Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, profesorė Aurelija Žvirblienė, kalbėjusi sveikatos forume „Covid-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės", pastebi, kad Covid-19 pandemijos metu visuomenė sužinojo daug mokslinių faktų. Į kasdienes diskusijas atėjo sąvokos, kaip RNR ar DNR, žmonės sužinojo, kas yra antikūnai, kokias funkcijas jie atlieka bei daug išmoko apie imunitetą.
Tačiau gyventojams vis tiek kyla nemažai klausimų dėl vakcinų. Viešojoje erdvėje iki šiol girdima daug dvejonių dėl vakcinų nuo Covid-19, dažnas abejoja jų veiksmingumu dėl to, kad jos buvo taip greitai sukurtos.
Kad vakcinos buvo sukurtos neįprastai greitai, pastebi ir mokslininkai. Profesorė A. Žvirblienė sako, kad kuriant vakcinas nuo koronaviruso buvo pasitelkti visiškai nauji jų kūrimo metodai.
„Norėčiau priminti, kaip iki šiol buvo kuriamos vakcinos. Tai buvo tokie metodai, kai kurie iš jų žinomi daugiau nei 100 metų. Visų pagrindinis principas yra toks, kad kažkokiu būdu yra sukuriama tikro ligos sukėlėjo imitacija. Netikras ligos sukėlėjas apmoko mūsų imuninę sistemą, kad ji išmoktų atpažinti tikrą ligos sukėlėją ir jam užpuolus organizmą, jį sudoroja.
Gerai žinomi vakcinų kūrimo būdai buvo tiesiog mikrobo nukenksminimas, naudojamas negyvas mikrobas arba mikrobo susilpninimas. Pavyzdžiui, tymų vakcinoje yra gyvas, bet susilpnintas virusas“, – pasakoja A. Žvirblienė.
Pasaulyje įsisiautėjus Covid-19 pandemijai, vakcinų kūrimui buvo pasitelktos naujoviškos technologijos, kurios vakcinas padėjo sukurti greičiau. Lietuvoje ir yra naudojamos naujais būdais sukurtos vakcinos.
„Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos yra sukurtos vadinamosios informacinės RNR technologijos būdu, o vektorinės vakcinos („AstraZeneca“ „Johnson&Johnson“) yra sukurtos naudojant virusinius vektorius, į kuriuos yra įterpta koronaviruso seka.
Abiejų technologijų principas yra toks, kad vakcinoje negauname sukėlėjo, bet gauname informaciją, molekulę, kuri koduoja tam tikrus koronaviruso komponentus, konkrečiai – S baltymą, kurį pirmiausia ir reikia nukenksminti, norint apsisaugoti nuo infekcijos“, – pasakoja A. Žvirblienė.
Greitis nereiškia, kad vakcina neveiksminga
Vis dėlto nerimauti dėl vakcinų efektyvumo vien dėl to, kad jos buvo greitai sukurtos, nereikėtų.
„Buvo atlikti tyrimai su gyvūnais, vadinami ikiklinikiniai tyrimai ir tada buvo atlikti I, II ir III fazės klinikiniai tyrimai. Juose dalyvavo labai didelis skaičius tiriamųjų, savanorių. Pavyzdžiui, III fazės vakcinų klinikiniuose tyrimuose dalyvavo 40 tūkst. savanorių. Vadinasi, visos pagrindinės stadijos nebuvo praleistos, o procesą pavyko pagreitinti todėl, kad labai greitai buvo atliktas registracijos procesas.
Tarpiniai duomenys, gauti iš I, II, III fazės klinikinių tyrimų buvo analizuojami dar net negavus galutinių duomenų, kad procesas būtų pagreitintas. Todėl registracija, dokumentų nagrinėjimas buvo pagreitintas iki savaičių“, – aiškina A. Žvirblienė.
Pasaulyje yra kuriamos įvairių tipų vakcinos nuo Covid-19, tačiau naujos technologijos leido vakcinas sukurti kur kas greičiau. Dėl to šios vakcinos ir yra naudojamos Europos Sąjungoje (ES).
„Netoli registracijos yra ir baltyminės vakcinos – tai yra labiau pažįstamas formatas, naudojamas apie tris dešimtmečius. Manoma, kad jos bus labai perspektyvios, ypač kalbant apie revakcinaciją ir imuninio atsako sustiprinimą.
Yra kuriamos tradiciniu būdu kuriamos vakcinos, pavyzdžiui, naudojant nukenksmintą virusą. Jos šiek tiek atsilieka laike, nors kitos šalys tokias vakcinas naudoja. Kinijoje tokių vakcinų yra sukurta ir užregistruota“, – sako profesorė.
Pasak A. Žvirblienės, šiuo metu ES pagal išankstines sutartis užsakyti vakcinų kiekiai yra labai dideli ir pakankami visai ES populiacijai paskiepyti. Dar su dviem gamintojais derybos dėl vakcinų vyksta.
Vakcinos turi ir pliusų, ir minusų
Kiekvienas vakcinų tipas, kaip sako profesorė, turi savų pliusų ir minusų. RNR ir DNR vakcinos yra naujoviškos, iki šiol jų nebuvo naudojama.
