Kaip informuoja ligoninė, keletui jų net prireikė stacionarinio gydymo. Įstaigos vadovas pabrėžia, kad kiekvienas sugrįžęs darbuotojas – rankos, kurios šiuo metu gyvybiškai reikalingos ligoninei.
Gydytoja pulmonologė Daina Sušinskienė, dirbanti Hipodromo g. Terapijos klinikos Vidaus ligų skyriaus Pulmonologijos poskyryje, yra viena tų, kurie įveikė COVID-19 ir grįžo į darbą.
„Dabar jaučiuosi daug ramesnė. Drąsiai einu pas COVID-19 sergančius pacientus, žinau, ko konkrečiai klausti, į kokius simptomus labiau atkreipti dėmesį. Įgijau drąsos, pasitikėjimo. Ir, sakyčiau, profesinių žinių“, – apie ligos pamokas kalba D. Sušinskienė, dirbanti skyriuje, kuriame šiuo metu, be kitų, guli ir septyni COVID-19 pacientai.
„Eini kaip į minų lauką“
Kur užsikrėtė COVID-19 infekcija, gydytoja Daina tiksliai nežino, bet didžiausia tikimybė, kad darbo metu, teikiant pagalbą pacientams, sergantiems sunkia pneumonija su aukštais uždegiminiais rodikliais, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ir kt.
Net ir esant neigiamam COVID-19 tyrimo rezultatui, pas tokius pacientus einama su atitinkamomis asmens apsaugos priemonėmis.
„Ir vis dėlto, – sako gydytoja Daina, – būdavo, kaskart eini kaip į minų lauką“, – gydytojos istorija dalinamasi ligoninės Facebook paskyroje.
Ko gero, lemtingas kartas buvo gydant pacientę, kurios tyrimas iš pradžių parodė neigiamą COVID-19 rezultatą, o po kelių dienų – jau teigiamą.
Kai gydytoją pradėjo krėsti šaltis, ėmė kilti temperatūra, mausti galvą, rankų raumenis, akių obuolius, prasidėjo sausas kosulys, ji jau įtarė, kas nutiko. Paskambino į ligoninę, pranešė, kad neateis. Pridavė mėginį COVID-19 testui. Netrukus sužinojo, kad yra „Covid-19 teigiama”.
„Psichologinis šokas visgi buvo, – neslepia Daina. – Susisiekiau su šeimos gydytoja, ji išrašė nedarbingumo pažymą, aptarėme galimas komplikacijas: plaučių uždegimo, kvėpavimo funkcijos nepakankamumo išsivystymo galimybę.“
Žinojo galimas komplikacijas
Gydytoja D. Sušinskienė žinojo, kad dėl dehidratacijos, netekus kalio, magnio, fosforo atsargų, gali darytis silpna, sutrikti širdies ritmas. Kad dėl sutirštėjusio kraujo gali grėsti trombozė ar embolija, kad sergančiuosius COVID-19 neretai ištinka hipoksija (būklė, kai organams ir audiniams stinga deguonies.)
„Nepriklausau rizikos grupei, kuriai priskiriami turintieji antsvorio, vyresni nei 65 metų, sergantys diabetu ir hipertenzija, tačiau kartu su COVID-19 testu pasidariau ir bendrą kraujo tyrimą, jis parodė žemą hemoglobino kiekį“, – pasakoja gydytoja Daina. Trečią sirgimo dieną LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje jai buvo sulašintas geležies preparatas, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija.
Be šios trumpos išvykos, visas ligos dienas D. Sušinskienė izoliavosi namuose kartu su dvyliktoke dukra. 10 dienų gydytojai laikėsi apie 38 laipsnių temperatūra, ji gėrė labai daug skysčių, dažniausiai imbiero, citrinų ir medaus arbatą. Apetitas buvo dingęs, tad bene pagrindiniu maistu tapo karštas sultinys. Penktą dieną nuo ligos pradžios išnyko uoslė („Net stipriausių prieskonių nebeužuodžiau“).
Naktį savijauta pablogėdavo, skeldavo galvą, mausdavo visą kūną, užeidavo sauso kosulio priepuoliai, tada Daina gerdavo karštą pieną su medumi, vartojo islandinių kerpenų pastiles. Išsibalansavo miego ritmas. Kad lengviau užmigtų, ji vartodavo homeopatinį preparatą.
Visą laiką nuotoliniu būdu gydytoja Daina bendravo su kolegomis iš LSMU Kauno ligoninės Terapijos klinikos, sulaukė naudingų patarimų, rekomendacijų, palaikymo žodžių. Po savaitės, vis nekrintant temperatūrai, nakčiai ji ėmė gerti po paracetamolio tabletę ir pradėjo vartoti antibiotikus, nes kilo įtarimas, kad prasidėjo antrinė infekcija.
Po ranka visą laiką turėjo pulsoksimetrą pamatuoti deguonies įsotinimą arteriniame kraujyje. Kai po dešimties dienų praėjo karščiavimas, gydytoją aplankė didžiulis palengvėjimas. „Supratau: persirgau, neišsivystė komplikacijos, kurios, sergant COVID-19, labiausiai baugina“, – kalba Daina. Dar penkias dienas praleidusi namuose, 16-tą dieną ji sugrįžo į darbą.
Ką patartų kitiems?
Ką ji galėtų patarti tiems, kurie sulaukė teigiamo COVID-19 testo rezultato? „Svarbiausia – nesupanikuoti, – sako gydytoja D.Sušinskienė. – Kai žmonės labai išsigąsta, susilpnėja imuninė sistema, kiekvienas imunologas pasakys, kaip stresas mus veikia. Reikia įsiklausyti ir į gydytojo rekomendacijas, ir į savo organizmą, kuris praneša apie suprastėjusią būklę, kai jau reikia kreiptis pagalbos.“
„O kolegoms gydytojams, kurie šiuo metu dirba ir pavojingomis, ir labai įtemptomis sąlygomis, linkiu saugoti save, – kalba COVID-19 įveikusi gydytoja Daina. – Taip, daug budėjimų, didžiuliai krūviai, sunkūs pacientai, bet tuos pacientus kažkam reikia gydyti. Dėl jų ir dėl savęs – saugokimės ir saugokime tą, kuris dirba šalia.“
