Koronavirusas COVID-19

Kol Europa, įskaitant ir Lietuvą, galuojasi koronaviruso gniaužtuose, šalis, kurioje viskas ir prasidėjo, jau bene pusmetį gyvena palyginti ramų gyvenimą. Susirgimų skaičius, lyginant, kiek jų tenka 1 mln. gyventojų, tarp Lietuvos ir Kinijos šiuo metu skiriasi net 500 kartų. Tačiau ekspertai pažymi, kad Kinija turėjo atitinkamas priemones: valdžia galėjo suvaržyti žmonių gyvenimus, o ir patys kinai labiau linkę naudoti saugos priemones, kurios Vakaruose sunkiai prigyja.

VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad padėtis yra labai įtempta – artėja link kritinės ribos. Kasdien paguldoma po 30 ar 40 koronavirusu sergančių pacientų. Pasak jos, matant kiekvieną dieną augančius sergančiųjų skaičius, jaučiama vis didesnė įtampa. Pasak jos, beveik visos lovos, kurios skirtos Covid-19 ligoniams, yra užimtos. Vienas didžiausių iššūkių – tai jau rytoj siekiama sukomplektuoti naują skyrių ir rasti naujų darbuotojų.

Absoliučiai nepažeidžiamų nėra, apie 27 metų amžiaus jauniausią COVID-19 auką sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Medikai ne kartą yra sakę, kad absoliučiai nepažeidžiamų žmonių nėra, medikai pristatinėję atvejus ne tik apie paminėtą 20–30 metų amžiaus grupę, bet ir vaikų yra sunkiai sirgusių, 16-kos metų. Tai reti atvejai, kai sudėtingai komplikuojasi ligos eiga, bet jų yra“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas netrukus paliksiantis Aurelijus Veryga sako visiškai nesuprantantis lietuvių elgesio. Jo teigimu, iš šono stebint gyventojus, jų švenčių planus ir demonstruojamą požiūrį į pandemiją, atrodo, kad norime susinaikinti. Ketvirtadienį popiet surengtoje spaudos konferencijoje laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga apžvelgė COVID-19 situaciją šalyje. Ministrą stebina ne tik gyventojų, bet ir politikų elgesys.

Vilniaus Santaros klinikos savaitgaliui pranešė ruošiančios papildomas 30 lovų COVID-19 pacientams, įstaigoje šiuo metu tenka peržiūrėti kai kurias planines paslaugas. „Kadangi artėja savaitgalis, neabejotinai mes ieškome ir savo įstaigos viduje, kur ir ką galime perorganizuoti bei papildomai savaitgalį pasitikti su 30 papildomų lovų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kadenciją baigiančios Vyriausybės įvesti nauji suvaržymai stabdant koronavirusą yra nepakankami ir ragina žmones savanoriškai laikytis griežtesnių taisyklių.

Ketvirtadienį pranešta, kad Kauno klinikose nuo koronaviruso mirė iki šiol jauniausias Covid-19 pacientas. 27 metų amžiaus jaunuolis į Kauną buvo atgabentas iš Marijampolės ir čia daugiau kaip mėnesį praleido reanimacijoje.  Sunkiai rinkdamas žodžius Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis pasakojo, kad jaunuolis koronavirusine infekcija sirgo jau kurį laiką.

LSMU Kauno ligoninė didina lovų skaičių iki 245. Iki šiol čia buvo gydoma per 200-214 COVID-19 pacientų. Taip pat kelios dešimtys koronavirusu užsikrėtusių pacientų nuolat guli padaliniuose, kur jie gydomi dėl kitų susirgimų. „Šiuo metu intensyviai darbuojamės formuojant komandas, dirbsiančios su COVID-19 pacientais, kurių turėsime priimti daugiau nei iki šiol.

Atsižvelgdama į sudėtingą epidemiologinę situaciją ir būtinybę telkti papildomas medikų pajėgas pagrindinėse ligoninėse, Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui leisti ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komandoms dirbti mažesne sudėtimi. Toks sprendimas priimtas, nes susiklosčius nepalankiai epidemiologinei situacijai, tapo sudėtinga rasti papildomų darbuotojų formuojant specialistų komandas, rašoma SAM pranešime.

