Sveikata

Įprastai rudenį padaugėja besiskundžiančių suprastėjusia sveikata ir kamuojamų įvairiausių negalavimų – nuo peršalimo iki sinusito. Vaistininkė Greta Šimkė akcentuoja to priežastis ir išskiria būdus, kurie leidžia tinkamai pasirūpinti imuniteto stiprinimu.  „Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau ventiliuojamose patalpose – jose susidaro puikios sąlygos oro lašeliniu būdu plisti virusams ir bakterijoms.

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje užregistruota 550 naujų tuberkuliozės atvejų arba 19,67 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Kauno apskrityje nustatyta 92 atvejai arba 16,27 atvejo 100 tūkst. gyventojų, iš jų NVSC duomenimis, didžioji dalis buvo atviros plaučių tuberkuliozės atvejai, kurių daugiausiai buvo nustatyta Kauno mieste ir Jonavos rajone.   Tuberkuliozė yra išgydoma bakterinė liga, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis mikroorganizmai.

Organų donorystė – kilnus poelgis, galintis išgelbėti kito žmogaus gyvybę, tačiau svarbu nepamiršti, kad kol recipiento šeima džiaugiasi, kad jų artimasis gavo antrą galimybę gyventi – donoro šeima patiria skausmą ir liūdi dėl mirusio giminaičio. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad  praėjusią savaitę Šiauliuose registruotas efektyvus organų donoras.

Praėjusią parą nustatyti 529 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 404, antrą – 117, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse gydoma 113 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 153,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 19,9 procento.

Gyventojams vis dažniau ir ilgiau laukiant eilėse pas gydytojus, kurios kartais jau pasiekia ir absurdo lygį, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina gydymo įstaigas. Esą daugelis jų viešai neatskleidžia visų galimų apsilankymų laikų ir taip neleidžia žmonėms jų išnaudoti. Ministras Dulkys žada naujovę – švieslentes, kuriose laisvų vizitų laikai privalės matytis.

Europoje dėl karščių 2022 metais jau mirė mažiausiai 15 tūkst. žmonių, o tarp labiausiai nukentėjusių šalių yra Ispanija ir Vokietija, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šių metų vasara Europoje buvo karščiausias trijų mėnesių laikotarpis nuo tada, kai buvo pradėta registruoti šiuos duomenis. Dėl neįprastai aukštos temperatūros žemyną ištiko didžiausia nuo viduramžių laikų sausra.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis, bet išaugo sergančiųjų gripų skaičius, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, spalio 31 – lapkričio 6 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 500,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 722,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pasikeitus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo tvarkai, keitėsi ligonių patekimo į tokias ligonines tvarka. Įsigaliojo naujas įstatymo aprašas – gerokai sutrumpintas sąrašas ligų, dėl kurių galima gauti stacionarinę slaugą. Panevėžio rajone yra dvi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės – Naujamiestyje ir Ramygaloje.

Ant lūpų iškilusios vandeningos pūslelės – ne pats maloniausias, tačiau daugeliui puikiai pažįstamas jausmas. Vaistininkai pastebi, kad pūslelinė tampa itin aktualia problema apniukus orams ir prasidėjus šildymo sezonui. Tačiau gera žinia ta, kad reaguojant tinkamai, šį virusą galima suvaldyti. Vaistininkė Guoda Čeponytė atskleidžia, kas sukelia pūslelinę ir pataria, kaip nuo jos apsisaugoti.

Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Statistika rodo, kad sergamumas ja nuolat auga, o diagnozę išgirsta vis daugiau vyrų visame pasaulyje. Užkirsti kelią šiai ligai galima profilaktiškai tikrinantis sveikatą. Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Renatos Misevičienės, jei kas kelis metus vyrai bent kartą pravertų šeimos gydytojo kabineto duris ir atliktų reikalingus tyrimus, prostatos vėžys būtų pažabotas.

