Sveikata

Beveik kas 4 Lietuvos gyventojas rūko kasdien. Vis tik pabandę mesti rūkyti be specialisto pagalbos ilgiau nei metams atsikratyti šio žalingo įpročio pavyko tik apie 5 proc. žmonių. Gydytojai pažymi, kad neretai tikroji rūkymo žala suvokiama tik tada, kai jau visiškai sugriūna sveikata, pavyzdžiui, ištinka insultas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius priminė, kad įrodymai dėl rūkymo žalos neginčijami.

Įgyvendinant greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš savivaldybių perima šias paslaugas teikiančių įstaigų turtą. Šiuo metu šalyje GMP paslaugas teikia 48 įstaigos: 16 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų, 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir dvi privačios įmonės.

Su šlapimo nelaikymo problema susiduria tiek moterys, tiek vyrai, bet apie tai atvirai kalbėti ryžtasi toli gražu ne kiekvienas. Dar didesnė problema, kad dėl to kitą kartą neskubama kreiptis į gydytojus. Šie savo ruožtu primena, kada tą daryti būtina ir kas gali padėti išvengti šlapimo nelaikymo.   Plačiau apie šlapimo nelaikymą papasakojo VUL Santaros klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Brazauskienė ir gydytojas urologas Aivaras Grybas.

Per praėjusią parą nustatyti 34 nauji COVID-19 atvejai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Mirusiųjų nuo šios pavojingos ligos neužregistruota. Pirmą kartą užsikrėtė 25 žmonės, antrą kartą – aštuoni, trečią kartą –vienas žmogus.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 227,6 atvejo.  Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Daugelis, sužinoję, kad serga psoriaze, dar vadinama žvyneline, diagnozę priima kaip nuosprendį ir galvoja, kad išbertą odą teks slėpti visą gyvenimą. Pasak specialistų, toks mąstymas – klaidingas, mat šiuolaikinio mokslo atradimai ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas gali sugrąžinti sveiką odą ir pilnavertį gyvenimą. „Svarbu žengti pirmąjį žingsnį – kreiptis į specialistą.

Atrodo, didžioji COVID-19 „audra“ jau tikrai liko praeityje, tačiau į pakankamai didelį užsikrėtimų skaičių specialistai nesiūlo žiūrėti pro pirštus. Kasdien ne tik vis dar miršta žmonės, bet ir įspėjama dėl naujos – ilgojo kovido epidemijos. Negana to, nerimą kelia ir atsirandantys vis nauji viruso variantai.

Sraigtasparnių nusileidimo aikštelę Santaros klinikos Vilniuje tikisi turėti 2024–aisiais, projektas per kelerius metus pabrango beveik keturis kartus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) BNS informavo, kad nuo 2020-ųjų rudens besitęsiantis projektas buvo įstrigęs dėl buvusių rangovų sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį, o pakoregavus techninį projektą ir išaugus statybų kainoms, jo biudžetas sieks 6,46 mln. eurų. 2020-ųjų rugsėjį SAM pasirašė 1,738 mln.

Gydytojai apgailestauja, kad lietuviai vis dar labiau linkę pasitikėti ne jais, o kaimynų ar artimųjų patarimais. Ne išimtis – ieškomi savigydos būdai prasidėjus peršalimų sezonui. Medikai pažymi, kad itin ydingas pacientų įprotis – savarankiškai nuspręsti vartoti antibiotikus. Susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. O to paprastai prireikia vienu atveju – kai susergama bakterinės kilmės infekcija.

Nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų esame paskiepijami vaikystėje. Tačiau, kad galėtume jaustis saugūs ilgą laiką, nuo kai kurių ligų būtina periodiškai skiepytis pakartotinai net ir suaugus. Viena iš tokių ligų yra difterija, kurios atvejų skaičiaus didėjimas šiemet fiksuojamas Europoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo šios ligos patikimai apsaugoti gali tik reguliarus skiepijimas, priešingu atveju išlieka rizika užsikrėsti.

