Sveikata

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 2,6 karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per visus metus. Iki šių metų lapkričio vidurio šalyje užfiksuoti 11 753 atvejai, pernai per visus metus – 4 294 vėjaraupių atvejai. Nors visuomenėje gajus požiūris, kad vėjaraupiai – lengva liga, kuria reikia persirgti, NVSC specialistai primena, kad pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė yra skiepai, ir rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 9 mėn.

Startuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visuomenės informavimo kampanija „Atsuk ligą atgal“. Jos dėmesio centre – atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kompensuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę.

Pirmadienį viešojoje erdvėje pasipylė medikų skundai apie nuo pat ryto vėl neveikiančią e.sveikatą. Dėl to gydytojai negali išrašyti receptų ir visavertiškai konsultuoti pacientų. Tik baigiantis dienai pranešta, kad pagaliau sistema veikia visu pajėgumu. Medikai nuo ryto perpykę ir negaili karčių žodžių ir replikų Registrų centrui, kuris atsakingas už e.sveikatos sistemos koordinavimą.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 22 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą šia liga užsikrėtė 19, antrą kartą – trys žmonės. Ligoninėse gydomi 83 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiek tiek išaugo ir siekia 119,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir šiuo metu siekia 16,7 procento.

Manoma, kad skausmingos mėnesinės kamuoja net iki 90 proc. jaunų moterų. Medikamentinis dismenorėjos gydymas išlieka viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos temų.

Ne tik užgauliojimų, grasinimų užmušti ar reikalavimų vežti į vieną ar kitą gydymo įstaigą kone kasdien prisiklausantys greitosios pagalbos medikai šiandien kaip niekada garsiai kalba apie tai, jog skubėdami padėti kitiems patys saugūs nesijaučia.  Visuomenę sukrėtusi paauglį gelbėjusio paramediko mirtis, neadekvataus paciento sužalotas greitosios vairuotojas – šie neseni įvykiai atvėrė seniai pūliuojančias sistemos žaizdas.

Nors Covid-19 pandemija per vasarą kiek pritilo, specialistai sako, kad atsipūsti dar tikrai per anksti, nes virusinių ligų sezonas tik prasideda. TV8 laidos „Sveikas rytojus“ metu specialistai aiškino, kad negana to į Lietuvą sugrįžta ir gripas. Santaros klinikų gydytoja pasakojo, kad šiuo metu vien tik Vilniaus Santaros klinikose ne viena dešimtis ypač sunkių Covid-19 ligonių. „Vis dar yra nemažai asmenų, kurie nei kartą nepasiskiepiję, yra nemažai žmonių, kurie skiepijosi seniai.

Per praėjusią parą nustatyti 28 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 24, antrą ir trečią – po du žmones. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 119,6 procento. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 16,9 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Seime nuskambėjo siūlymas padaryti taip, kad visi Lietuvos žmonės taptų potencialiais organų donorais. Nesvarbu, kad jokio sutikimo nepasirašėt. Atvirkščiai, priėmus šias įstatymo pataisas, nesutikimo raštą reikėtų rašyti visiems nenorintiems tapti donorais. Organai mirusiajam paliekami būtų ir tuo atveju, jei to nenorėtų artimieji. Toks sumanymas jau dabar kelia audras visuomenėje. Donoro kortelę Lietuvoje turi virš 40 tūkstančių žmonių.

Ilgos eilės pas tam tikrus gydytojus – kol kas vis dar neišsprendžiama problema. Tačiau vienas ar du mėnesiai laukimo pas specialistą gali pasirodyti niekiniai, kai išgirstama apie tai, kad vaikui dantims būtinos procedūros prieiti pavyks tik po 2 metų. Tokius laukimo terminus išgirdusi kaunietė Ieva (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) buvo kaip reikiant priblokšta. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo eilinio 8-erių metų sūnaus vizito pas odontologą.

Rimvydas Vekerotas jau 16 metų gyvena su Donoro širdimi. Rimvydo istorija prasidėjo nuo gripo. Kadangi temperatūros neturėjo, vyras į gydytojus nesikreipė. Visgi, gripo pasekmės buvo itin skaudžios – širdies raumuo išsiplėtė ir širdis išstumdavo vis mažiau ir mažiau kraujo. Rimvydas silpo ir galiausiai vienintele jo viltimi gyventi tapo širdies transplantacija. „Viskas prasidėjo dėl gripo. Tais metais gripas buvo be temperatūros, jautėsi tik kaulų laužymas, sukinėjimas.

