Sveikata

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko. Dėl to gyventojai priversti dar kartą lankytis pas gydytojus, prašyti ieškoti alternatyvių vaistų ir rašyti naujus receptus.

Lietuvoje registruoti du efektyvūs organų donorai, recipientams persodinti jų plaučiai, inkstai, pirmadienį informavo Nacionalinis transplantacijos biuras. Pasak biuro, sutikus donorų artimiesiems, nustatyta, kad transplantacijai tinkami pirmojo donoro inkstai, kepenys, širdis ir plaučiai, antrojo – abu inkstai.

COVID-19 pandemijos metu suvešėjęs melagingos informacijos srautas, plintantis internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, sukėlė nerimą skirtingoms visuomenės grupėms. Specialistai vardija, kokios konspiracinės teorijos šiuo metu yra skleidžiamos dažniausiai, taip pat pataria, kaip atpažinti melagingą informaciją.  Nors sukurti skiepai nuo koronavirusinės infekcijos suvaldė pandemiją, dezinformacija, susijusi su sveikatos temomis, yra vis dar yra ganėtinai išplitusi.

Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje padaugėjo agresyvių marginalių asmenų, nuo kurių jau reikia saugoti medikus, teigia sveikatos apsaugos viceministrė. Anot jos, atėjo laikas pasirūpinti medikų teisėmis. „Kažkada pacientų teisės buvo labai ant bangos, buvo labai stiprus dalykas. Praėjo pusantros generacijos, 25 metai, pacientų teisėms buvo skirtas didelis dėmesys (...) ir dabar pasirodė, kad medikus reikia ginti nuo pacientų.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie SAM pasidalino neeiline žinia – Italijoje pirmą kartą pasaulyje organų donoru tapo daugiau 100 metų sulaukęs žmogus. „Italijos transplantacijos biuras praneša, kad lapkričio pradžioje Florencijoje iš 100 metų sulaukusios donorės pirmą kartą transplantacijai paimtas donorinis organas – kepenys – ir sėkmingai transplantuotos jų laukusiam recipientui.

Vaistų gamintojų asociacija atkreipia dėmesį, kad prie priėmimo stadijos priartėjęs Farmacijos įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų, o priešingai – kuria naujas. Gamintojai perspėja, kad numatytas naujas reguliavimas turės neigiamą poveikį konkurencijai rinkoje, o tai atsilieps tiek pacientams, tiek gydytojams.

Tablečių sutrynimas prieš jas vartojant, negaliojančių vaistų vartojimas vien dėl nepakitusios išvaizdos ar piknaudžiavimas antibiotikais. „Eurovaistinės“ farmacininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad neteisingas vaistų naudojimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos – nuo alerginių reakcijų, poveikio nepajautimo iki atsparumo antibiotikams, kai šių labiausiai reikia. Pasitikrinkite savo žinias, ar nedarote kurios nors iš 7 dažniausiai pasitaikančių savigydos klaidų.

Praėjusią parą nustatyti 25 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 24, antrą kartą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 106 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 115,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 16,4 procento.

Pirmadienį Seime rengiama konferencija, kurioje bus aptartos greitosios medicinos pagalbos (GMP) aktualijos. Joje dalyvaus Latvijos greitosios medicinos pagalbos direktorė Lienė Cipulė ir pavaduotoja medicinai Mara Dirins, Seimo nariai, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, Medikų profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Krupavičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Turbūt ne vienam teko susidurti su situacija, kai skubiosios pagalbos prireikia tuo metu, kai šeimos gydytojas ar kitas ligą prižiūrintis specialistas nedirba. Ligonių kasos pažymi, kad tokiais atvejais priėmimo skyrius ne visada yra pirmoji stotelė, kur žmogui reikėtų kreiptis. Pastaruoju metu Klaipėdoje nutiko net du tragiški atvejai, kai sunegalavę asmenys kreipėsi pagalbos į ligoninę, bet aplankę ne vieną įstaigą galimai nesulaukę tinkamos pagalbos netrukus mirė namuose.

Premjerė Ingridai Šimonytei neseniai pareiškus, kad į COVID-19 infekciją jau galima žiūrėti kaip į gripą, kai kurie specialistai iškėlė abejonę, ar toks požiūris tikrai teisingas. Pažymima, kad nuo viruso vis dar miršta per daug žmonių, o ir infekcijos sukeltos pasekmės sveikatai – naujų iššūkių keliantis dalykas.

Lietuvoje rūkorių nemažėja, o dažnas traukia bent kelių rūšių rūkalus. Tokią tendenciją užfiksavo tyrimą atlikę Kauno mokslininkai. Esą naujoviški gaminiai – elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako produktai – įprastų cigarečių nepakeičia, žmonės rūko viską pakaitomis. Prie biurų pastato būrys žmonių ir dūmų kamuoliai – pertraukėlė parūkymui. Kas traukia įprastą cigaretę, o kas elektroninę ar kaitinamąjį tabaką.

