Koronavirusas COVID-19

Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi įteisinti revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Ketvirtadienį registruotas tą numatantis ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 m. rugsėjo Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Palyginti su 2019 m. mirtingumo rodikliais, 2020-2021 m. mirčių padaugėjo 12 tūkst., iš kurių pusę (42,17 proc.) pasiglemžė COVID‘as. Mirčių kreivės Lietuvoje aukštyn kilti pradėjo 2020 m. pabaigoje ir ši liūdna tendencija nekinta.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninis COVID pažymėjimas po vakcinacijos galioja neribotą laiką. Po vakcinacijos sustiprinančiąja trečia doze dokumente atnaujinamas tik dozių skaičius (3/3). Taip pat primename, kad ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas, gautas atlikus tyrimą dėl COVID-19 ligos, negalioja kontaktinėms veikloms šalies viduje.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.

Kasdien nustatoma vis daugiau naujų koronaviruso atvejų, pildosi palatos, o ligoninės nuolat praneša plečiančios savo COVID-19 skyrius. Kai kuriose šalies ligoninėse užplūdus COVID-19 pacientams, jau ima trūkti rankų, galinčių gydyti ir slaugyti pacientus. Skaičiuojama, kad atidarius COVID-19 skyrių prireikia dvigubai didesnio kiekio darbuotojų. Ligoninės pripažįsta, kad jau svarsto, ką reikės daryti dar išaugus pacientų skaičiui, svarstoma ir galimybė kreiptis pagalbos į savanorius.

Lietuvos epidemiologinė situacija atrodo prastai – šalies žemėlapis beveik visas nusidažė juoda spalva, išliko tik keturios „raudonos“ savivaldybės. Tiesa, Panevėžio miesto savivaldybė – tik per plauką nuo „juodosios“ zonos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 56 „juodos“ savivaldybės ir tik keturios „raudonos“. „Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst.

Praėjusią parą nustatytas 2861 naujas COVID-19 atvejis, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai gruodžio pabaigos, kai fiksuota per 3,2 tūkst. naujų susirgimų. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 24 žmonės. Praėjusią parą 2139 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5786 žmonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašys Seimo priimtas įstatymo pataisas, numatančias skirti vienkartines 100 eurų išmokas 75 metų ir vyresniems senjorams už skiepijimąsi nuo koronaviruso. Tai LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, Seime šią savaitę iš antro karto priimtas sprendimas dėl vienkartinių išmokų turi daug rizikų, tačiau šalies vadovas viliasi, kad nauda jas nusvers.

Koronaviruso atvejų skaičiams vis augant, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle pasidalijo prognozėmis, kada ši pandemija išsikvėps.  Pasak profesoriaus, šią žiemą turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.  „Šiuo metu prognozės tokios, kad artėjantis žiemos sezonas turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.

Estijos mokslininkų ir verslo sukurtas nosies purškalas su antikūnais prieš koronavirusą pradedamas pardavinėti ir Lietuvoje, BENU vaistinėse. Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad natūralus „BioBlock“ nosies purškalas apsaugo nuo pagrindinių SARS-CoV-2 viruso atmainų – taip pat ir nuo delta. Lietuvoje vyraujanti delta atmaina neleidžia atsipalaiduoti. Naujų atvejų paros vidurkis, Statistikos departamento duomenimis, perkopė 2 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį pristatė mokslininkų komandą, kuri turėtų tirti naujus patogenus ir būdus, kaip užkirsti kelią būsimoms pandemijoms, taip pat atgaivinti įstrigusį tyrimą dėl COVID-19 kilmės. 26 ekspertų grupė turės užduotį sukurti naują pasaulinę tyrimų sistemą dėl epidemiją ir pandemiją potencialiai sukelti galinčių patogenų kilmės, o jų kompetencija apima ir SARS-CoV-2, virusą, sukeliantį COVID-19 ligą.