2022–2023 m. gripo sezonui skirta gripo vakcina sėkmingai išdalinta visoms Lietuvos gydymo įstaigoms. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius žmones nedelsti nemokamai pasiskiepyti bei taip apsaugoti save ir artimuosius. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo pakilimo piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais.

Praėjusią parą nustatyti 26 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 25, antrą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 99 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 164,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 21,4 procento.

Nemigos simptomai vargina beveik 30 proc. vakarų visuomenės gyventojų, kai kur dažnis siekia ir 50–60 proc. Šeimos gydytoja Julija Skirmantė sako, jog susiduriant su įvairiais miego sutrikimais, gali suprastėti ne tik organizmo veikla, fizinis pajėgumas, bet ir emocinė būsena. Medikė įvardija savipagalbos priemones ir atskleidžia kaip vystyti tinkamą miego higieną. „Nemiga – miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumu užmigti vakare, netikėtais nubudimais naktį ar ypač ankstyvą rytą.

Apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo tinkamos medikų pagalbos nesulaukusio ir mirusio vyro dukrai priteista daugiau kaip 35 tūkst. eurų. Teismai konstatavo, kad negali būti pateisinama situacija, kuomet asmuo patenka į ligoninės priėmimo skyrių ir jam nėra suteikiama skubi medicininė pagalba.

Prieš daugiau nei 10 metų pacientę Iloną pradėjo varginti neįprasti pojūčiai ir silpnumas raumenyse. „Dirbau ligoninėje, ten gaminau maistą, aptarnaudavau valgyklos klientus. Kartą pastebėjau, kad dešine ranka paėmus šaukštą ar bet kurį įrankį į rankas, man tampa sunku padėti jį atgal į vietą. Ranka, atrodo, sustingsta, bandant ištiesti, raumenys neatsipalaiduoja“, – pirmuosius simptomus vardija moteris. Vėliau raumenų silpnumą ji pajautė ir kairėje kojoje. „Tapo sunku vaikščioti, šlubavau.

Nors išgirdus apie krūtų susirgimus pirmiausia galvojama apie blogiausią variantą, gydytojai pažymi, kad krūtų ligos yra labai įvairios. Vis tik kai kuriais atvejais ir kiekviena diena tampa aukso vertės siekiant kuo greičiau padėti pacientui. Gydytojai pažymi, kad kai kada krūtų vėžys itin agresyvus arba netikėtai užklumpa ir labai jauname amžiuje. Be to, nuo šių ligų neapsaugoti ir vyrai.

Nors tik nuo rugpjūčio pradžios vaikų chirurgas Benediktas Jonuška pradėjo dirbti Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre vaikų chirurgu, pacientai ir jų tėveliai bei kolegos jauną gydytoją žino jau nuo seniau. Nuo vasario mėnesio Benediktas Jonuška šiame centre atliko rezidentūrą ir gydė jau daug pacientų.

Netikėtai išgirsta nepagydomos ligos diagnozė – stiprus smūgis tiek pačiam susirgusiajam, tiek jo šeimai. Vis dėl to žinia apie ketvirtos stadijos vėžį žymaus Kauno psichiatro Leono Kačinsko iš vėžių neišmušė. Nors girdėjo prognozes, kad gyventi liko mėnuo ar keli, optimizmo nestokojantis vyras jau ketvirtus metus kartoja, kad yra sveikas.

Per praėjusią parą nustatyti 362 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 287, antrą – 69, trečią – šeši žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 164,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 21,1 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.

Medikai rekomenduoja per parą išgerti maždaug du litrus arba 8 stiklines vandens. Tačiau panašu, kad tokių rekomendacijų lietuviams nėra lengva laikytis. Gyventojų apklausa parodė, kad 33 procentai respondentų per dieną išgeria keturias ir daugiau stiklinių vandens. Mažiausiai vandens išgeria vyrai ir vyresnio amžiaus apklaustieji. Gydytoja tikina, kad tokios tendencijos verčia sunerimti.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojų komanda didėja. Nuo lapkričio čia dirbti pradėjo kardiologas Ali Aldujeli. Šia žinia įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Jo šaknys Libane, tačiau pats Ali gimė ir augo Airijoje, kur ir baigė medicinos studijas, pagal Erasmus atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, baigė internatūrą, čia pasirinko ir rezidentūros studijas“, – skelbia ligoninė.