„Kaip matome dabar, toks vakcinų tipas pasiteisina. Jeigu kalbame apie RNR vakcinas, tikro pasaulio duomenys veiksmingumą patvirtina. Pati technologija leidžia ne tik greitai sukurti vakciną, bet ir iškilus būtinybei, pavyzdžiui, vykstant viruso mutacijoms, sukurti šiek tiek pakeistą vakcinos komponentą. Tai yra RNR vakcinų privalumas ir gali būti, kad tai bus proveržis visoje vakcinologijos istorijoje“, – komentuoja A. Žvirblienė.
Vis dėlto RNR vakcinos turi ir minusų. RNR molekulė yra ne tokia stabili, todėl vakcinos turi būti saugomos žemoje temperatūroje.
Kitas vakcinų tipas – vektorinės. Tokios yra „AstraZeneca“ „Johnson&Johnson“ vakcinos.
„Jų privalumas yra toks, kad jos yra lengviau saugomos ir stabilesnės. Jų veiksmingumas taip pat yra patvirtintas realiomis sąlygomis, nes yra vykdomas masinis skiepijimas. Tradicinio formato vakcinos, kaip baltyminės vakcinos, atsilieka laike, mat technologija yra tiesiog sudėtingesnė. Turi būti pagamintas viruso baltymas, jis turi būti išgrynintas, patikrintas ir tai yra ilgesnė technologija, nei sukurti RNR molekulę“, – sako A. Žvirblienė.
Pasak specialistės, gali būti, kad netrukus turėsime dar vieną vakcinų tipą – inaktyvuoto viruso vakcinas. Ši vakcina galėtų būti prieinamesnė tiems, kurie labiau pasitiki senais, tradiciniais vakcinų kūrimo būdais.
„Šis vakcinų kūrimo būdas nėra toks jau paprastas, nes reikia kultyvuoti virusą, o viruso kultyvavimui yra reikalingos ypatingos sąlygos, o tai tikrai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti“, – teigia A. Žvirblienė.
Profesorė įžvelgia vieną su vakcinavimu susijusią problemą. Skirtingos pasaulio šalys vakcinas gauna ne vienodu tempu. Kai kuriose šalyse dar yra nepaskiepyti medicinos darbuotojai. Kone lėčiausi iš visų žemynų vakcinavimo tempai yra Afrikoje.
„Tai didžiulė problema, nes mes negyvename izoliuotoje bendruomenėje, kuri leistų gyventi saugiai, kai virusas aplink pasaulyje vis dar plinta. Apie tai yra labai daug kalbama ir tai įvardijama kaip viena iš didžiausių problemų. Vakcinų tiekimo netolygumas ir tai, kad mes nebūsime saugūs, kol vakcinos nebus prieinamos visame pasaulyje“, – sako A. Žvirblienė.
Vakcinų veiksmingumu neabejoja
Šiuo metu, kaip sako specialistė, apie vakcinų veiksmingumą jau turima labai daug duomenų, mat pradėjus masinę vakcinaciją buvo paskiepyti milijonai gyventojų.
„Neseniai buvo patvirtintas kai kurių vakcinų, konkrečiai „Comirnaty“ („Pfizer“ – aut. past.) veiksmingumas ir paaugliams. Vakcinų išbandymas, klinikiniai tyrimai eina etapais. Pirmiausia suaugusiems, o vėliau vaikams pradedant vyresnių, o vėliau jaunesnių amžiaus grupių. Tai yra svarbus etapas, reikalaujantis diskusijos. Tiek PSO, tiek kitų atsakingų institucijų nuomone, kol yra vakcinų trūkumas visame pasaulyje, paauglių skiepijimas neturėtų būti prioritetas“, – sako A. Žvirblienė.
Tai, kad didelė dalis gyventojų jau yra paskiepyti nuo koronaviruso, leidžia akivaizdžiai ir realiame pasaulyje matyti vakcinų veiksmingumą.
„Neabejotina, kad didelį iššūkį kelia viruso atmainos. Vakcinų gamintojai kuria adaptuotas vakcinas, pritaikytas viruso variantams. Galvojama, kad ateityje reikėtų skiepyti vadinamomis multivalentinėmis vakcinomis, kai vienos vakcinos sudėtyje bus variantai, apsaugantys nuo skirtingų viruso variantų“, – aiškina specialistė.
Kol kas dvejojama, kad virusas visiškai išnyks. Kaip sako profesorė, jis, ko gero, taps endeminiu virusu, nuolat cirkuliuojančiu tarp gyventojų ir sukeliančiu protrūkius.
„Reikės priimti sprendimą, kaip su pandemija gyvensime. Ar reikės mažinti mirštamumą skiepijant rizikos grupes, ar bandyti suvaldyti viruso plitimą, kas, tiesą sakant, galbūt ir nėra labai realistiška, kaip dabar atrodo“, – komentuoja A. Žvirblienė.
Daugiau informacijos apie vakcinas, kuriomis yra skiepijama Lietuvoje, apie jų rūšis ir kitus kylančius klausimu galima rasti svetainėje koronastop.lt.