Ketvirtadienį Seimas galutinai apsisprendė dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Šalyje blogėjant koronaviruso situacijai, Seimas posėdžius galės vykdyti nuotoliniu būdu. Parlamento vadovės teigimu, tam pasiruošta bus per maždaug tris savaites. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, svarstant projektą, atsižvelgta į opozicijos kritiką. Prieš savaitę ji teigė, kad iki mėnesio pabaigos Seimas bus pilnai pasiruošęs dirbti nuotoliniu būdu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3330 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 836 iš jų registruoti Vilniaus, 819 Kauno, 371 Panevėžio, 299 Šiaulių, 274 Klaipėdos, 206 Alytaus, 176 Marijampolės, 155 Telšių, 99 Utenos ir 79 Tauragės apskrityse. 16 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kol jos ministrų kabinetas neturi įgaliojimų, ji negali tiksliai pasakyti kaip bus griežtinamas karantinas. Visgi sprendimai dėl to gali būti priimti jau šį savaitgalį. I. Šimonytė taip pat patvirtino, kad bus viena pirmų, kuri pasiskiepys vakcina nuo koronaviruso tam, kad įrodytų jos saugumą. Trečiadienį I. Šimonytė teigė, kad gali imtis tokių ribojimų, kokių tik galima imtis. Visgi detalių paskirtoji premjerė atskleisti negali.

Per kibernetinę ataką prieš Europos vaistų agentūrą (EVA) buvo neteisėtai pasisavinti dokumentai, susiję su „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19, trečiadienį paskelbė kompanija. Šiaurės pusrutulio šalims atėjus žiemai grumiantis su nauja pandemijos banga, Amsterdame įsikūrusi EVA paskelbė patyrusi kibernetinę ataką. Tuo metu Europos šalys, tarp jų Vokietija, kur kanclerė Angela Merkel siekia griežtesnių priemonių prieš daugiau gyvybių nusinešančią antrąją COVID-19 bangą, nekantriai laukia vakcinos.

Ketvirtadienį vėl užfiksuoti nauji koronaviruso atvejų rekordai. Per parą infekcija nustatyta 3330 asmenų, o nuo viruso mirė 31 žmogus. Tiesa, dar viena Covid-19 auka neįtraukta į šią statistiką – Kaune mirė iki šiol jauniausias asmuo, kuris priklausė 21-30 amžiaus grupei. Ketvirtadienį LSMU Kauno klinikose nuo koronaviruso mirė iki šiol jauniausias Covid-19 pacientas.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirus 31 žmogui, 12 mirusiųjų priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas. 70–79 amžiaus grupei priklausė aštuoni, 60-69 – penki, 50–59 – keturi, 90–99 – du mirusieji. Daugiausia mirties atvejų – 15 – registruota Vilniaus apskrityje. Šeši žmonės mirė Kauno, keturi – Panevėžio, trys – Šiaulių, po vieną – Utenos, Alytaus ir Telšių apskrityse. 14 mirusiųjų buvo vyrai, 17 – moterys.

Per praėjusią parą patvirtinta 3330 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 31 žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą patvirtintų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Praėjusią parą pasveiko 1220 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 83 tūkst. 883 asmenys, 47 tūkst. 810 – tebeserga, 34 tūkst. 975 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 735 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 365 užsikrėtusieji.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodamas į gaunamas užklausas, paaiškina, kaip skaičiuojamas izoliacijos terminas, taikomas koronavirusine infekcija (COVID-19) užsikrėtusius vaikus slaugantiems tėvams, ir tais atvejais, kai užsikrečia tėvai, o su jais kartu gyvena mažamečiai vaikai, negalintys būti atskirai nuo tėvų. Tokiu atveju, jei koronavirusine infekcija užsikrėtusiam vaikui reikalinga priežiūra, jį slaugo vienas iš tėvų.

Bandymas koronaviruso plitimą suvaldyti taikant lokalius karantinus atskirose savivaldybėse buvo klaida, pripažįsta kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Kur tikrai, aš manau, buvo klaida, bet ją tikrai padarėme, matyt, ne tik Lietuva, tai galvodami, kad užteks lokalių karantinų – prisimenate savivaldybes, nudažytas skirtingomis šviesoforo spalvomis. Europa panašų modelį pabandė taikyti.

Mirčių Lietuvoje daugėja. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų skaičius tik augs. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada aiškintis, kokios yra tikrosios mirties priežastis – dėl koronaviruso bus testuojami namuose mirę žmonės.