Valstybės kompensuojamais gimdos kaklelio vėžio tyrimais šalyje pasinaudoja tik pusė moterų, o tai lemia ne tik uždelstą gydymą, bet ir ligos aptikimą jau gerokai pažengusiose stadijose. Dėl to gimdos kaklelio vėžys kasmet pasiglemžia virš 100 moterų gyvybių. Gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų vėžių  Lietuvoje – per metus šią diagnozę išgirsta per 400, o rizikos grupėje susirgti yra 1,28 mln. moterų.

Vos tenka įvesti ar atšaukti vasaros laiką, pasipila diskusijos dėl tiek dėl laiko sukiojimo poveikio sveikatai, tiek apskritai šio dalyko reikalingumo. Nors pasigirsta nemažai įspėjimų, kaip tai žaloja sveikatą, poveikį jai dramatizuoti linkę ne visi gydytojai. Kalbėdamas apie biologinį šio klausimo aspektą gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas tvirtino, kad nuogąstavimai ir susirūpinimas čia yra kiek perdėti.

Rasai psoriazė – dar kitaip vadinama žvynelinė – pasireiškė keturiasdešimties. Pirmieji simptomai, kurie atkreipė moters dėmesį, buvo galvos odos tempimas ir atsiradusios baltos pleiskanos. Po išbandytų kosmetikos priemonių ir nepaliaujamo diskomforto, Rasa visgi kreipėsi į gydytojus specialistus pagalbos ir jau pirmosios konsultacijos metu išgirdo netikėtą diagnozę – psoriazė. „Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog galvos odos išsausėjimas.

Rūpintis savo sveikata yra kiekvieno žmogaus pareiga. Deja, ne visuomet esame sau tiek atidūs, kiek reikėtų. Kaunietė Giedrė (pavardė autoriui žinoma), prieš dešimt metų vis atidėliojo krūtų patikrą. Laukė prevencinei programai tinkamo amžiaus. Jei nebūtų patekusi į avariją ir pasitikrinusi anksčiau, su ja šiandien, ko gero, nebesikalbėtume. Užčiuopė pati Visa istorija prasidėjo prieš 10 metų, kai Giedrei tebuvo vos 38-eri.

Sėdimą darbą šiandien dirba vis daugiau žmonių. Dažnas net ir pietų pertrauką praleidžia sėdėdamas, o atsistoja tik prisiminęs, kad visą dieną nebuvo išėjęs pakvėpuoti grynu oru. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė pažymi, kad ilgas kasdienis sėdėjimas gali pakenkti daugeliui žmogaus kūno organų ir sistemų, tad dirbančius tokio pobūdžio darbą ragina ieškoti kuo daugiau progų pajudėti.

Per praėjusią parą nustatyta 630 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 493, antrą – 127, trečią – dešimt žmonių. Ligoninėse gydomi 109 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 168 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 22,1 procento.

Milžiniškos eilės pas gydytojus toliau kaip reikiant erzina gyventojus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ruošiasi iš esmės pažiūrėti į šią problema – pirmieji pokyčiai laukia jau lapkričio mėnesį.  Seimo narė Orinta Leiputė Vyriausybės valandos metu atkreipė dėmesį į jau ilgą laiką besitęsiančią problemą – didžiules eiles patekti pas gydytojus specialistus ir klausė, ko ministras ketina imtis.