Koronavirusui ir toliau plintant, jis neaplenkia ir sveikatos priežiūros įstaigų. Vienoje Panevėžio ligoninėje fiksuojamas vienas iš didžiausių COVID-19 protrūkių šalyje. Kalbama, kad virusas čia galėjo įsisukti žmonai atvykus aplankyti vyro ir jiems pasibučiavus. Įstaigos direktorė teigia, kad tai jai sakė matę darbuotojai, tačiau kaltų ieškoti dabar ne laikas. Pasak jos, neatsakingai elgiasi dauguma pas pacientus ateinančių jų artimųjų. Koronaviruso protrūkių žemėlapis kasdien vis pilnesnis.

Ne vienai ligoninei skaičiuojant kovidines lovas ir pacientus dalis Klaipėdos įstaigų balansuoja ant labai plonos ribos – pacientų sulaukia daugiau, nei yra COVID-19 gydymui paskirta lovų. Per naktį į ligoninę atvežami ir šimtai pacientų, dešimtys sunkiausių – paguldomi. Neatsitiktiniai yra ir Statistikos departamento pateikiami skaičiai – pagal naujų susirgimų skaičių, per pastarąsias 14 d. tenkantį 100  tūkst.

Italijoje nuo penktadienio visų darbuotojų bus reikalaujama turėti COVID-19 sveikatos pažymėjimą, įvedant vieną griežčiausių pasaulyje kovos su pandeminiu koronavirusu režimų, kuris jau sukėlė šalyje riaušes ir pakurstė būgštavimas, kad gali kilti „chaosas“. Daugiau nei 85 proc. vyresnių nei 12 metų italų yra pasiskiepiję bent viena vakcina nuo COVID-19, todėl jie turi teisę gauti vadinamąjį Žaliąjį pasą. Tačiau, įvairiais vertinimais, apie 2,5 mln. iš 23 mln.

Vyriausybė neplanuoja atšaukti galimybių paso. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, nors situacija ligoninėse yra stabilesnė nei pernai panašiu metu, epidemiologinė situacija tebėra sudėtinga. „Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi. Epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty. Trečdalis turbūt naujai nustatomų atvejų yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Tadžikistanui paaukoti 60 tūkst. dozių „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19. Vakcina šaliai skirta pagal iš jos gautus pagalbos prašymus. Humanitarinės siuntos pergabenimui Sveikatos apsaugos ministerijai iš Vyriausybės rezervo taip pat skirta 30 tūkst. eurų. Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuva yra paaukojusi per 606,5 tūkst. vakcinos dozių.

Dėl susiklosčiusios nepalankios epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste ir regione nuo spalio 14 dienos Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose laikinai keičiama pacientų lankymo tvarka. Leidžiama lankyti tik terminalinės sveikatos būklės pacientus. Siuntų perdavimo tvarka pacientams nesikeičia.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Valdantieji dar vieną vinį sau į grabą įsikalė, taip Seimo narys Remigijus Žemaitaitis apibendrino sprendimą daryti pertrauką svarstant žalos po skiepų atlyginimo klausimą ir prašyti Vyriausybės išvados.

Užsikrėtimų COVID-19 liga atvejų skaičiui didėjant, esant nepakankamam imunizuotų (pasiskiepijusių ir persirgusių) gyventojų skaičiui ir dėl to susidarius nepalankiai epidemiologinei situacijai šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina rekomendacijas asmeninėms šventėms ir maldos namams.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai ir Europos Sąjungos atstovai surengs konsultacijas dėl abipusio vakcinacijos nuo COVID-19 pažymėjimų pripažinimo, trečiadienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba. „Įvyko eilinis Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos ir Europos Sąjungos atstovų darbinis susitikimas virtualiu formatu“, – nurodė ministerija.

