„Man atrodo, kad būtų labai gerai, jeigu vertindami faktus, mes atsiribotume nuo savo asmeninio požiūrio į asmenį. Jeigu tai būtų bet koks kitas žmogus, ne profesorius Vytautas Landsbergis, tai mano požiūris į situaciją visiškai nepasikeistų. Negalime sakyti, kad nuo 1990 metų, atkūrus nepriklausomą valstybę, iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo, Lietuva buvo kažkokia šalis be galvos.
Šalis turėjo valstybės vadovą, valstybė turi valstybės vadovą, tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė. Čia yra toks ginčijimasis su faktais šiek tiek. Spėčiau, kad į tą ginčą su faktais dalis žmonių įdeda savo asmeninį sentimentą ir savo asmeninį požiūrį į Vytautą Landsbergį. Man dėl to yra labai gaila. Aš labai raginčiau to nedaryti, bet visų įtikinti to nedaryti, matyt, nepavyks“, – Seime susirinkusiems žurnalistams trečiadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Seimo pirmininkė: tai yra skola
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl šio klausimo jau kalbėjosi ir su visomis Seimo frakcijomis.
„Jis tikrai nėra naujas [klausimas], aš manyčiau, mes labai stipriai vėluojame priimdami šį sprendimą, nes kalbame apie visiškai unikalų laikotarpį Lietuvos istorijoje, apie unikalią asmenybę. Manau, kad simboliška, kad paskutinę pavasario sesijos dieną šis pateikimas įvyks.
Nuomonės, natūralu, yra įvairios. Labai norėtųsi, kad šiandien, priimdama savo sprendimą, opozicija vadovautųsi istoriniu kontekstu, reikšme šio klausimo mūsų valstybei, tiek pagarbos mūsų valstybei, tiek pagarbos profesoriui Vytautui Landsbergiui, o ne kažkokiomis politinėmis simpatijomis ar antipatijomis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovės nuomone, valstybės vadovo statusą Vytautui Landsbergiui suteikti reikėjo jau seniai.
„Aš manau, kad tai yra skola, tai yra dalykas, kuris yra mūsų garbės reikalas ir tai yra parlamento garbės reikalas šią skolą grąžinti“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Projektas atsirado likus vos kelioms dienoms iki pavasario sesijos pabaigos, tačiau V. Čmilytė-Nielsen nesutinka, kad dėl V. Landsbergio statuso yra skubama.
„Kaip tik šiuo klausimu yra diskutuota daugybę kartų, teisės ekspertai, politologai yra pasisakę šimtus kartų šiuo klausimu. Manau, kad laikas seniai pribrendęs ir šiandien pateikimas įvyks“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad valdančiųjų projektas gali prieštarauti Konstitucijai, tačiau Seimo pirmininkė tikina, kad tokios teisininkų išvados ir buvo galima tikėtis.
„Ta pozicija nenustebino, tačiau visgi aš pabrėšiu, kad šiuo įstatymu nėra bandoma prilyginti prezidentui. Taigi kalbama visiškai ne apie tai, o apie valstybės vadovą. Ir dėl to teisininkai iš esmės sutaria“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Bandyta ne kartą
Seimui trečiadienį baigiant pavasario sesiją planuojama pateikti projektą dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.
Trijų valdančiųjų frakcijų inicijuotas projektas įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais KT nutarimais.
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektu siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
