Sveikata

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas iškyla, tačiau Vyriausybės darbotvarkėje šiuo metu jo nėra, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  PSD įmokų tarifas šiuo metu siekia 6,98 procento. „Manau, kad tas klausimas iškyla kiekvienam mąstančiam žmogui. Reikia žiūrėti į faktus, visi norime didesnės pyrago dalies. 6,98 proc.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas su Nacionaline sveikatos taryba antradienį parlamento rūmuose Vilniuje rengia mokymus, kaip teikti pirmąją pagalbą. „Ši akcija papildo Nacionalinės sveikatos tarybos metinio pranešimo apie Lietuvos gyventojų sveikatą ir sveikatos sistemos būklę pristatymą Seimo plenariniame posėdyje tą pačią dieną“, – teigiama Sveikatos reikalų komiteto pranešime.

Dėl lijundros Aukštaitijos sostinės gatvės ir šaligatviai šįryt virto tiesiog čiuožykla. Į skubiosios pagalbos skyrių plūdo slydę, kritę, galūnes susilaužę žmonės. Telšių rajone nuo kelio nuslydo autobusas su keleiviais, daliai, tarp jų – keliems vaikams, prireikė medikų pagalbos. Slidžiuose keliuose nuo pat ryto pasipylė avarijos. Dėl lijundros susidaręs pavojingas ledas šią naktį ir rytą kaustė Vakarų ir Šiaurės Lietuvą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Antakalnyje esančioje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje už 13,8 mln. eurų bus statomas naujas penkių aukštų priestatas, jame planuojama įrengti dešimt operacinių su papildomomis patalpomis, pirmadienį pranešė įmonė Vilniaus vystymo kompanija. „Sparčiai augant gyventojų skaičiui Vilniuje, tampa neišvengiama plėsti medicinos paslaugų infrastruktūrą ir gerinti jos prieinamumą.

Kartais paprastas pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais. Vaistininkė Jovita Aleknienė dalinasi patarimais, kaip namų sąlygomis greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus ir kitas traumas, bei paaiškina, kokiais atvejais reikėtų gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis.

Paprastai daugiausiai problemų su besikeičiančiu kompensuojamųjų vaistų kainynu turėdavę pacientai, dabar kryžiaus kelius eina kone kiekvieną kartą, gavę gydytojo receptą. Žmonės skundžiasi, kad vaistinėse trūksta ne tik kai kurių lėtinėms ligoms skirtų vaistų, bet ir antibiotikų ar paprasčiausių preparatų nuo kosulio.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Bernardas po intensyvaus gydymo ligoninėje ilsisi namie ir stengiasi atgauti jėgas. Rugsėjo viduryje vyras atvyko į klinikas tyrimams ir netikėtai pasijuto prastai. „Sustojau, kelias minutes pastovėjau, atrodė, kad silpnumas praėjo, – prisimena jis. – Deja, netrukus vėl pasidarė silpna. Atsisėdau ant suolo, paskambinau artimiesiems ir pranešiau, kad man labai bloga. Kas vyko toliau, neatsimenu. Pramerkiau akis tik Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje.

Per praėjusią parą nustatyta 30 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 20, antrą – dešimt žmonių. Ligoninėse gydomi 128 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 160,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat išaugo ir šiuo metu siekia 20,3 procento.

Eilės sveikatos sektoriuje jau gerokai įgriso tiek pacientams, tiek patiems gydytojams. Jie tvirtina, kad situacijai pagerinti sprendimų yra ir daug jie nekainuoja. Atsakingos institucijos gi ne tik sako turinčios savo planą, bet ir tikina įsiklausysiančios į savo kailiu sistemos netobulumus jaučiančių specialistų patarimus.