Per praėjusią parą nustatyta 320 naujų COVID-19 atvejų, fiksuotos dvi mirtys, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 233, antrą – 79, trečią – aštuoni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar šiek tiek pakilo ir siekia 119,2 procento. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat toliau augo ir šiuo metu siekia 17 procentų. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Tai, kad serga plaučių vėžiu, 70-metė p. Adelė sužinojo tada, kai pajuto skausmą nugaroje. Šiandien moteris gydosi ir sako besijaučianti gerai. Nors didžiąją gyvenimo dalį nerūkė, jaunystėje, kaip pati sako, „studentaudavo“ prie cigaretės dūmo. Medikai pabrėžia, kad rūkymas išlieka pagrindine plaučių vėžio priežastimi, o šią ligą pastebėti anksti vis dar išlieka sunkus uždavinys.

Naujų išbandymų bei nežinomybės laikotarpis užklupo daugelį gyventojų. Po sekinančios koronaviruso pandemijos sekęs brutalus Rusijos karas Ukrainoje visuomenėje vėlei pasėjo negatyvių jausmų, nerimo ar net panikos. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia: būtina imtis priemonių stabilizuoti vidinę būseną – ne tik tam, kad galėtumėte atlikti įprastus savo darbus, bet ir padėti kitiems, kam pagalba reikalinga.

Daugiau kaip 20 metų šeimos gydytoju Kaune dirbantis Giedrius Tytmonas įsitikinęs, kad gydyti žmones yra Dievo dovana ir kas tą moka daryti, yra didelė vertybė. Nors gydytojas kaip didžiausią peilį peikia per didelį biurokratizmą sistemoje, itin solidžiais pasiūlymais išvažiuoti dirbti svetur nesusigundė. Pacientų atsiginti negalintis gydytojas gana kuklus. Sako, kad gydo paprastai, nors ir neprastai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos pradeda dirbti trimis pamainomis vietoje dviejų. Ligoninės vadovai sako, kad tokiu eksperimentu siekiama, kad slaugytojos nepervargtų, skelbia Lietuvos ryto televizija. Pirmosios naująją tvarką išbandė gastroenterologijos, endokrinologijos ir neurologijos skyrių darbuotojos.  Tokia tvarka įvesta pasitarus su užsienio ligoninėmis.

Koronavirusinė infekcija, sudėliojusi kasdienę žmonių gyvenimo eigą nauja vaga ir taip pat atnešusi didelių netekčių ir skausmo, prislopo. Nors SARS-CoV-2 pakliuvo į endeminių virusų sąrašą, medikai ragina neužmiršti, kad tikimybė susirgti šia COVID-19 liga išlieka, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į galimus infekcijos simptomus, kaip reikia gydytis namuose, bet ir įsidėmėti, kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, gydytoja prof.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Garsus Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Rytis Rimdeika pasidalino, kaip jis pats įvardija, keista tarptautine patirtimi. Nudegimų sužalotą karį iš Ukrainos jam teko operuoti kartu su gydytoju iš Afganistano. „Pas mus dažnai atvykdavo paviešėti kolegos gydytojai. Taip pat operacijoms – pacientai iš užsienio.

Pastarieji metai parodė, koks svarbus yra gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ekstremaliose situacijose rasti greitus sprendimus. Vilniaus saugaus miesto centro išgyvenimo mokytojas, šaulys Gabrielius E. Klimenka sako, kad žmonės dažnai įsivaizduoja, jog ekstremali situacija yra kažkas grandiozinio ir nutiks ne man, bet kažkam, kažkur toli, tačiau iš tiesų, nelaimė gali nutikti kiekvieną akimirką.

Krūtinės angina – tai išeminės širdies ligos išraiška, atsiradusi dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasireiškianti trumpalaikiais priepuoliniais skausmais krūtinėje, jaučiamu spaudimu, gniaužimu ar deginimu, krūtinės angina negali būti ignoruojama. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ilona Tamašauskienė sako, kad daugelis krūtinės angina sergančių pacientų į gydytojus kreipiasi pavėluotai.

Lapkritis – vyrų sveikatos mėnuo. Jis skirtas atkreipti dėmesį į bauginantį faktą, jog visame pasaulyje dėl ligų vyrai miršta vidutiniškai maždaug 6-eriais metais jaunesni nei moterys.  Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie vyrų sveikatą ir kalbama apie tai, kaip reikėtų teisingai maitintis ir puoselėti organizmą, kad jis išliktų sveikas ir stiprus.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurochirurgai pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atliko operaciją, kurios metu buvo panaudota šiuo metu viena iš pasaulyje inovatyviausių priemonių stuburo chirurgijoje.