Įsigaliojus karantinui kaukės visoje Lietuvoje tapo privalomos išėjus iš namų. Žiemos metu kaukės lauke nuo lietaus ir drėgmės sušlampa – ar tokios kaukės dar tebesaugo? Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius Dainius Martuzevičius teigia, kad kaukei sušlapus apsauga nuo koronaviruso sumažėja, todėl yra didesnė rizika susirgti. Drėgmė užpildo kaukės mažus tarpelius ir oras nebėra filtruojamas, jis pradeda veržtis per tarpus tarp veido ir kaukės.

Nuo trečiadienio įsigaliojo griežtesnės karantino sąlygos. Kai kam jos atrodo per griežtos, kitiems – per švelnios. Kas kaltas dėl dabartinės padėties ir ko tikėtis artimiausiu metu, klausėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriaus Kęstučio Petrikonio. Sveiki. Sakote, kad po dviejų savaičių sveikatos apsaugos sistema gali sugriūti. Sakykite, kas dėl to kaltas ir kodėl taip atsitiko? Iš tikrųjų sunku atrasti kaltą vieną.

Lietuvoje per vakar fiksuota 3128 nauji Covid-19 atvejai, mirė 31 žmogus. Dėl įvestų ribojimų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse įsivyrauja sumaištis. Uždarius keturis penktadalius vietų, prie dalies aikštelių tįsta automobilių eilės. Prekybininkai sako, kad ši naujovė nemažina pirkėjų srautų, žmonės automobiliams vietos ieško kiemuose ar neleistinose vietose. Laikinoji valdžia pripažįsta, kad ribojimai taisytini, bet jų nekeičia.

Gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba pavasarį buvo vienas pirmųjų, persirgęs Covid-19 infekcija, tačiau ne taip seniai pasidalino ne tokia raminančia žinia dėl mažo antikūnų kiekio organizme. Visgi trečiadienį jis pranešė daug optimizmo teikiančią naujieną – dar pavasarį koronavirusu sirgęs kolega geroka „išaugino“ imunitetą vien turėdamas kontaktą su sunkiais covidiniais pacientais. Anot gydytojo, tai itin svarbi žinia ir laukiant vakcinos.

Per pastarąsias tris savaites daugiausiai koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų – 10979 – registruota Vilniaus apskrityje. Tai sudarė ketvirtadalį visų per šį laikotarpį Lietuvoje nustatytų infekcijos atvejų. Didžiausi protrūkiai fiksuoti gydymo, socialinės globos įstaigose.  Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės, situacija regione išlieka itin sudėtinga.

Koronaviruso situacija Lietuvoje ir toliau sparčiai blogėja. Trečiadienį užfiksuoti nauji atvejų rekordai. Jų – virš 3 tūkst. per parą, taip pat mirė 31 asmuo. Nuo trečiadienio įsigaliojo ir nauji Vyriausybės priimti ribojimai, kurie net ir tokioje keblioje situacijoje neprimena pavasario karantino. Toks jau nueinančios Vyriausybės sprendimas pykdo specialistus, o socialiniuose tinkluose provokuoja žmonių diskusiją.

Laboratoriniams COVID-19 tyrimams kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį skyrė dar apie 1,76 mln. eurų. Pinigai perskirstyti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios anksčiau buvo numatytos dirbtinio plaučių ventiliavimo įrangai. Dar per 370 tūkst. eurų papildomai skirta pareigūnų ir kitų darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, beveik 30 tūkst.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį kreipėsi į Vyriausybei laikinai vadovaujantį Saulių Skvernelį su prašymu griežtinti karantino ribojimus. S. Skverneliui atsisakius tą daryti, paskirtoji premjerė pripažino – tokia S. Skvernelio reakcija jos nenustebino, tačiau ji tikėjosi kitokios. I. Šimonytė taip pat prakalbo apie kroonaviruso krizės valdymo perėmimą. Paskirtosios premjerės tvirtinimu, nauji apribojimai gali būti itin griežti.

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis atmeta kritiką, kad ši Vyriausybė nepakankamai sugriežtino karantiną. Jo teigimu, kitas įmanomas žingsnis – nepaprastosios padėties įvedimas, tačiau S. Skvernelis tai vertina skeptiškai. Vyriausybė pirmadienį reikšmingai sugriežtino karantiną, tačiau sulaukė naujosios Vyriausybės ir sveikatos specialistų kritikos dėl nepakankamų apribojimų.