Lietuvoje – daugiau nei milijonas pirminių, 100 tūkst. antrinių ir tūkstantis tretinių užsikrėtimų COVID-19. Šių statistinių rodiklių reikšmės išaugo dėl vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje fiksuoto sergamumo didėjimo. Tai reiškia, kad šiuo metu šalyje yra ne tik daugiau gyventojų, įgijusių imunitetą naujausioms koronavirusinės infekcijos atmainoms, bet ir tų, kurie susiduria su sunkumais atsistatant po ligos.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ ketvirtadienį pranešė, kad išbandys kombinuotą vakciną nuo koronaviruso ir gripo. Bendrovės pareiškime nurodė, kad naudojantis iRNR technologija sukurtą kombinuotą viendozę vakciną ketinama išbandyti per tyrimą Jungtinėse Valstijose, kuriame dalyvaus 180 savanorių. Ankstyvosios stadijos tyrimu siekiama įvertinti kombinuotos vakcinos saugumą, toleravimą ir gebėjimą sukelti imuninį atsaką.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Donorystė tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra galima dviem atvejais: po smegenų mirties ir sustojus širdies veiklai bei nutrūkus kraujotakai. Anot Nacionalinio transplantacijos biuro, Lietuvoje neplakančios širdies donorystė įteisinta 2015 metų pabaigoje ir imta taikyti 2016 metais.

Šalies ligoninės aktyviai ir sėkmingai ieško priemonių, kaip sumažinti sunaudojamus energijos kiekius, ir taip apkarpant sąskaitas už paslaugas. Kai kurios ligoninės, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jau gali pasigirti įspūdingais rezultatais – sąskaitos už elektros energiją sumažėjo ir 50 tūkst. eurų. Tokie rezultatai pasiekiami, netaupant medikų ir pacientų sąskaita, praneša ministerija.

Laiko sukiojimas ne vieną kelioms savaitėms ar ilgesniam laikui išmuša iš vėžių. Kad tai nėra į naudą, pažymi ir medikai. Profesoriaus Juliaus Kalibato teigimu, dienos šviesą tausojantis laikas – klaida, kurios politikai neskuba taisyti. „Tikriausiai, nerasite nei vieno šeimos gydytojo, kuris patvirtintų, jog du kartus metuose vykdomi laiko kaitaliojimai, siekiant įvesti taip vadinamą dienos šviesą tausojantį laiką, teigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikams ruduo ypatingas atliktų naujų procedūrų gausa. Rugsėjį čia atliktos net trys unikalios aortos vožtuvo sistemos (TAVI) implantacijos. Iš jų dvi procedūros atliktos pirmą kartą Lietuvoje, o viena – pirmą kartą Kauno klinikose. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof.

Į užsikrėtimus koronavirusu jau galima žiūrėti kaip į gripą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Iš esmės į jį jau reikia pradėti reaguoti kaip į gripą. Saugotis reikia, skiepytis reikia, bet žinoma tai yra tie sprendimai, kuriuos žmonėms reiks priimti daugiau mažiau patiems“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, Vyriausybė yra pateikusi aiškius algoritmus kam ir kada siūloma skiepytis.

Nors sergamumas tuberkulioze šalyje nuosekliai mažėja, medikai pažymi, kad tai šiandien išlieka aktualia sveikatos bėda. Itin liūdina tai, kad Lietuva pirmauja pagal gydymui atsparios tuberkuliozės mastą Europoje. Tokiais atvejais gydymas gali trukti ne vienus metus, o negydoma tuberkuliozė dažniausiai baigiasi mirtimi.  Kasmet tuberkulioze pasaulyje užsikrečia apie 10 mln. žmonių, o miršta – apie 1,5 mln. Specialistų vertinimu, tai – gana įspūdingi rodikliai.

Itin lietuvių pamėgta prekė – įvairūs maisto papildai ir kiti vitaminai, mitybos specialistų vertinama rezervuotai. Nors jų vartoti tikrai gali prireikti, įprastai didžiąją dalį medžiagų įmanoma gauti su maistu. Pasak medikų, kartais žūtbūtinis noras vartoti kokius nors papildus prilygsta neracionaliam vaistų vartojimui. Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje šių produktų populiarumas yra gana didelis.