Šalį purtant energetinei krizei ir toliau laikantis milžiniškai infliacijai medikai konstatuoja, kad ministerijos žadamas algų kilimas – tik lašas jūroje. Tuo metu pacientų nepasitenkinimas ir reikalavimai tik auga. Juo labiau liūdina tai, kad daugėja užleistų būklių ir klesti savigyda.

Ant galvos vidutiniškai yra apie 100–150 tūkstančių plaukų, todėl visiškai normalu, kad per dieną apie keliasdešimt jų iškrenta. Taip plaukai nuolat keičiasi, tačiau kartais toks plaukų slinkimas gąsdina. Jei atrodo, kad plaukai visiškai neauga arba ima stipriai slinkti, būtina ieškoti priežasčių ir imtis priemonių, TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ aiškino gydytoja.

Po pagarinto elektroninės cigaretės skysčio – tiesiai į ligoninės priimamąjį. Sostinėje nepilnamečiai paaugliai masiškai svaiginasi skysčiais, kuriuose specialistai įtaria yra psichoaktyvių medžiagų sumaišytų su žiurknuodžiais, mat taip neva sustiprinamas svaigalų efektas. Vilniaus policija vien šiomis dienomis gavo net 7 tokius pranešimus. Užsienyje, Kinijos laboratorijose pagamintais, nelegaliais, uždraustais ir pavojingais skysčiais prekiaujama tiesiog internete.

Spalio 29-oji – Pasaulinė insulto diena. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo registruoti 8 272 nauji išeminio insulto atvejai, iš kurių 2 742 baigėsi mirtimi. Per kelerius metus sergamumas išeminiu insultu šalyje smarkiai sumažėjo – palyginti su 2014 m. duomenimis, praėjusiais metais užfiksuotas daugiau negu 3 000 atvejų mažesnis sergamumas.

Oficialiai prasidėjęs peršalimo ligų ir gripo sezonas neramina – kaip pasirūpinti savo sveikata? Nors kartais išvengti viruso nepavyksta, greita reakcija ir laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti greičiau pasveikti. Vaistininkė Urtė Jankauskaitė dalijasi atmintine, kokiomis namų vaistinėlės priemonėmis pravartu pasirūpinti ir kaip pagelbėti sau ar savo artimiesiems susirgus.

Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje ligonių kasų atstovė  aptarė svarbiausius dalykus apie kompensuojamųjų  vaistų skyrimą ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui, galimas jų priemokas bei racionalų vaistų vartojimą.

Vištieną kaip puikų gyvulinės kilmės baltymų šaltinį dažnai renkasi sportuojantieji. Anot vieno žinomiausių sveikos gyvensenos specialistų bei projekto „Motyvuoti atletai“ autoriaus Artur Lebedenko–Swan, paukštienoje gausu naudingų medžiagų, o ir pats pašnekovas bent penkis kartus per savaitę savo racioną papildo būtent vištienos patiekalais.

Cukrinis diabetas yra tyli pandemija. Tai liga, kuria pasaulyje praėjusių metų duomenimis sirgo 537 mln. žmonių, o, pasak Tarptautinės diabeto federacijos (IDF), numatoma, kad iki 2045 metų jau sirgs net 783 mln. Lietuvoje ši klastinga liga, pasižyminti savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuota virš 140 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, kad beveik 1 iš 2-jų suaugusiųjų diabetas dar lieka nediagnozuotas (44 proc.

Pasak šalies šeimos gydytojų, prevencinėmis sveikatos patikros programomis vis dar naudojasi mažiau nei pusė tikslinio amžiaus pacientų. Viena dažniausių atsisakymo pasitikrinti sveikatą priežasčių yra tai, kad pacientas nejaučia jokių simptomų. Šeimos gydytojams buvo užduotas klausimas, kaip pacientai reaguoja išgirdę kvietimą profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad kas antras, arba 57 proc., pacientų atsisako tikrintis, nes nieko nejaučia, 22 proc.

