinomis. Kai kas iš viso netiki vakcinų nauda, o kitiems kyla klausimas, ar galima pasitikėti taip greitai sukurtomis vakcinomis. Tokie klausimai pasiekia ir mokslininkų ausis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atsako, kad greitai vakcinos buvo sukurtos todėl, nes buvo pasitelkti nauji jų kūrimo metodai. Tačiau skiepų efektyvumu abejoti nereikėtų.

Vasarą atšilus orui pastebimas stiprus sergamumo Covid-19 rodiklių sumažėjimas. Tačiau ir ekspertai, ir aukščiausi šalies vadovai skatina per daug neatsipalaiduoti bei toliau saugotis. Antraip viskas gali grįžti bumerangu ir rudenį galime susidurti su dar viena koronaviruso banga. Prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 61 naujas COVID-19 atvejis, mirė trys žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5464 molekuliniai (PGR) ir 4979 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 48,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 0,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 590 žmonės.

Nerimą sėja jau Europoje pradėjusi plisti greičiau perduodama Delta atmaina, kuria užsikrėsti didesnę tikimybę turi ir vakcinuoti bei prasirgę žmonės. Ekspertai įspėja, kad dėl šios priežasties kelionės į užsienį ir šią vasarą turi būti itin pamatuotos, o po jų sekti bent savanoriška izoliacija. Nepaisant to, neabejojama, kad anksčiau ar vėliau šis variantas turėtų tapti dominuojantis ir mūsų šalyje.

Prezidentūros ir specialistų nuomone, mokyklos karantino metu buvo uždarytos per ilgai, o ugdymas iš nuotolinio tapo „nuostoliniu“. Pasak specialistų, vaikų ir paauglių emocinė būklė tapo tokia prasta, kad kai kurie jų dėl išgyvenimų ima justi net fizinius skausmus ar ėmė save žaloti. Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Sveikatos ekspertų taryba aptarė vakcinacijos spartinimą, vaikų emocinę sveikatą, jaunimo skiepijimą.

Džiugios naujienos – per vakar parą Lietuvoje nuo koronaviruso nemirė nei vienas žmogus – tokios statistikos nebuvo jau daugiau kaip 8 mėnesius. Tačiau vakcinacijos tempams lėtėjant, perspėjimas iš Prezidentūros – rudenį galime tikėtis naujo karantino.  Žinios, kad koronavirusas nepareikalavo nė vieno žmogaus gyvybės, nebuvo jau aštuonis mėnesius – nuo spalio vidurio.

Ekspertai sveikina valdžios sprendimą per Jonines kiek atlaisvinti karantiną ir taip šiek tiek nuimti įtampą nuo žmonių. Visgi, jie perspėja, kad koronaviruso rizika niekur nedingo ir nesutinka, kad karantiną buvo galima atšaukti anksčiau. Pasak specialistų, paskutinė karantino savaitė gali suteikti atsakymų į itin svarbius su koronaviruso atmainų plitimu susijusius klausimus.

Koronaviruso atmaina Delta, pirmą kartą nustatyta Indijoje, per artimiausius mėnesius gali sudaryti 90 proc. visų naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų Europoje, trečiadienį pranešė Bendrijos ligų kontrolės agentūra. „Labai panašu, kad atmaina Delta plačiai išplis vasarą, ypač tarp jaunesnių asmenų, kurie nepradėti vakcinuoti“, – sakoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) direktorės Andrea Ammon (Andrėjos Amon) pareiškime.

Farmacijos kompanija „Moderna“ trečiadienį pristatė į Lietuvą septynioliktąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 21,6 tūkst. „Spikevax“ vakcinos dozių.  Iki šios dienos Lietuva gavo 234 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 195,6 tūkst. dozių.  Nauja siunta bus paskirstyta savivaldybėms atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Farmacijos kompanija „Moderna“ informavo, kad jos sukurta vakcina nuo koronaviruso (COVID-19) turi naują pavadinimą – „Spikevax“. Nuo šiol jis bus nurodomas vakcinos charakteristikų santraukoje, pakuotės lapelyje, vakcinacijos įrašuose ir kituose dokumentuose.  Europos vaistų agentūrai įvertinus šios vakcinos klinikinių tyrimų duomenis ir rekomendavus ją naudoti skiepijimui nuo COVID-19 ligos, „Spikevax“ sausio 6 d. buvo užregistruota visoje Europos Sąjungoje.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 637 B.1.1.7 (alfa variantas), 14 B.1.620, ir 5 B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 620 ėminių, iš kurių 601 atvejis priklauso alfa variantui.

Siekiant paskiepyti daugiau žmonių nuo koronaviruso bus vakcinuojama prie didžiųjų prekybos centrų, daugiau mobiliųjų skiepijimo autobusiukų į atokesnes vietoves, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.