Net ir šimtą metų nugyvenęs, dėl ligų labai nesiskundęs senolis Lietuvoje vargiai gali numirti tiesiog nuo senatvės. Specialistai tokią tvarką kritikuoja pažymėdami, kad tai ne tik verčia gydytojus įrašyti nebūtinai tiksliausią mirties priežastį, bet ir iškreipia statistiką. Panašu, kad teisę mirti nuo senatvės turi tik karaliai, bet ne paprasti mirtingieji.

Į gimtuosius Šiaulius po studijų dirbti grįžęs 35-erių gydytojas gastroenterologas Justas Birutis įsitikinęs: geriausia dovana medikui – laimingas iš jo kabineto išėjęs pacientas. Neeilines operacijas nutukimui gydyti atliekantis gydytojas sako abejojantis, ar kažkur išvykęs būtų galėjęs savo srityje tiek daug pasiekti kaip dirbdamas Šiauliuose. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau kurį laiką atliekamos unikalios endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos.

Neskirdami pakankamai dėmesio savo mitybai lietuviai patys artina lėtines ligas ir ankstesnę mirtį. Pasak specialistų, tinkama gyvensena sudaro net 50 proc. įtakos sveikatai, o vien tai, kaip maitinamės, – 30 proc. Deja, tyrimai rodo, kad toli gražu ne visi žmonės tam skiria pakankamą dėmesį.

Praėjusią parą nustatytas 561 naujas COVID-19 atvejis, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 446, antrą – 108, trečią – septyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 206,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 23,3 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Norint kuo ilgiau išlaikyti sveiką protą, daug kas priklauso nuo mūsų pačių, tvirtina neurologas Jokūbas Fišas. Jis pažymi, kad be kasdien būtinų laikytis smegenims draugiškų įpročių neabejotinai vienas reikšmingiausių vaidmenų tenka gebėjimui išlaikyti optimistišką požiūrį.

Bendroji ir pilvo chirurgija – visą žmogaus kūną apimanti medicinos sritis, todėl į šios srities chirurgus pacientai kreipiasi ir dėl kasdienių sveikatos nusiskundimų, ir dėl rimtų, gyvenimo kokybę stipriai pakeičiančių susirgimų. Chirurgai pastebi, jog nesvarbu, kokie simptomai kamuoja žmogų, profesionali konsultacinė, diagnostinė ir chirurginė priežiūra prieinama kiekvienam, o siekdami gauti aukščiausio lygio gydymą, į Lietuvą atvyksta ir pacientai iš užsienio.

Praėjusią parą nustatyti 34 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 28, antrą – šeši žmonės. Ligoninėse gydoma 111 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 227 atvejus. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 24,5 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai nuo lapkričio 1 dienos vadovauti pradės Tadas Žentelis. Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jis pakeis Norą Ribokienę, pasibaigus jos penkerių metų vadovavimo kadencijai. „Tarnybai keliami labai svarbūs uždaviniai – būti pacientų balsu ir užtikrinti gydymo įstaigų darbo kokybę.

Lietuvoje nefiksuojant naujų beždžionių raupų atvejų, nuo šios ligos nepaskiepytas nė vienas žmogus, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiai dienai nėra panaudota nei vienos vakcinos Lietuvoje“, – BNS teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė. Pasak jos, tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi skiepų dar nebuvo.

Beveik kas 4 Lietuvos gyventojas rūko kasdien. Vis tik pabandę mesti rūkyti be specialisto pagalbos ilgiau nei metams atsikratyti šio žalingo įpročio pavyko tik apie 5 proc. žmonių. Gydytojai pažymi, kad neretai tikroji rūkymo žala suvokiama tik tada, kai jau visiškai sugriūna sveikata, pavyzdžiui, ištinka insultas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius priminė, kad įrodymai dėl rūkymo žalos neginčijami.