140 tūkstančių Lietuvos gyventojų serga cukriniu diabetu ir šis skaičius, pasak medikų, didėja ir didės. Pasak gydytojų, jei situacija nesikeis – 2030-aisias cukralige sirgs maždaug kas dešimtas tautietis. Žmonės šią ligą, anot ekspertų, nuvertina – per vėlai kreipiasi į medikus, o to pasekmės itin skaudžios – sergant cukralige, sutrinka kraujotaka ir tada belieka tik kojų ar jų pirštų amputacija.

Nutukimo ir antsvorio problema – šio amžiaus rykštė. Dėl to žmonės kenčia ne tik emociškai, bet ir didina mirtinų ligų riziką. Vienas svarbių tą sąlygojančių veiksnių yra mityba, tačiau neretas sunkiai gali prisiminti, ką lėkdamas kiaurą dieną valgė ar užkandžiavo. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimu, nutukimas – tai perteklinis ir nenormalus riebalų susikaupimas organizme, kuris kelia pavojų žmogaus sveikatai.

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas.

Šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei koronavirusu. Ir sergančiųjų, kaip aiškina specialistai, šiemet bus gerokai daugiau nei pernai, mat po karantino žmonės vis rečiau dėvi kaukes, rečiau plauna rankas ir dažniau eina į didesnio susibūrimo vietas. Tam, kad persirgtume lengviau, medikai ragina skiepytis. 87-erių senjorė Zofija į Šeškinės polikliniką užsuko pasiskiepiti. „Sūnus užrašė ir atvažiavom“, – sako vilnietė Zofija Tamašauskienė.

Gyvybė ir sveikata – vertingiausios dovanos, kurias galima padovanoti kitam. Praėjusią savaitę LSMU ligoninėje Kauno klinikose mama sūnui padovanojo inkstą ir taip suteikė jam galimybę pasveikti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Inkstų transplantacijos sektoriaus vadovė prof. Rūta Vaičiūnienė Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM pasakojo, kad inksto transplantacija iš gyvo donoro pavyko sėkmingai. „Operacija praėjo sėkmingai.

Siekdama patobulinti bendradarbiavimą tarp pagalbos tarnybų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį pranešė burianti tam skirtą darbo grupę. Šiuos bendradarbiavimo algoritmus planuojama išbandyti per pratybas ir tobulinti bendrų mokymų metu.

Vakar Radviliškio ligoninėje pirmą kartą buvo atlikta peties sąnario endoprotezavimo operacija. Nors tokio pobūdžio operacijos Lietuvoje atliekamos rečiau nei klubo ar kelio sąnarių endoprotezavimai, tačiau jų poreikis auga. Žinia apie tai socialiniame tinkle pasidalinusi įstaiga paaiškino, kad peties sąnario keitimo operacija buvo atlikta jaunam pacientui. „Asmuo sirgo reumatine liga, dėl kurios išsivystė peties sąnario kremzlės pažeidimas.

Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti išskirtinį žmogaus organą – širdį, nelengvas, tačiau įdomus darbas. Prof. Jelena Čelutkienė, gavusi pasiūlymą vadovauti šiam centrui, nusprendė išbandyti savo jėgas administraciniame darbe.

Situacija darosi neeilinė – tėvai skundžiasi nerandantys susirgus vaikams būtinų vaistų, daugiausia – antibiotikų. Gydytojai patvirtina, kad tenka suktis, kaip išmano. Savo ruožtu pačios vaistinės, nors ir neslepia, kad bėdos dėl vaistų tiekimo jau darosi tendencingos, teigia, kad visada gali pasiūlyti alternatyvą ieškomiems vaistams. Vilnietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Pirmasis sniegas kasmet iškrenta netikėtai. Dar ne visi būname pasiruošę tinkamą avalynę ar rūbus, o ką kalbėti apie pirštines. Ypač prasidedant savaitgaliui vaikai gali skubėti laukan pažaisti su sniegu, o suaugusieji rytus pasitikti plikomis rankomis nukasant sniegą nuo automobilių. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė dalinasi paprastais patarimais, kaip greičiau sušildyti savo rankas ir kojas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlys Vyriausybei Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos centrinę būstinę steigti Kaune. „Džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime lyderių, kuriems ramu patikėti tokios gyvybiškai svarbios struktūros kaip GMP tarnyba valdymą nacionaliniu mastu“, – penktadienį SAM paskelbtame pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Prieš 14 metų Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Aurelija kreipėsi į gydytojus dėl aukšto kraujo spaudimo, nuolatinio nuovargio ir galvos skausmų. Paaiškėjo, kad jai – inkstų nepakankamumas. Net ir išgirdusi sunkią diagnozę moteris neprarado optimizmo ir kiekvieną dieną tikėjo, kad sulauks sau skirto donorinio organo. Nuojauta Aurelijos neapgavo – donorinio inksto moteris sulaukė ir tą dieną vadina savo antruoju gimtadieniu. „Man transplantacija buvo atlikta 2016 metų lapkričio 24 dieną.