Atsižvelgdama į visuomenės iniciatyvą ir pasitelkdama gydytojų akušerių ginekologų profesionalią nuomonę, sudaryta galimybė vietoje gimdymo natūraliu būdu pasirinkti cezario pjūvio operaciją, jeigu gimdyvė turi reprodukcinės funkcijos sutrikimų arba esant tam tikriems rizikos faktoriams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Cezario pjūvio operaciją rekomenduojama atlikti, tik esant medicininėms indikacijoms, kai gimdymas natūraliu būdu gali sukelti pavojų gimdyvės arba v...

Per praėjusią parą nustatyti 383 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 301, antrą – 79, trečią – du, ketvirtą kartą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 135 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 13 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 234,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 24,4 procento.

Spalio mėnesį Ugandoje užfiksuotas naujas mirtino Ebolos viruso protrūkis. Apie tai feisbuke pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. „Negeros naujienos, švelniai kalbant. Kol kas toli nuo mūsų, laimei. Ugandoje – naujas Ebolos viruso protrūkis, sėjantis mirtį beveik kas antram užsikrėtusiam“, – rašo gydytoja apidemiologė.

Nuo penktadienio Kauno ir Palangos, o nuo lapkričio 1 dienos ir Vilniaus oro uoste nebeliks COVID-19 testavimo punktų. Paslauga nebebus teikiama dėl sumažėjusio keleivių poreikio testuotis prieš ar po kelionės, pranešė Lietuvos oro uostai.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Medikė paneigia apie gripą vyraujančius mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios infekcijos.

Medicinos ir visuomenės sveikatos specialistai Lietuvoje bus ruošiami, vadovaujantis atnaujintais reikalavimais. Juose pirmą kartą įtvirtinti reikalavimai studijų metais dėmesį skirti ne tik profesinių žinių ir įgūdžių gilinimui, tačiau ir psichikos sveikatos raštingumui, psichologiniam ir korupciniam atsparumui, bendravimo įgūdžių ugdymui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienį Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje trys paaugliai pateko į ligoninę. Manoma, kad sveikata jiems sutriko parūkius elektroninių cigarečių, kuriose galėjo būti žiurkių nuodų. Naujienų portalui tv3.lt mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Poškaitė-Genienė patvirtino, kad pirmadienį trims mokyklos mokiniams pasidarė bloga parūkusius neaiškių psichoaktyvių medžiagų. „Buvo iškviesta greitoji ir policija įvykio aplinkybėms nustatyti“, – paaiškino ji.

Yra žmonių, kuriems niekada neskauda galvos. Tačiau daugybei pasaulio gyventojų galvos skausmas yra ne žodžių junginys, o tikra kančia, kurios tarptautinis pavadinimas migrena. Kai kurie tyrimai rodo, kad migrena labiau paplitusi nei tokios ligos kaip bronchų astma, cukrinis diabetas ir epilepsija drauge sudėjus. Teigiama, kad migrena serga dešimtadalis žmonių, kurie skundžiasi galvos skausmais.

Kasmet Lietuvos gydymo įstaigose dėl patirtų nudegimų atsiduria maždaug 400 vaikų. Nors kai kurie paviršiniai nudegimai gali palikti tik minimalius randus, vidutinio gylio ar gilūs gali sukelti ir grėsmę gyvybei.  Kaip teigia LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof.

„Krūties vėžys – tyli liga, kuri ilgai nekelia jokio skausmo ar nemalonių pojūčių. Fiziškai apčiuopti pakitimus krūtyse galima, kai jie išauga iki 1,5–2 cm, priklausomai nuo krūties dydžio ir audinio. Tai reiškia, kad vėžys jau juda link antros stadijos. Jeigu moteris dar delsia kreiptis į gydytoją, gali būti pažeisti pažasties limfmazgiai ir gydymas tampa sudėtingesnis“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja mamologė Julija Vitko. Statistika labai iškalbinga.

Per praėjusią parą nustatyti 503 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 395, antrą – 99, trečią kartą – devyni žmonės. Ligoninėse gydoma 113 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų 12 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 242,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 24,7 procento.

Aukštosiose mokyklose rengiant medikus bei visuomenės sveikatos specialistus daugiau dėmesio bus skirta jų psichikos sveikatos raštingumui, psichologiniam, korupciniam atsparumui. Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija, tai numatyta atnaujintuose studijų aprašuose.

Nors koronaviruso tema viešojoje erdvėje pasitraukė į šešėlį, o COVID-19 situacija yra stabili, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas ragina per daug neatsipalaiduoti. Anot jų, virusas vis dar kelia grėsmę, o, kaip sako S. Čaplinskas, naujieji jo potipiai sugeba apeiti imunitetą.

Į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) atvykę 20 Ukrainos gydytojų mokomi teikti pagalbą įvykus traumoms karinėmis sąlygomis. Kaip BNS sakė LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas Dinas Vaitkaitis, į Kauną atvyko medikai iš keturių Ukrainos universitetų – Odesos, Lvivo, Bukovinos ir Užgorodo.  Jie mokomi Amerikos chirurgų kolegijos kurso apie pažangią pagalbą traumos atveju.

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino neeiliniu atradimu: du įprasti kvėpavimo takų virusai – gripo ir respiracinis sincitinis virusas (RSV) – gali susijungti ir sudaryti hibridinį virusą, kuris yra pavojingesnis žmogaus sveikatai. Pasak virusologo, toks virusų „bendradarbiavimas“ pastebėtas pirmą kartą. Toks hibridinis virusas gali išvengti žmogaus imuninės sistemos ir užkrėsti plaučių ląsteles.

Atšalus orams tampa sunku apsiginti nuo peršalimo ligų – jos sumaišo visus planus, o nespėjus pasveikti jau prikimba kitas virusas. Didelę įtaką imuninei sistemai daro ir pasirinktas meniu. Ekspertai pataria, ką valgyti rudenį, kad ne tik nereikėtų dažnai sirgti, bet ir būtume kupini energijos ir geros nuotaikos.  Sveikatą lemia ir emocijos Rudenį geriausias ir sveikiausias maistas – sezoninės daržovės, įvairios žolelės, vaisiai ir vėlyvosios uogos.

Prasidėjus vaikų rudens atostogoms, šeimos jau dairosi kelionių į šiltuosius kraštus – pailsėti ten, kur daugiau saulės, vilioja ne tik šąlantis oras Lietuvoje, bet ir patrauklesnės ne sezoninės atostogų kainos. Vis dėlto neretai per tokias atostogas nepavyksta išvengti varvančios nosies ir skaudančios gerklės.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) inicijavus elektroninių receptų duomenų atvėrimą, verslui, startuoliams ir mokslininkams prieinami duomenys galės pasitarnauti įvairiems tyrimams, trečiadienį pranešė ministerija.  „Šis žingsnis sudaro technologines galimybes vartotojams pateikiamuose duomenų rinkiniuose ieškoti juos dominančios informacijos ir, remiantis ja, atlikti reikiamus sprendimus.

Susidūrus su vėžio diagnoze, vienas svarbiausių dalykų yra nelikti vienam naujos realybės akivaizdoje. Išbūti ir kovoti su liga gali padėti onkologinių pacientų bendruomenės. Tos pačios ligos kelyje esantys asmenys noriai dalijasi savo patirtimi ir patarimais, taip pat palaiko vienas kitą psichologiškai, o pasveikę neretai jaučia pareigą padėti naujai diagnozę išgirdusiems pacientams.

Per praėjusią parą nustatytai 542 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 425, antrą – 115, trečią – du žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 122 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 249,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 24,9 procento.

Po ilgo skrydžio ar kelionės autobusu skauda koją? Gali būti, kad tai yra įspėjimas apie gyvybei grėsmę keliančią būklę – giliųjų venų trombozę. O tai reiškia, kad atostogų planus gali tekti keisti: mediko teigimu, delsti vystantis šiai problemai negalima.  Krešulių susidarymas giliosiose venose yra toli gražu ne reta problema. Dar iki COVID-19 pandemijos Lietuvoje kasmet giliųjų venų trombozė buvo nustatoma bent 5 tūkst. pacientų per metus.

Nors pandemija, atrodo, jau atslūgusi, koronavirusinė infekcija vis dar kelia iššūkių. Štai VUL Santaros klinikos pranešė viename skyriuje laikinai stabdanti pacientų lankymą. Ligoninė socialinėje paskyroje pranešė, kad laikini pakeitimai įvesti dėl COVID-19 ligos protrūkio.

Nors Lietuvoje jau prieinamos omikron variantui adaptuos vakcinos, šeimos gydytojai apgailestauja, kad norinčiųjų ja pasiskiepyti dar nėra daug. Pasak jų, ypač liūdna dėl to, kad į sustiprinamąsias dozes ranka moja didžiausios rizikos asmenys. Be kita ko, naują nerimą kelia ir naujas Švedijos mokslininkų atrastas omikron potipis. Apie visa tai plačiau – Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Pasaulio insulto organizacijos duomenimis, kiekvienais metais 12 milijonų žmonių pasaulyje patiria insultą, maždaug pusė jų miršta. Tačiau medicinos pagalbą suteikus laiku, pacientas turi didelę galimybę išgyventi ir išvengti negalios. „Būtent todėl labai svarbu, kad artimieji ir kiti šalia esantys žmonės gebėtų greitai atpažinti insulto simptomus ir nedelsdami imtųsi veiksmų“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr.

Siekiant geresnės jaunimo psichikos sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi raštingumo ugdymo šioje srityje. „Ji skirta tiek žinioms, tiek gebėjimams, tiek nuostatoms apie psichikos sveikatą, rūpinimąsi ja ir supratimą, kada reikia pagalbos kreiptis ir koks yra pagalbos tinklas“, – žurnalistams antradienį sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė. Anot jos, ši programa bus pradėta nuo kitų metų, tam kitais metais numatyta 280 tūkst. eurų europinių lėšų.

Kilus pasiūlymui skirti baudas už greitosios ir skubios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų įžeidinėjimą patys medikai dalinasi istorijomis, kai žodiniai užgauliojimai ar grasinimai atrodo tik „gėlytės“. Kauno rajono GMP stoties medikai sako palaikantys naują iniciatyvą, nes atvejų, kai jie, vykdami gelbėti žmonių gyvybes, priversti patys jaustis nesaugiai, yra pakankamai. „Tiek greitosios medicinos pagalbos, tiek ir skubiosios pagalbos skyrių medikai, kaip kariai.

Per praėjusią parą nustatyti 809 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 602, antrą – 191, trečią – 16 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 126 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų dešimt – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 260,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 25,3 procento.

Artinantis žiemai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pabrėžė, kad svarbu neprarasti budrumo Europoje daugėjant COVID-19 ir gripo atvejų, ir paragino daugiau žmonių pasiskiepyti. „Dabar ne laikas atsipalaiduoti“, – spaudos konferencijoje sakė PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė). PSO Europos regionui priskiriamos 53 šalys, įskaitant Rusiją ir Centrinės Azijos valstybes.

Krūties vėžio profilaktikai skiriamas vis didesnis dėmesys, o prevencijos programoms – finansavimas. Prevencinės programos tampa prieinamos didesniam žmonių skaičiui, tačiau sėkmingai profilaktikai ir savalaikiam ligos nustatymui koją pastaruoju metu kišo koronaviruso pandemija. Neraminančią žinią apie piktybinius darinius krūtyse kasmet išgirsta apie 1 700 asmenų. Krūties vėžiu sergančiųjų šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kviečia kartu paminėti Pasaulinę poliomielito dieną, kuri tradiciškai minima spalio 24 d., ir ragina nepamiršti veiksmingiausios šios infekcijos priemonės – skiepų. Nors Lietuva nuo 2001 m. laikoma laisva nuo poliomielito viruso šalimi, tačiau įvežtinio poliomielito rizika išlieka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, poliomielito atvejai registruojami Ukrainoje, Tadžikistane, Izraelyje.