Šį klausimą grupė specialistų aptarė sveikatos forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“.
Nauja tarnyba ir nauja specialybė
Štai Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis Lietuvos prioritetu laiko naujos tarnybos, kuri būtų atsakinga už ateities pandemijų valdymą, sukūrimą.
„Epidemiologinės tarnybos skubus sukūrimas visose savivaldybėse – būtinybė numeris vienas. Epidemiologinės specialybės įvedimas į universitetus yra būtinas. Per 20 metų atsipalaidavome ir manėme, kad su epidemija, infekcinėmis ligomis įveiktas reikalas. Visai neįveiktas.
Turime situaciją, kada epidemiologinės tarnybos nebuvimas padarė tai, ką mes dabar patiriame. Visos Europos regiono šalys patyrė valdymo, koordinavimo krizes“, – nuogąstavo V. P. Andriukaitis.
Čia pat jis sako šioje srityje pasigendantis valstybės investicijų.
„Investicijos į pasirengimą ir reagavimą yra menkos. Kalbant apie kitų metų biudžetą, kalbant apie epidemiologinės tarnybos finansavimą, kalbant apie pertvarkymą, yra būtina iškart kitais metais galvoti apie investicijų didinimą į tą sektorių“, – ragino V. P. Andriukaitis.
Pandemijai buvo nepasiruošę
Jam antrina ir Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Vilniaus Universiteto profesorė Ligita Jančorienė. Ji pripažįsta, kad jos vadovaujama gydymo įstaiga nebuvo tinkamai pasiruošusi COVID-19 pacientų antplūdžiui.
„Reiktų pripažinti, buvome pasiruošę galbūt pavieniams sunkių, lakių infekcijų, kaip Ebola infekcija, pacientų gydymui. Ne vienerios pratybos buvo, žmonės buvo apmokyti, kaip elgtis su vienu ar su keletu pacientų. Bet turim pripažinti, kad patirties valdyti tokio masto pandemiją neturėjome“, – sakė ji.
Profesorės manymu, koronaviruso pandemija išryškino svarbiausias sveikatos priežiūros įstaigų problemas. Tarp jų – plika akimi matomi infrastruktūros trūkumai.
„Įsivaizduojant, kad perkeliant į naują infekcinių ligų pastatą, mes deguonies įvadų turėjome gal tik prie keliolikos procentų lovų. To buvo neįmanoma valdyti.
Kadangi ir ateities pandemijoms – reikia tikėtis, kad daugiausiai turėsime kvėpavimo takų infekcijas, kaip kad laukėme pandeminio gripo, paukščių gripo – mes turime tam ruoštis“, – akcentavo L. Jančorienė.
Pandemija privertė keisti darbo metodus
Čia pat ji išskiria, kad pandemijos metu paaiškėjo, jog gydymo įstaigų priimamieji visiškai nėra pritaikyti atskirti ir valdyti pacientų srautus.
„Mums teko vieną infekcinių ligų skyrių paversti į priėmimo skyrių, kur galima būtų izoliuoti pacientus, kol jie laukia tyrimų, kol jiems teikia pagalbą.
Manau, iš tos patirties gimė infekcinių ligų klasterio idėja, kur turėtų būti išspręsti tie klausimai, infrastruktūriniai, organizaciniai, mokslo, mokymo dalykai“, – svarstė profesorė.
Privalumu ji laiko tai, kad pandemija gydymo įstaigas pastūmėjo greičiau pereiti prie medicininių dokumentų skaitmenizavimo.
„Jeigu mes po truputį buvome bandę pratinti pereiti prie elektroninės ligos istorijos, elektroninių paskyrimų, tas sekėsi labai sunkiai ikipandeminiame laikotarpyje.
Tai pandemijos metu mes supratome, kad mes nė dienos toliau negalime tęsti darbo su popierinėmis ligos istorijomis, paskyrimais. Turbūt daugiau niekas nenorėtų prisiminti popieriaus laikų“, – pastebėjo L. Jančorienė.
Galiausiai, pasak profesorės, Lietuva turi neatsilikti investuodama į mokslą ir naujausius tyrimus medicinoje.
„Finansavimas mokslo, naujų metodų, diagnostikos diegimo. Turėtume aktyviai dalyvauti visuose moksliniuose procesuose, biomedicininiuose tyrimuose“, – pažymėjo L. Jančorienė.