Be reikalo vartojami antibiotikai – kasmet vis opesnė pasaulinė problema. Ypač prasidėjus peršalimo ligų sezonui tiek gydytojai, tiek vaistininkai nepaliauja kartoti, kad antibiotikus galima vartoti tik taip, kaip nurodė specialistas. Pastaruoju metu situaciją dar komplikuoja ir tai, kad vaistinėse gali nepavykti rasti konkrečių, atitinkamų stiprumo antibiotikų.  Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Galina, Daiva, Deimantas – tai tik keli vardai žmonių, kurie neteko savo artimųjų, nes šiais nebuvo laiku pasirūpinta. Medikų pagalbos laiku nesulaukę pacientai mirė tiesiog savo namuose, o jų artimieji atsimena pervargusius gydytojų veidus. O patys medikai skundžiasi ne tik dideliu krūviu, bet ir personalo trūkumu. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nuotraukoje besišypsantis Grigorijus Postnovas ir jo žmona Galina jau buvo patikėję, kad jis įveikė klastingą ligą.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Pacientai skundžiasi, kad susiduria su vaistų trūkumu – neranda įprastai vartojamų medikamentų, o ir užsakyti vaistinės neturi iš kur. Atsakingos institucijos aiškina, kad vaistų trūksta ar jų tiekimas stringa dėl kelių priežasčių, tačiau grėsmė pacientams likti be gydymo iškyla toli gražu ne visada. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vaistinės jau kuris laikas susiduria net su antibiotikų ar paracetamolio trūkumo problema.

Per Vokietiją jau ritasi gripo banga. Sergamumas šia infekcine liga Lietuvoje taip pat auga, turima ir hospitalizuotų asmenų, kurių dauguma – vaikai. Sveikatos priežiūros ekspertai ragina skiepytis nuo gripo, kad ir taip didžiulė našta sveikatos sektoriui netaptų nepakeliama. Naujausiais duomenimis, per rugsėjį ir spalį jau pasiskiepijo daugiau kaip 60 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų.

Nors jau kurį laiką akcentuota, kad bulvės – ne geriausias pasirinkimas garnyrui šalia mėsos patiekalo, mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad taip teigti vis tik nėra pagrindo. Kartu jis primena, kad tinkamai pagamintos bulvės – geras vitamino C šaltinis. Kalbėdamas apie bulves Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas priminė, kad kol Kolumbas nebuvo į Europą atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė.

Galvos skausmas – vienas iš dažniausių žmogų varginančių skausmų. Kartais galvą tik šiek tiek maudžia, o kartais tai jau trukdo atlikti kasdienius darbus. Kaip atskirti, ar tai – tik paprastas galvos skausmas, o gal – jau migrena?  Apie tai, ar galvos skausmas – tik „ponų liga“, kaip atpažinti migreną ir kaip sau padėti, išsamiau papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje gyventojams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektrą papildys dar viena medicinos sritis – krūtų chirurgija. Nuo gruodžio 16 d. ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje ir Konsultacijų poliklinikoje pradeda dirbti vienas geriausių šalies krūtų onkochirurgų, mamologas, mokslų daktaras, lektorius Vaidotas Čėsna.

Kauno klinikose registruotas 45 efektyvus organų ir audinių donoras šiais metais. Donoro šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) buvo registruotas efektyvus organų donoras.

Vitaminus geriame tam, kad pasirūpintume savo sveikata ir gera savijauta, tačiau kartais nežinodami, kaip vitaminus derinti tarpusavyje, galime sau labiau pakenkti negu padėti. Todėl vaistininkė Elvyra Ramaškienė įvardija pagrindines vitaminų ir maisto papildų poras, kurių nevertėtų drauge vartoti bei pataria, kokiu paros metu juos geriau vartoti.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Dėl šios priežasties Jurbarko gimnazija jau pradėjo nuotolinį mokymą.

Lietuvos ligoninės, poliklinikos skęsta pacientų eilėse. Medikai sunkiai susitvarko su darbo krūviu, aiškina, kad trūksta specialistų, o jau dirbantiems tenka gaišti laiką: galynėtis su dokumentų kalnais, pažymomis, siuntimais bei nuolatos stringančia e-sveikatos sistema. Tiesa, gydytojai vardija ne tik problemas, bet ir jų sprendimų būdus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas ne taip paprasta ir prašo pagalbos.

Per praėjusią parą nustatyta 415 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 294, antrą – 111, trečią – dešimt žmonių. Ligoninėse gydomi 127 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 151,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis nepakito ir šiuo metu siekia 19,8 procento.