Vyriausybei nustačius, kad karantino metu valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, jei įmanoma, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai (NVSC) paaiškina, kaip tai prisideda stabdant koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimą.

Siekiant operatyviai reaguoti į koronaviruso (COVID-19) grėsmes, sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatyta, kada šeimos gydytojas gali diagnozuoti žmogui COVID-19 ligą, net jeigu jam neatliktas PGR testas.  Minėtoji diagnozė nustatoma, kai žmogui pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai per 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio su kartu gyvenančiu šeimos nariu ar kitu žmogumi, sergančiu koronaviruso infekcija ir kuriam diagnozė patvirtinta, atliktus laboratorinį tyrimą PGR metodu, dienos.

Jungtinės Karalystės priežiūros institucija gavo du pranešimus apie galimą alerginę reakciją į skiepus nuo COVID-19, kuri pasireiškė pirmą Britanijos masinio vakcinavimo kampanijos dieną paskiepytiems žmonėms. Vaistų ir sveikatos apsaugos produktų priežiūros agentūros (MHRA) vadovė June Raine apie šiuos du atvejus pranešė trečiadienį liudydama viename parlamento komitete.

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis kritiškai vertina paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės jam adresuotą prašymą paskutiniame Vyriausybės posėdyje dar sugriežtinti karantiną. S. Skvernelis stebisi, kodėl I. Šimonytė nepateikė nė vieno konkretaus siūlymo.

Lietuvoje fiksuojat neregėtus COVID-19 rekordus vėl kalbama apie dar griežtesnius karantino ribojimus. Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė Saulių Skvernelį imtis sprendimų ragina dar šiandien, o būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie galimus judėjimo ribojimus per didžiąsias metų šventes. A. Dulkio teigimu, dabar visuomenei svarbiausia susitelkti ir laikytis taisyklių, tačiau neatmetė galimybės ir jas dar griežtinti.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė šiandien kreipėsi į laikinai pareigas einantį Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydama jo vykdyti duotą priesaiką tarnauti Lietuvos žmonių gerovei ir kuo skubiau Vyriausybės posėdyje priimti būtinus ir sveikatos apsaugos srities autoritetų siūlomus papildomus griežtinančius karantino sąlygas sprendimus.

Kai kuriose šalies ligoninėse jau trūksta lovų koronaviruso pacientams, o ir medikai, užsikrėtę koronavirusu, krenta kaip lapai. Dėl užsikrėtusių ar saviizoliacijoje esančių medikų trūkumo kai kuriose šalies ligoninėse tenka stabdyti chirurgijos, akušerijos ir daugybę kitų medicininių paslaugų. Visgi medikai su baime laukia šventinio laikotarpio ir sako, kad pacientų piko dar nepasiekėme.  Išskirtiniai vaizdai iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.

Trečiadienį Statistikos departamentui paskelbus praėjusios paros koronaviruso skaičius, į rimtėjančią situaciją reaguoja ir mokslininkų bendruomenė. „Euromonitor“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad, jei tokie skaičiai išsilaikys ir toliau, visiškas gyvenimo sustabdymas bus neišvengiamas.  „Niekada nereikia situacijos analizuoti tik pagal vieną skaičių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3118 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 731 iš jų registruoti Vilniaus, 713 Kauno, 419 Šiaulių, 353 Klaipėdos, 242 Alytaus 184 Panevėžio, 126 Utenos apskrityse. Dar 118 infekcijos atvejų patvirtinta Telšių, 112 Tauragės ir 106 Marijampolės apskrityse. 24 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Nors įprastai vaikai Covid-19 serga besimptome ar itin lengva forma, medikams nerimą kelia su šia infekcija siejama staigi sunki organizmo reakcija jau pasveikus nuo ligos. Tokia tendencija Europos šalyse stebėta dar pirmosios koronaviruso bangos pavasarį metu. Štai Respublikinė Šiaulių ligoninės medikai per pastarąsias kelias savaites susidūrė su pora tokių 8–9 metų amžiaus vaikų, gydytų reanimacijoje. Kaip pasakojo ligoninės Moters ir vaiko klinikų Vaikų ligų profilio koordinatorė dr.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino ribojimus, prekybos centrai privalo labiau riboti lankytojų bei automobilių srautus.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Nuo šiandien įsigaliojant Vyriausybės priimtiems griežtesniems karantino laikymosi reikalavimams prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse keičiasi klientų srautų reguliavimo tvarka bei mažinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius.

Per praėjusią parą patvirtinti 3128 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 31 žmogus, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą patvirtintų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios. Praėjusią parą pasveiko 1171 žmogus. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 80 tūkst. 556 asmenys, 45 tūkst. 798 – tebeserga, 33 tūkst. 708 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 704 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 348 užsikrėtusieji.

Nuo trečiadienio įsigalioja griežtesnės karantino sąlygos: draudžiama susitikti daugiau nei dviem šeimoms, vyresniųjų klasių mokiniai pereina prie visiško nuotolinio ugdymo, prekybos centruose reikalaujama griežčiau riboti pirkėjų srautus. Vyriausybės pirmadienį priimtais sprendimais draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ar namų ūkių artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino ribojimus, prekybos centrai privalo labiau riboti lankytojų bei automobilių srautus.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Dėl karantino pratęsimo ir griežtinimo Vyriausybė priėmė sprendimus nelaukusi įprasto trečiadienio posėdžio. Visgi neilgai trukus kritikos strėlės dėl per švelnių ribojimų nueinančiai valdžiai skriejo tiek iš prezidentūros, tiek ekspertų pusės. Tačiau dalis jų akcentuoja, kad ne tiek svarbūs patys draudimai, bet adekvatus jų pateikimas visuomenei.

Pandemijai varžant gyvenimą, o koronavirusui ir toliau guldant žmones, pastebima, kad Lietuvoje staigiai daugėja mirčių. Pirmą kartą nuo kovo spalį mirė tiek daug žmonių – daugiau nei pusketvirto tūkstančio. Nors lapkričio ir gruodžio statistikos dar nėra, galima tikėtis, kad skaičiai dar šoktels. Laidojimo namai sako gaunantys daugybę užsakymų, o eilės į krematoriumą kartais siekia net savaitę.

Per parą 36 mirtys nuo koronaviruso ir 1388 infekcijos. Tokia naujausia Covid-19 statistika. Per parą mirė daugiausiai žmonių Lietuvoje nuo pat pandemijos pradžios. Tiesa, Covid-19 grėsmė rūpi ne visiems. Medikams toliau reikia ne tik gydyti, bet ir kovoti su viruso egzistavimą neigiančiais neadekvačiais gyventojais. Vykstant Vyriausybių pasikeitimui, kol kas neaišku, kaip keisis Covid-19 ribojimų politika Lietuvoje.

Vilniuje, Kaune ir Tauragėje įrengti specialūs COVID-19 mėginiams imti skirti laikini nameliai, kuriuose per parą priimama per 350 žmonių. Šaltuoju metų laiku veikti pritaikyti statiniai padeda išvengti viruso platinimo rizikos gydymo įstaigose, todėl jos šį sprendimą vadina pasiteisinusiu ir, esant poreikiui, ateityje planuoja tokių namelių įrengti daugiau.

Vis labiau auga ne tik COVID-19 gydymui skirtų lovų, bet ir šiais pacientais galinčių pasirūpinti medikų poreikis. Štai viena centrinių šią infekciją gydančių įstaigų – LSMU Kauno ligoninė – praneša, kad šiuo metu sergančių darbuotojų artėja prie 200. Viena persirgusių medikių dalinasi savo ligos istorija. Kaip informuoja ligoninė, keletui jų net prireikė stacionarinio gydymo.

Situacija dėl koronaviruso Lietuvoje negerėja. Šalyje fiksuojami tūkstančiai naujų atvejų, mirčių rekordai, o valdžia imasi griežtesnių karantino ribojimų. Jie įsigaliojo dar pirmadienį ir turėtų galioti iki pat gruodžio 31-osios dienos. Antradienio duomenimis per parą šalyje nustatytas rekordinis mirčių kiekis – virusas pasiglemžė net 36 gyvybes. Užfiksuoti 1366 atvejai. Įdomus kitas aspektas – Lietuva pirmą kartą pagal susirgimų skaičių 100 tūkst. gyventojų perkopė 1 tūkst. ribą.