Peties sąnarys – vienas judriausių organizmo sąnarių, todėl su lėtiniu jo skausmu kasdien susiduria didelė dalis pasaulio gyventojų. Skausmą gali išprovokuoti ne tik patirtos traumos, tačiau ir kasdien atliekami mechaniški judesiai, kuriais apraunama peties zona.

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo. Visgi neretai (net trečdaliui pacientų) šiai kovai pasirenkami ne tradiciniai chirurginio ar medikamentinio gydymo įrankiai, o skiriamas aktyvus stebėjimas. „Savo klinikinėje praktikoje turiu ligonių, kuriems prostatos karcinoma sėkmingai stebima daugiau nei 10 metų ir šiuo metu liga vis dar nerodo jokių agresyvumo pokyčių.

Per praėjusią parą nustatyti 292 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos dvi mirtys, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 216, antrą – 70, trečią – šeši žmonės. Ligoninėse gydomi 88 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išaugo ir siekia 113,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis nepakito ir šiuo metu siekia 15,9 procento.

19-metė Raimonda – pirmoji pacientė Lietuvoje, kuriai Kauno klinikose atlikta inovatyvi operacija – laikinas gimdos ir kiaušidės su kiaušintakiu perkėlimas į jiems neįprastą vietą. Nauja sudėtinga operacija merginai atlikta prieš dubens spindulinę terapiją, siekiant išvengti kiaušidžių ir gimdos apšvitinimo, tokiu būdu išsaugant jos vaisingumą ateityje. Prieš dvejus metus Raimondai diagnozuota klastinga onkologinė liga – kryžkaulio gigantinių ląstelių navikas.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį antrą kartą spręs, ar perduoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį valstybei. Gegužę Seimui priėmus atitinkamus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, numatyta, kad nuo kitų metų liepos GMP paslauga bus teikiama centralizuotai, sujungiant savivaldybėse veikiančias GMP viešąsias įstaigas į vieną juridinį asmenį. Siekiant tokių sprendimų, šalies savivaldybės tokias viešąsias įstaigas turi perduoti valstybei.

Dalies parlamentarų siūlomas naujas donorystės modelis, kuomet potencialiais donorais galėtų tapti visi, neišreiškę raštiško nesutikimo, nėra tinkamiausia priemonė esamai padėčiai taisyti, sako valstiečių atstovė Asta Kubilienė. Anot jos, tikslingiau būtų plėsti Donoro kortelių sistemą.

Atnaujinta vaistų išrašymo tvarka leidžia tam tikrais atvejais recepte nurodyti ne tik vaisto bendrinį pavadinimą, bet ir konkretų vaistą. Tai padės paprasčiau rasti tinkamą vaistą retomis ligomis sergantiems pacientams, taip pat asmenims, kuriems konkretų preparatą nusprendė skirti gydytojų konsiliumas, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Psichotropinių vaistų suvartojimo kiekius Lietuvoje priklausomybių konsultantė Aistė Kudzytė vadina siaubingais: 200 tūkst. bendzodiazepinų receptų per mėnesį. Tai reiškia, per mėnesį Lietuvoje suvartojama mažiausiai 6 mln. psichotropinių tablečių. Bent po dvi kiekvienam šalies gyventojui, skaičiuojant vien parduodamas legaliai.

Pasiūlymas potencialiais organų donorais tapti visiems, nebent to raštu iš anksto būtų atsisakyta, Seime sukėlė tikrą audrą. Prieš įstatymo projektą sukilusi opozicija vieną jo teikėjų išvadino „organų prekybos lobiste“ ir puolė tikinti, kad nauja tvarka atvers Pandoros skrynią ir kaip tik paskatins atsisakyti būti donorais.

Klimato kaita pražudys dar daugiau žmonių skatindama užkrečiamųjų ligų plitimą, antradienį pareiškė Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vadovas. Vykdomasis direktorius Peteris Sandsas teigia, kad šiemet fondas pastebėjo klimato kaitos „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai.

Dėl COVID 19 pandemijos buvusių apribojimų pastebimai padaugėjo pacientų, sergančių įvairiomis užleistomis, tarp jų – ir urologinėmis, ligomis. Apie dažniausias jų ir galimas negydomų ligų pasekmes pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas urologas Marius Jasėnas.

Medicinos klinikų tinklas „InMedica“ už neskelbiamą sumą įsigijo Klaipėdoje veikiančią odontologijos kliniką „Danta“. „InMedica“ įsigijo 100 proc. „Dantos“ akcijų iš bendrovės direktorės Jelenos Pocienės, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Po įsigijimo klinikoje darbus tęsti planuoja visi šiuo metu „Dantoje“ dirbantys stiprūs savo srities specialistai“, – pranešime sakė „InMedica“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.

VUL Santaros klinikos pranešė apie pokyčius dėl Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbo. Nuo šiol kreiptis skubios pagalbos reikės ne į iki šiol įprastas patalpas, o šalia esantį pastatą. Ligoninė ką tik pasidalino naujiena, kad nuo lapkričio 22 d. 13 val. Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrius iš patalpų, esančių adresu Santariškių g. 7, persikelia į greta esantį naują pastatą, kuris išsiskiria ryškiomis spalvotomis pastato sienomis.

Per praėjusią parą nustatyta 313 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 224, antrą – 81, trečią – aštuoni žmonės. Ligoninėse gydomas 101 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 112,9 atvejo.

„Būkite pasiruošę“ – frazė, kurios niekas nenori išgirsti iš gydytojo artimajam gulint reanimacijos skyriaus palatoje“, taip savo įrašą socialiniame tinkle pradėjo rokiškietė, leidusi viešai savo mintimis pasidalinti „Rokiškio Sirenoje“. Į mestus kaltinimus sureagavo ir Rokiškio rajono ligoninės administracija.

Prasidėjęs lapkritis byloja apie greitai šalį apgaubsiančius šalčius. Norėdami apsaugoti sveikatą, skubame apsirūpinti šiltesniais drabužiais ir būtinais žiemos aksesuarais – kepurėmis, šalikais ir pirštinėmis. Puikiai žinome, kas laukia, jei laukan išeisime neapsirengę, tačiau ar susimąstėme, kaip į šaltį reaguoja akys? Pasibaigus vasarai pasirūpinti jomis dažnai pamirštame, nors numoti į tai ranka tikrai nederėtų – žiemą akių laukia ne mažesni pavojai.

Seimas svarstys siūlymą pereiti prie numanomo sutikimo organų donorystės modelio, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Parlamentas antradienį 56 Seimo nariams balsavus „už“, 29 – „prieš“ ir 16 parlamentarų susilaikius po pateikimo pritarė tokioms Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms. Toliau projektą svarstys Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetai, dėl jo paprašyta Vyriausybės išvados.

Seimas antradienį patvirtino subalansuotą 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų. Už balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 43. Paėjusį ketvirtadienį pritrūkus dviejų balsų Seimas nepatvirtino PSDF biudžeto, todėl antrą kartą balsavimas vyko antradienį.  Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

Į Lietuvą pristačius papildomų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė atnaujinusi vaikų skiepijimą nuo koronaviruso. „Šiuo metu Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėliuose atvežta 9,6 tūkst. „Comirnaty“ vakcinų, kurias asmens sveikatos priežiūros įstaigos galės užsakyti ir vėl tęsti vaikų skiepijimą“, – nurodoma pranešime.

Vyrai skiria per mažai dėmesio savo sveikatai: šį mėnesį vyksiantis tradicinis bėgimas primena apie prostatos vėžio profilaktiką Kasmet prostatos vėžio diagnozę išgirsta apie pustrečio tūkstančio Lietuvos vyrų ir nors per pastaruosius keliolika metų šalyje šios ligos rodikliai pagerėjo, beveik pusė diagnozuojamų atvejų – jau pažengusios stadijos.

Paskutiniuoju metu viešoje erdvėje vis dažniau tenka girdėti apie nepilnamečių asmenų apsinuodijimą įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai primena, kaip atpažinti pagrindinius apsinuodijimo simptomus ir pataria, kaip reikėtų elgtis tėvams bei pedagogams.

Praėjusią parą nustatyti 477 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 351, antrą kartą – 119, trečią kartą – septyni žmonės. Ligoninėse gydoma 114 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 113,4 atvejo.

Penktadienį sostinės V. Kudirkos aikštėje tarptautinės cistinės fibrozės žinomumo dienai surengtoje informacinėje akcijoje sningant praeivius stabdė ir peticijoje pasirašyti kvietė p. Raimondas. Garbaus amžiaus kaunietis – cistine fibroze sergančio anūko Jonuko senelis – sakė darysiantis viską, kad penkiametis jo vaikaitis galėtų gyventi ilgiau nei iki pilnametystės. Jonas yra vienas iš daugmaž 80–ies šia reta genetine liga sergančių Lietuvos pacientų.

Po ką tik nuskambėjusių skaudžių įvykių, kai gelbėdamas paauglį mirė greitosios medicinos pagalbos paramedikas ir buvo sumuštas greitosios vairuotojas kaip niekada garsiai pradėta kalbėti apie šios tarnybos bėdas. Kaip vieną būtinųjų pokyčių patys profesinės sąjungos atstovai nurodo skubiosios pagalbos išties nereikalaujančių iškvietimų apmokestinimą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 14–20 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.