Dr. A. Makulavičius: pėdos ligų ateityje tik daugės, nes vis rečiau pakylame nuo sofos Neseniai Edinburge vykusiame Europos pėdos ir čiurnos chirurgų kongrese Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas ortopedas traumatologas dr. Aleksas Makulavičius buvo išrinktas į Europos pėdos ir čiurnos draugijos (EFAS) valdybą. Lietuvos pėdos chirurgijos draugijos prezidentas ir Asociacijos AO Trauma LT valdybos pirmininkas dr.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos ir gydymo įstaigos, kurių dalininkė yra ministerija, savo pirkimus, išskyrus mažos vertės, nuo 2023 metų organizuos ir vykdys centralizuotai. SAM ketvirtadienį pranešė, kad nuosekliai centralizuoti visus minėtų įstaigų pirkimus numatoma per 2023–2026 metus. Pirkimų centralizavimas vyks etapais ir apims universiteto, universitetines, respublikines ir dalį regioninių ligoninių, taip pat SAM pavaldžias biudžetines įstaigas.

121 – tiek žmonių Lietuvoje pernai išgirdo diagnozę, jog yra užsikrėtę ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), kone pusė jų – Vilniaus apskrityje, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Pasaulyje iš viso pernai patvirtinta per pusantro milijono naujų ŽIV atvejų, o nuo su AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kurį ir sukelia ŽIV, susijusių ligų mirė daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad per pastarąsias savaites (palyginus 46-osios ir 47-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI), ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, tačiau situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Praeitą savaitę Kauno klinikų medikai atliko net tris kepenų transplantacijas, iš kurių dvi – per vieną parą. Sėkmingos organų transplantacijos – tai komandinis darbas, neįsivaizduojamas be gydytojų, gydytojų rezidentų, slaugytojų ir donorų koordinatorių. Kauno klinikų medikai pabrėžia, kad dvi kepenų transplantacijos per vieną parą – nemenkas iššūkis visai transplantacijas organizuojančiai ir atliekančiai komandai.

Sprendžiant eilių gydymo įstaigose problemas greta politikų turi įsijungti ir gydymo įstaigų vadovai bei savivaldybių merai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.    Pasak ministro, vien skiriant papildomas lėšas problemos nebus išspręstos.  „Be sveikatos vadybos mūsų sistema yra kaip kibiras su daug skylių ir vien tik padidinus ten vandens pylimą problemos neišsisprendžia.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, toks didelis rajonas kaip Kėdainių turi suktis su trimis greitosios medicinos pagalbos brigadomis (GMP). Iki šiol mūsų krašte dirbo penkios GMP brigados, o nuo lapkričio pirmos vienos iš jų jau buvo atsisakyta. Tačiau didžiausi pasikeitimai laukia jau kitąmet – greitosios brigadų PSPC sudėtyje apskritai nebeliks. Pagal audito išvadas Kėdainių PSPC turėjo per daug ir GMP automobilių, ir brigadų.

Šiandien Vyriausybė pritarė Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašui, kuriuo vadovausis šias paslaugas organizuosiantys valstybės ir savivaldybių įgaliotų įstaigų darbuotojai, pacientai ir gydymo įstaigos.

Mokslininkams išradus skiepus nuo COVID-19 ir gyventojams pradėjus vakcinuotis pavyko suvaldyti pandemiją. Visgi epidemiologai įspėja, kad gripo ir koronavirusinės infekcijos šį rudenį niekur nedingo bei primena skiepytis, o prireikus – kreiptis į medikus. Kelerius metus su COVID-19 gyvenę žmonės, panašu, gali šiek tiek atsikvėpti, nes yra rastas efektyvus būdas saugotis koronaviruso, t. y. skiepytis.

Advokatui Ignui Vėgėlei ir Sveikatos teisės institutui (STI) keliant abejonių dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir žadant už tai reikalauti teisinės atsakomybės, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžia, kad visos priemonės buvo įvestos laikantis įstatymų. „Manau, kad daryti kažkokias apibendrinančias išvadas, kaip čia kas ką valdė, yra dar ankstyvos.

Nutukimo ir antsvorio problema – tarsi nauja pandemija, kuri tampa vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliančių rimtų sveikatos problemų. Specialistai paaiškina, ką reiškia kūno masės indeksas (KMI), taip pat tai, kokias gi mitybos ar su fizine veikla susijusias klaidas žmonės daro dažniausiai. Dažnu atveju antsvoris ir nutukimas didina susirgimų lėtinėmis ligomis riziką, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais augliais.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, iki tam tikros ribos pakilus kūno temperatūrai, dauguma žmonių iš karto griebiasi vaistų. Ką daryti, jei vaistų po ranka nėra arba jų vartoti negalima, atsako vaistininkė.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, kad pakilusi temperatūra aktyvina organizme procesus, kurie kovoja su ligos sukėlėjais, todėl ne visais atvejais reikia temperatūrą mažinti.

Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Nors žmonės turi galimybę reguliariai pasitikrinti savo sveikatą ir tai padaryti visiškai nemokamai, dažnas pilietis delsia ir į medikus kreipiasi tik tada, kai ligos tampa nebepakeliamos. Deja, padėti tokios būklės pacientui gali būti sunku ar net beviltiška.

Gydytoja onkologė radioterapeutė Rūta Austėja Lenkaitytė šiais metais gavo jungtinį grįžimo grantą, įsteigtą „Darius Zubas Holding“ ir „Mariaus Jakulio Jason fondo“. Rūta į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) parvyko iš Švedijos. Gydytoja onkologė radioterapeutė Rūta jau devynerius metus dirba su visų lokalizacijų onkologinių susirgimų gydimu, tačiau specializuojasi daugiausiai prostatos, krūties vėžio gydyme, rašoma ligoninės pranešime spaudai.

Dažnas lietuvis, menkai rūpindamasis savo sveikata, į skirtingus organizmo siunčiamus perspėjimo signalus numoja ranka. Gydytojai atviri – laiku neužkirtus kelio galimoms ligoms, gresia rizika susidurti su išties skaudžiomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių žmonių iki 64–erių metų amžiaus mirties priežasčių.

Nuovargis, energijos trūkumas, miego ar virškinimo sutrikimai, bėrimai, nusilpęs imunitetas – simptomai, dažnai atpažįstami ne vienam šiuolaikiniam žmogui. Būtent jie neretai įspėja, kad organizme yra prasidėjęs lėtinis uždegimas.

Per praėjusią parą nustatyta 606 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 428, antrą – 163, trečią – 15 žmonių. Ligoninėse gydomi 97 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų keturi – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų padidėjo ir siekia 134,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat išaugo ir šiuo metu siekia 18,7 procento.

Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija paskelbė keturioms dienoms įprastinį mokymą keičianti nuotoliniu. To imtasi dėl didelio pedagogų ir moksleivių sergamumo. Situacija įtempta ir kitose rajono švietimo įstaigose. Pastarosiomis savaitėmis jurbarkiečius į lovas guldo nežinomas virusas.

Jei būtų rašoma knyga, pasakojanti Kėdainių ligoninės istoriją, ji nebūtų įsivaizduojama be Janinos Armanavičienės pavardės ir jos prisiminimų. Kėdainių ligoninėje Janina dirba nuo 1971-ųjų metų. Vaikų gydytoja, infekcinio, vėliau – priėmimo skyriaus vadovė, o dabar – auditorė. Toks buvo profesinis J. Armanavičienės kelias. Atvyko su ministro pritarimu J. Armanavičienė nėra visiška kėdainietė – ji kilusi iš Vilkaviškio.

Svarbu sugerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, nepiknaudžiauti jais vos peršalus bei sugėrus kursą nepamiršti gerųjų bakterijų. Tai pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų būti gerai pažįstamos daugumai žmonių. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Eimantas Skalandis pastebi: nors šios taisyklės mums pažįstamos, mes ne visada žinome, kokios pasekmės gali laukti jų nesilaikius.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 339 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nebuvo fiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą šia liga užsikrėtė 253, antrą kartą – 80, trečią – šeši žmonės. Ligoninėse gydomas 81 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų trys – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nukrito ir siekia 114,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išaugo ir šiuo metu siekia 17,1 procento.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Lietuvoje registruoti net keturi efektyvūs organų donorai: trys donorai registruoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK), o vienas donoras registruotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK). Organų donorystė – be galo subtili tema, kurioje susipina gyvybės ir mirties aspektai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje per savaitę dar padidėjo. Pastarąją savaitę bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 14–20 d.) jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 2,6 karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per visus metus. Iki šių metų lapkričio vidurio šalyje užfiksuoti 11 753 atvejai, pernai per visus metus – 4 294 vėjaraupių atvejai. Nors visuomenėje gajus požiūris, kad vėjaraupiai – lengva liga, kuria reikia persirgti, NVSC specialistai primena, kad pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė yra skiepai, ir rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 9 mėn.

Startuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visuomenės informavimo kampanija „Atsuk ligą atgal“. Jos dėmesio centre – atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kompensuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę.