Ligita Jančorienė

Egzotinės kelionės dovanoja ne tik nepamirštamų įspūdžių – per liepą Lietuvoje fiksuoti 3 dengės karštligės atvejai. Vienas susirgusiųjų gydytas ligoninėje.  Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskutiniai trys liepos mėnesį registruoti atvejai (du vyrai ir moteris) priklausė 20–40 m. amžiaus grupei.  Susirgusieji keliavo po Tailandą, Braziliją, Puerto Riką ir bendrų sąsajų neturi. Vienam jų prireikė gydymo ligoninėje.

Šylant orams atgyja ir pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės, kurios mūsų šalyje yra itin paplitusios. Lietuvoje žmonės dažniausiai serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze. Šios ligos kartais vis dar yra painiojamos nežinant esminių skirtumų. Visgi keli šių ligų profilaktikos žingsniai gali būti lemiami siekiant išvengti susirgimų.

Šaltuoju metų sezonu padaugėja susirgimų peršalimu, gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Nuo dalies jų turime skiepus, tačiau kitas kvėpavimo takų infekcijas gydomės simptominėmis priemonėmis.

Įžengus rudeniui ir artėjant žiemai didėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Savo ruožtu gydytojai vardija, kokių sveikatingumo priemonių griebtis, norint sustiprinti savo imunitetą, ir dar kartą primena, kad skiepai – tai pagrindinė priemonė, galinti jus apsaugoti nuo didelių užkrečiamosios ligos komplikacijų. Vėstant orams gyventojai vis dažniau susiduria su tam tikrais virusais, bakterijomis, kurios sukelia skirtingas ligas.

Sergamumui koronavirusu ir kitomis peršalimo ligoms augant it ant mielių, specialistai dega žalią šviesą paprastesnei vakcinacijai. Jau nuo kitos savaitės pabaigos norintieji pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso tai galės padaryti vienu metu. Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sveikatos specialistai jau skelbia apie peršalimo ligų pagausėjimo ir vakcinacijos pradžią. Gydytojai patvirtina, kad COVID-19 sezonas po truputį įsivažiuoja: ligoninėje gydomas ne vienas šia infekcija sergantis pacientas. Kartu primenama, ir kada galėtume sulaukti griežtesnių ribojimų dėl virusų plitimo. Nuo spalio 5 d. gyventojai kviečiami pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos vieno vizito gydymo įstaigoje metu.

Norint, kad atostogos užsienyje neapkarstų, medikai primygtinai rekomenduoja pasidomėti epidemiologine situacija šalyje, į kurią vykstama. Gali būti, kad jums reikės papildomai pasirūpinti tam tikrais skiepais arba profilaktine vaistų doze. Negana to, jau nuvykus būtina laikytis ir tam tikrų taisyklių, mat kitaip vietoj malonių įspūdžių gresia ligos patalas.

Nors šiltuoju metų laiku peršalimo ligomis sergame mažiau, medikai primena, kad vasarą atsiranda palankios sąlygos ne vienai infekcinei ligai plisti. Vienos jų dažniau užklumpa suaugusiuosius, kitos labiau atakuoja vaikus. Kaip išvengti šių ligų ir kokie simptomai jau rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytojus? VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė visų pirma priminė, kad infekcijų kaltininkai gali būti skirtingi.

Visi trys Lietuvoje beždžionių raupais sergantys vyrai neseniai grįžo iš Vokietijos. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, sąlytį su jais iš viso turėjo 7 žmonės. Visuomenei patariama nepanikuoti, o pastebėjus ligos simptomus – bėrimus ir ant žaizdelių susidarančius šašus, kreiptis į medikus. Nors mūsų specialistai to nesako, bet Pasaulio sveikatos organizacija siunčia perspėjimą gėjų bendruomenei – prašo riboti lytInių partnerių skaičių, mat raupai esą plinta praktiškai tik tarp jų.

Lietuvoje patvirtinta nemokama patikra dėl hepatito C viruso, kuriuo gali būti užsikrėtę apie 50 tūkst. to net neįtariančių žmonių. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, pokyčiai kepenyse neretai jau būna negrįžtamai pažengę – hepatitas C atsakingas už 2 proc. visų mirčių Europos regione. Suvieniję jėgas medikai ir politikai siekia sveikesnės visuomenės eliminuojant šį virusą.

Naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejams šokinėjant nuo vos kelių tūkstančių iki arti 10-ies tūkstančių ribos didesnį nerimą specialistams kelia vis labiau užsipildančios kovidinės stacionaro lovos. Gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu pagalbos reikia daugybei sunkių terapinių, vėžiu, širdies ar kitomis ligomis sergančių pacientų, kurių būklei blogėjant virusas kai kada tampa paskutiniu lašu.

Jau kitą savaitę įsigalios nauji pokyčiai dėl galimybių paso išdavimo tvarkos. Gyventojai, kuriems jau bus praėję septyni mėnesiai nuo COVID-19 vakcinacijos schemos pabaigos, negalės naudotis galimybių pasu, jei nebus pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze. Sveikatos apsaugos ministerija tv3.lt praneša, kad tokių gyventojų jau yra per 200 tūkst. ir šis skaičius kasdien tik auga. Jie jau gauna ir ministerijos perspėjimus, trumpąsias žinutes, ragina paskubėti ir pasiskiepyti.

COVID-19 pandemija – nors susirgimų Lietuvoje jau kurį laiką mažėja – toli gražu dar nesibaigė. Nepaisant to, sveikatos specialistai skubina ruoštis ateities pandemijoms. Iš jų lūpų skamba raginimai Lietuvoje kurti pandemijos valdymui skirtas tarnybas, steigti naujas specialybes universitetuose bei rūpintis būtina infrastruktūra gydymo įstaigose.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti žmones, paaiškėjo, kad iš vienos vakcinos pakuotės lieka dar vienam ar dviem asmenims paskiepyti tinkamos vakcinos likučių. Nors gamintojas nurodo, kad iš vienos pakuotės skiepijami 5 asmenys, vieni specialistai ragina valdžią leisti skiepyti bent šešis, tačiau kiti ekspertai bijo nesusipratimų. Verda diskusijos dėl skiepų nuo COVID-19 likučių.

Santaros klinikose sekmadienį pradėti skiepyti medikai, pirmoji jų tapo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro slaugytoja Nijolė Ramonaitė. Per sekmadienį planuojama paskiepyti 700 medikų. „Aš labai džiaugiuosi, kad ši vakcina pagaliau pasiekė Lietuvą ir ši vakcina mums, medikams, yra dovana, tai – kalėdinė dovana, pagaliau mes galėsime vėl normaliai gyventi. Ačiū", – sakė N. Ramonaitė.

Vos prieš mėnesį koronavirusu užsikrėtęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas šiandien pagaliau gali lengviau atsikvėpti. Naujausi tyrimai rodo, kad vyrui pavyko įveikti sunkią ligos formą, tačiau abejingiems, anot jo, likti nevalia, mat kova su visą pasaulį kaustančia infekcija dar tikrai nesibaigė.

Sunkia COVID-19 forma dar pavasarį persirgusi Jovita sako įklimpusi į absurdišką biurokratizmo liūną. Nors turi medikų išrašą, kad įgijo imunitetą ligai, grįžusi iš Jungtinės Karalystės moteris šiuo metu priversta izoliuotis. Medikų manymu, tai viso labo nesusipratimas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi teigia, kad stokojama įrodymų norint reglamentuoti tokius atvejus. Rugpjūčio 20 d. į Lietuvą parskridusi Jovita (vardas pakeistas ir redakcijai žinoma – aut. past.

Santaros klinikose nuo koronaviruso Lietuvoje pradžios iki dabar gydyta apie 200 ligonių, kurie yra sunkios arba vidutinio sunkumo būklės. Tai ketvirtadienio popietę spaudos konferencijoje pranešė VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė. „Pagal tai, kiek ligos istorijų buvo užvesta – tai jau baigiame antrą šimtą ligos istorijų, tai tiek stacionare gydome arba gydėme ligonių.

Vieni įsitikinę, kad skiepai – išsigelbėjimas, o kiti tvirtina, jog jie tik sargdina sveikus žmones. Kaip yra iš tikrųjų? Technologijoms sparčiai tobulėjant, keičiasi ir įvairių ligų gydymo metodai, atsiranda naujų vakcinų bei vaistų. Tai – šiuolaikinio pasaulio būtinybė. Todėl kai kuriems farmacija tapo itin geru pasipelnymo šaltiniu. Paprastų žmonių manymu, pasitikėjimas gydytojais „šlubuoja“, tačiau susirgus nėra pasirinkimo ir reikia kreiptis į juos.