Siekiant didinti medikų algas didinamos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, penktadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).   Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybai, kyla nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos.

Pirminė odontologinė priežiūra vaikams yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Į ją įeina tiek gydymas, tiek ypač reikalingos, nors neretai pamirštamos profilaktikos priemonės, padedančios išvengti ėduonies ir kitų dantų bei burnos ertmės ligų. Svarbiausia, kad mažieji pacientai kreiptųsi į polikliniką, kurioje yra prisirašę.

Per praėjusią parą nustatyti 205 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 152, antrą – 49, trečią – trys, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydoma 116 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 121,5 atvejo.

Pritrūkus dviejų balsų Seimas ketvirtadienį nepatvirtino subalansuoto 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų. Kitas balsavimas vyks antradienį.  Už balsavo 68 Seimo nariai iš 69 užsiregistravusiųjų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis iš užsiregistravusiųjų nebalsavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymų pokyčius, kuriais gerinamos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo sąlygos. Pakeitimai reikšmingai prisidės prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimo ir didesnio pasirinkimo praktikai. Taip pat sudaromos sąlygos jaunųjų specialistų pritraukimui į regionus. Ministerijos inicijuotiems pokyčiams pritarė Seimas, jie įsigalios 2023 m. sausio 1 d., rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Daugelis pacientų apie trombus sužino tik tada, kai atsiduria medikų rankose. Kraujagyslėse susidarančios aterosklerotinės plokštelės, kurios siaurina jų spindį, yra didelė grėsmė.  Atitrūkusios nuo vidinės sienelės jos gali nukeliauti su krauju ir užkimšti širdies vaikinikinę kraujagyslę, sukeldamos infarktą, o patekusios į smegenis – insultą. Gydytoja pasakoja, kaip ir kokios augalinės medžiagos gali padėti išvengti kraujotakos sutrikimų.

Vilniuje po nelaimės mirus greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojui, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada peržiūrėti medikų darbo tvarką. „Šis įvykis parodė, kad būtina didinti medikų, o ypač greitosios pagalbos, saugumą – dėl to bus imtasi veiksmų, peržiūrint darbo tvarką“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė ministras. Jis taip pat dėl mirusio vyrusio išreiškė užuojautą artimiesiems ir medikų bendruomenei. „Tragiškas įvykis.

Po sunkios kovos už gyvybę Vilniuje ligoninėje mirė 36-erių greitosios pagalbos darbuotojas. Vyras užlipęs ant traukinio vagono bandė gelbėti paauglį, bet ir pats patyrė elektros iškrovą, užsidegė jo drabužiai ir be sąmonės nukrito nuo traukinio. Jauno vyro gyvybės nepavyko išgelbėti, jis mirė ligoninėje. Jo kolegos buvo sukrėsti tragedijos ir apie šį jauną vyrą atsiliepia tik pačiais geriausiais žodžiais, vadina didvyriu. Po šios tragedijos medikams teikiama psichologinė pagalba.

Visoje Lietuvoje jau seniai garsiai kalbama apie tai, kad gydymo įstaigose trūksta slaugytojų. Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi darbo skelbimais, skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje trūksta kiek mažiau, apie 100 slaugytojų. Tačiau Kėdainiai – išimtis ir gali pasidžiaugti, kad čia situacija visai kitokia. Slaugytojų, bent jau Kėdainių ligoninėje, yra net per daug, o jų darbo vietos yra naikinamos.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmė plisti melaginga informacija apie estetinį dantų plombavimą. Vienai nuomonės formuotojai pasisakius apie galimybę atlikti šią procedūrą ir be dantų tiesinimo, netruko atsirasti ir kitų, savo paskyrose komunikuojančių apie tokį variantą. Tiesa, nedaug kam žinoma, kad toks gydymo būdas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen inicijuoja pataisas, kad už viešąsias paslaugas teikiančio asmens – medikų, socialinių darbuotojų – garbė sir orumo pažeminimą, įžeidimą grėstų bauda. Seimo vadovė teigia, kad tokios Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos suteiktų galimybę tramdyti prieš medikus agresiją demonstruojančius asmenis.

Per praėjusią parą nustatyti 262 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 191, antrą – 69, trečią – du žmonės. Ligoninėse gydoma 115 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išaugo ir siekia 136,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat pakilo ir šiuo metu siekia 16,6 procento.