Naujų užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje auga kaip ant mielių – trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, telikusios vos 4 raudonosios savivaldybės. Jau praktiškai visos šalies savivaldybės paniro į juodąją, t. y. blogiausią epidemiologinę zoną. „Raudonos“ teliko vos keturios – Panevėžio miestas ir rajonas, Raseinių ir Ignalinos rajonai.   Praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 12 žmonių. Praėjusią parą 2073 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5493 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1488 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 144 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,5 tūkst.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Ekspertai tam pritarė, o Sveikatos apsaugos ministerija tuoj uždegs žalią šviesą – artimiausiu metu trečiąja sustiprinančia doze turėtų būti pradėti skiepyti ne tik senjorai ir pažeidžiami asmenys, bet ir visi sulaukę aštuoniolikos metų. Ekspertai ragina nebijoti skiepytis iškart nuo gripo, ir nuo koronaviruso ir pasakoja, kuri vakcina trečiajam  skiepui tinka labiausiai.

Seime žengtas pirmas žingsnis, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos dėl koronaviruso plitimo galės skelbti karantiną, t. y.  infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR), kaip ir iki šiol buvo galima daryti esant dideliam gripo atvejų skaičiui. Švietimo įstaigoje paskelbus karantiną tėvai, įtėviai, budintys globotojai ar seneliai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko iki 8 metų amžiaus priežiūrai. Karantinas gali būti skelbiamas ne trumpesniam kaip septynių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

Penktadienio vakarą COVID-19 pasiglemžė žinomo Palangos politiko ir visuomenės veikėjo, mediko 79-erių Albino Stankaus gyvybę. Pranešta, kad užsikrėtė ir mediko žmona bei dukra, visi jie buvo nepasiskiepiję nuo COVID-19. Mirusio mediko ilgametis kolega prof. dr. Arvydas Martinkėnas svarsto, kodėl jo bendražygis, jo žmona ir dukra nebuvo pasiskiepiję. Antradienį popiet vyko žinomo mediko A. Stankaus laidotuvės.

Vyriausybei nusprendus nuo gruodžio pirmosios dienos nebetestuoti nemokamai nevakcinuotų ir kontaktinį darbą dirbančių asmenų, kai kurių profesijų atstovai ėmė krautis lagaminus. Kelionės kryptis – emigracija. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Piktinasi, kad neturi pasirinkimo „Dėl peties atkišimo, tai tikrai paskutinėje vietoje. Taip, galvojame apie emigraciją iš naujo, ten kur galima būti laisvam, bet matysim.

Moksleivio mama tauragiškė Rūta Karmazinaitė apie tai, kad jos sūnus galėjo turėti kontaktą su COVID-19 sergančiu bendraklasiu, iš pradžių sulaukė žinių ne iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), o iš savo atžalos. Moteris teigė, kad nuo to laiko, kai susirgęs jos vaiko klasiokas, atlikęs greitąjį testą, sužinojo sergąs COVID-19, iki tol, kai ji pati oficialiai buvo informuota apie galimą sergančiojo ir sūnaus kontaktą, praėjo bene 6 dienos.

Dar vakar pranešus apie penktadienį nuo COVID-19 mirusias dvi 30–39 m. moteris, antradienį – vėl liūdna žinia. Koronavirusas nusinešė dar vienos šiai amžiaus grupei priklausiusios pacientės gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, mirusi moteris buvo Marijampolės savivaldybės gyventoja. Nors jos gyvybė užgeso dar spalio 10 d., apie tai pranešta tik šiandien. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Marijampolės ligoninės atstovė, ši pacientė trumpam čia buvo atvežta iš Šakių ligoninės.

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei paskutiniąją rugsėjo savaitę. Protrūkių kreivės kilimas stebimas dvylika savaičių iš eilės.

Mažėjant besiskiepijančiųjų srautui, nuo spalio pabaigos ketinama uždaryti vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje, antradienį pranešė savivaldybė. „Nuo spalio 30 dienos Šiaulių vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje numatoma uždaryti“, – nurodo miesto valdžia.

„Tokia sunki situacija, kokia yra dabar, per pirmąją COVID-19 bangą nebuvo. Jeigu pavasarį kas antram ligoniui reikėjo deguonies, tai dabar – devyniems iš dešimties. Skyriuje nuolat yra ligonių, kuriems taikoma intubacija (vamzdelio įvedimas) ar dirbtinė plaučių ventiliacija.

Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną vienkartinę 100 eurų išmoką. Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projekte Nr. siūloma reglamentuoti vienkartinės išmokos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos mokėjimo tvarką. „Matome dvigubą šuolį, dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75 plius amžiaus grupėse.

Vyriausybės Seimui teikiamos pataisos, leisiančios iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms skirti 100 eurų išmoką, nėra tobulos etine prasme, bet yra būtinos siekiant išsaugoti kuo daugiau senjorų gyvybių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc., rašoma pranešime spaudai. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Vis garsiau kalbama apie revakcinaciją arba trečiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba ir Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduoja visuotinę revakcinaciją. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kol kas trečiąja doze skiepijami anksčiausiai skiepą gavę gyventojai, o jaunesnius gyventojus Vyriausybės vadovė ragina neskubėti. „Logika yra tokia, kad vis tiek turi praeiti tam tikras laikas.

Vaikams grįžus į mokyklas, koronaviruso židiniais neretai tampa klasės arba ištisos mokyklos. Visgi vaikų tėvai nėra linkę skiepyti savo atžalų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad persirgusių koronavirusu vaikų sparčiai daugėja, tad jų neskiepijant, jauniausių šalies gyventojų imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – persirgus koronavirusu. „Už vaikus iki 16 metų sprendimus priima tėvai ir čia yra tam tikras tėvų požiūrio klausimas. Aš siūlyčiau pasižiūrėti į statistiką.

Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.  Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Visa Lietuva pamažu baigia nusidažyti juoda spalva, t. y. liko tik 8 savivaldybės, priklausančios raudonajai epidemiologinei zonai. Nors kai kuriuose rajonuose atvejų augimas kiek atslūgo, kasdien vis daugiau tokių, kur naujų atvejų rodikliai viršija 1 tūkst. Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Per praėjusią parą daugiausiai mirčių fiksuota 90–99 metų amžiaus grupėje – keturios.

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

Vilniaus knygų mugė vyks kitų metų vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, antradienį pranešė organizatoriai. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos neįvykęs vienas didžiausių kultūros renginių į kitus metus persikelia kartu su savo tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako nesitikėjusi, kad paskutinę 2020 metų knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“ taps dar labiau aktu...

Didžiojoje Britanijoje sukurtas preparatas, kuris leidžia užkardyti ir gydyti COVID-19 ligą, rodo naujausias tyrimas. Tokį preparatą sukūrė vieną pirmųjų vakcinų nuo koronaviruso sukūrusi bendra britų ir švedų farmacijos kompanija „AstraZeneca“. AZD7442 pavadintą vaistą sudaro du antikūnai. Bendrovė jau kreipėsi į JAV maisto ir vaistų administraciją, kad ši leistų vaistą naudoti kaip prevencinę priemonę skubiais atvejais.

Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 13 žmonių. Praėjusią parą 2298 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 6014 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1461 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei ankstesnę parą, 139 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 11,5 tūkst.

Sustiprinančiąja doze nuo COVID-19 visi gyventojai bus skiepijami artimiausiu metu, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Lukas Galkus. „Turbūt dar ne šią savaitę, bet tikrai artimiausiu metu“, – LRT radijui antradienį teigė L. Galkus, paklaustas, kada bus pradėta masinė revakcinacija. Anot jo, tai bus daroma sulaukus Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų tarybos patarimo revakcinuoti visus pilnamečius.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų ir vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, Vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus ir svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.

Nepriklausoma ekspertų patariamoji taryba (NEPT) prie Vyriausybės pirmadienį pateikė rekomendaciją sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze skiepytis visiems, vyresniems nei 18 m. asmenims, praėjus 6 mėnesiams nuo skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Tačiau dėl papildomo skiepo reikalingumo palikta apsispręsti pačiam žmogui.