Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 24,8.
Lietuvai pagaliau įžengus į žaliąją zoną ne tik naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, bet ir teigiamų tyrimų dalis sudaro vos pusę procento.
Šiuo metu šalyje dar išlieka 10 šviesiai geltonų savivaldybių, kur naujų atvejų skaičius per dvi savaites siekia 25–50.
„Reikia skiepytis. Tai būtų mano pagrindinis paraginimas apie tai, ką reikia daryti. Vyresnio amžiaus žmonės, labai esu dėkinga jiems už tai, raginimą skiepytis išgirdo ir rodikliai, kuriuos turime amžiaus grupėje nuo 65 [metų], toje grupėje, kurioje yra didžiausia rizika sunkiai susirgti ir susirgus netekti gyvybės, vakcinavimo arba imunizacijos procentai, jeigu įvertinsime ir tuos žmones, kurie yra persirgę, yra apie 70 proc.
Ir tai yra gerai, tai reiškia, kad mes daugiau žmonių gyvybių galėtume apsaugoti, jei situacija imtų prastėti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams trečiadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės vadovė taip pat paragino žmones, kuriems yra nuo 20 iki 50 metų ir kurie dar nesuskubo skiepytis, neatidėlioti šio sprendimo.
„Kadangi nuo to, kiek daug pasiskiepys žmonių, priklausys kaip ilgai mes ta žalia ar kažkokia mažiau tamsia spalva galėsime džiaugtis. Nėra taip, kad jaunesni žmonės neserga. Nėra taip, kad nėra pasekmių sveikatai. Apie tai atsiranda vis daugiau mokslo duomenų, vis daugiau straipsnių yra skelbiama apie poveikį sveikatai žmonių, kurie perserga kovidu.
Dažnai yra įsitikinimas, kad jei net ir susirgsiu, nieko man čia neatsitiks. Gal taip, o gal ir ne. Pasekmės tikrai gali būti sudėtingos ir jaunesni žmonės, ką matėme balandžio pabaigoje, kai dar nebuvo atėjęs laikas skiepytis žmonėms penkiasdešimties ir panašaus amžiaus, daug tų žmonių buvo reanimacijose, ilgai ir sunkiai sirgo“, – pasakojo I. Šimonytė.
„Skiepijimasis pirmiausia padeda apsaugoti save, padeda apsaugoti ir savo artimuosius, ir plačiąją visuomenę, čia kaip kam rūpi tas prisidėjimas prie visuomenės gerbūvio“, – pridūrė premjerė.
Pasak jos, žiūrint į kiekvienos savaitės mirčių statistiką, matoma, kad apie 10 proc., kurie mirė per kažkurį laikotarpį, buvo paskiepyti pilnai arba bent viena doze.
„Didžioji dalis žmonių yra neskiepyti žmonės ir, man atrodo, tai savaime kalba vakcinų naudai, net jeigu galimybę apsikrėsti vertinate kaip nedidelę“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, didžiausia rizika susijusi su rudeniu – nauji mokslo metai, kai vėl atsidarys mokyklos ir padaugės žmonių kontaktų.
„Tikrai norėtumėme viską padaryti, kad rudenį vaikai galėtų mokytis kontaktiniu būdu, kiek tai bus įmanoma. Nenorint, kad tai išprovokuotų kažkokį situacijos prastėjimą, tikrai būtų labai svarbu, kad žmonės skiepytųsi.
Aš tikrai džiaugiuosi ta epidemiologine situacija, kuri yra geresnė, nei buvo ilgą laiką Vyriausybei dirbant, tačiau, kai aš pagalvoju, kokia ji buvo prieš metus, tai reikia suprasti, kad dabar atvejų skaičius yra kokiu 20 kartų didesnis.
Tada mes kalbėjome apie vienženklius skaičius, dabar vis tiek kiekvieną dieną turime apie 40, savaitgalį keliolika naujų atvejų. Juos stengiamės atsekti, izoliuoti ir tinkamai su jais dirbti. Bet būtų gerai, kad ta tendencija mažėjimo toliau išsilaikytų ir neturėtume grįžimo atgal“, – tvirtino I. Šimonytė.
Lietuvoje – 40 naujų Covid-19 susirgimų, mirčių nėra
Praėjusią parą nustatyta 40 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Lietuva pagal sergamumo rodiklius įžengė į žaliąją zoną: naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 24,8, o teigiamų tyrimų dalis sudaro pusę procento.
Šalyje atlikti 5875 molekuliniai (PGR) ir 3905 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 769 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 267 tūkst. 565 asmenys, statistiškai šiuo metu serga 770 žmonių.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4383 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8912 mirčių.
Pirmąjį skiepą nuo COVID-19 per parą gavo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmąją skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 4151 žmogus, antrąją – 20 tūkst. 256, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 iki šiol pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 235 tūkst. 439 žmonės, dviem – 979 tūkst. 640.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,5 proc. – 75-79 metų gyventojų, 70,7 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 69,2 proc. – 65-69 metų gyventojų.
55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 57,1 proc., 45-54 metų grupėje – 50,6 proc., 35-44 metų grupėje – 48,8 proc., 25-34 metų grupėje – 41,9 proc., 16-24 metų grupėje – 39,7 proc. gyventojų. 12-15 metų vaikų paskiepyta 7,2 proc.
Šie skaičiai per parą padidėjo apie 0,1-0,3 procentinio punkto.
Lietuvoje bent vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 44,2 proc. žmonių – 0,2 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 926 tūkst. 855 skiepų dozių, iš jų 2 mln. 473 tūkst. 575 yra pristatyta į vakcinavimo centrus. Čia sunaudotos 2 mln. 215 tūkst. 79 skiepų dozės.
Nepanaudotų vakcinos dozių kiekiai toliau auga ir šiuo metu siekia per 711,7 tūkst. Ankstesnę parą jų buvo 545,6 tūkst.