Angliukų ar vaistų nuo galvos skausmo turbūt galima rasti kone kiekvienoje namų vaistinėlėje. Visgi, sutrikusi skrandžio veikla ar įsiskaudusi galva yra nedidelė dalis atvejų, kam turėtume būti pasirengę reaguoti greitai. Todėl farmacininkė Jovita Aleknienė dalinasi 5 patarimais, ką vertėtų prisiminti atsinaujinant savo namų vaistinėlę.

Šaltuoju metų laiku, trūkstant natūralių saulės spindulių, soliariumai tampa vis populiaresni tarp įdegį mėgstančių žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad prieš lepinantis dirbtiniais saulės spinduliais, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl odos tipo, vartojamų vaistų, galimos organizmo reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę, ir pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį, renkantis soliariumą.

Kinijos valdžios institucijos trečiadienį uždarė vieną didžiausių Pekino universitetų dėl vieno nustatyto COVID-19 atvejo. Nepaisant didėjančio visuomenės nepasitenkinimo, šalis ir toliau laikosi nulinės COVID-19 tolerancijos strategijos bei bando staigiai naikinti atsirandančius ligos židinius.

Psichologai sako, kad negalia nereiškia gyvenimo pabaigos – tik pokytį, o pokyčių nereikia bijoti. Su gyvenimo pokyčiais susidūrė ir Žilvinas, kuris būdamas 40-ties sulaukė išsėtinės sklerozės diagnozės. Vyras pasakoja apie juodžiausią savo gyvenimo etapą, iš kurio ištraukė darbas ir mokslai.  Prieš diagnozę ir atsisėdimą į neįgaliojo vežimėlį Žilvinas Mišeikis sėkmingai užsiėmė advokato praktika, tačiau dėl ligos šio darbo vyrui teko atsisakyti.

Nemažai aistrų sukėlę nuo sausio 1 d. planuojami pokyčiai dėl vaistų kompensavimo tvarkos artėja finišo tiesiosios link. Tiesa, vis tik dar pavasarį užgimusi 100 proc. kompensuoti vaistus jau nuo 65 m., panašu, realybe iškart nevirs. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį po svarstymo pritarė Farmacijos iš Sveikatos draudimo įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti kompensuojamųjų vaistų kainodaros pokyčius.

Penktadalis Lietuvos gyventojų elektronines cigaretes pradėjo naudoti siekdami mesti rūkyti įprastas arba norėdami sumažinti jų skaičių, rodo trečiadienį pristatytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas apie tabako gaminių vartojimo įpročius. Vasario–balandžio mėnesiais atliktos apklausos metu atsitiktinai apklausti Lietuvos gyventojai, kurie per pastaruosius metus yra mažiausiai vieną kartą rūkę elektronines cigaretes ar garinę kaitinamuosius tabako gaminius.

Per praėjusią parą nustatyta 261 naujas COVID-19 atvejis, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 187, antrą – 71, trečią – trys žmonės. Ligoninėse gydomi 109 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų penki – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išaugo ir siekia 128,2 atvejo.

Vilniuje – kraupus išpuolis prieš greitosios pagalbos vairuotoją. Gelbėti degalinėje gulintį ir nejudėjusį pilietį padėjęs vairuotojas sulaukė žiauraus pastarojo smurto. Nuo smūgių greitosios vairuotojui lūžo skruostikaulis, praskeltas antakis ir galva, įtariamas šonkaulio lūžis. Pabėgusio įtariamojo ieško policija, aiškėja ir rimta medikų saugumo problema.

Vieno agresyviausių virškinimo sistemos navikų – kasos vėžio – moksliniai tyrimai daugelyje pasaulio šalių tampa prioritetiniais. Liga dažniausiai nustatoma per vėlai, priemonių, kurios veiksmingai pagerintų išgyvenamumą, iki šiol nėra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ieško naujų, personalizuotų, per specifinius molekulinius mechanizmus veikiančių kasos vėžio gydymo būdų.

Antradienį,  apie 6 val. ryto, gavus Nacionalinio transplantacijos biuro prašymą dėl skubaus donoro organo pergabenimo, buvo aktyvuotas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, rašoma pranešime. Iš 2-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto Kaune pakilęs sraigtasparnis su medikų komanda nuskrido į Rygą, kur paėmę donoro organą jį pergabeno į Lietuvą. Po 14 val.

Svarstant įstatymo pakeitimus dėl daugiau galių suteikimo institucijoms pažaboti nuotolinę prekybą el.cigarečių produktais, Seime neapsieita be apsižodžiavimo. Po parlamentarės Morganos Danielės pasisakymo apie prastą tabako kontrolės situaciją šalyje Aurelijus Veryga ragino jos neklaidinti kolegų ir gyventojų, mat ši akivaizdžiai reklamuojanti naujosios kartos rūkymo įrenginius.